Modernią sistemą turi dvi šalies ligoninės
Respublikinėje Panevėžio miesto ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ūmios plaučių trombembolijos gydymas jau kurį laiką atliekamas, taikant aspiracinę trombektomiją su „Lightining 12“ sistema.
Pacientui nerūdijančio plieno lankstus kateteris įvedamas pro šlaunies arteriją ir praėjus aortą bei širdį, nuvedamas iki plaučių arterijų. Iš ten trombai ir pašalinami. Dėl aspiracinėje talpoje įrengto filtro, gydytojas gali matyti tikslų pašalintų trombų kiekį.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos poskyrio vedėjas, gydytojas radiologas Andrius Pranculis sako, kad pagrindinis dalykas, skiriantis naująjį gydymą nuo seno, yra tas, kad naujoji trombų šalinimo sistema tai leidžia atlikti ženkliai efektyviau ir greičiau. O kritiniams pacientams tai yra ypač svarbus faktorius.
„Naudojant naująją sistemą su didesnio sprindžio kateteriu yra ištraukiamas didesnis kiekis trombų per trumpesnį laiką. Negana to, speciali mikroschema leidžia iškart aptikti krešulius, o dėl inovatyvios technologijos, trombų siurbimo metu, yra užtikrinamas sumažintas prarandamo kraujo kiekis. Senesnio plaučių trombembolijos gydymo metu pacientui būdavo didesnė tikimybė šios procedūros metu nukraujuoti.
Dėl naujos technologijos kateteris siurbia tik trombą, o ne visą kraują. Neskausminga procedūra atliekama vietinėje nejautroje, paciento būklę stebint gydytojui anesteziologui“, – žiniomis apie naująjį plaučių trombembolijos gydymo metodą dalinasi radiologas A.Pranculis.
Kas didina trombų riziką?
Plaučių arterijos – vienos stambiausių organizme, o patys plaučiai visą organizmą aprūpina deguonimi. Kuomet venose dėl tam tikrų negalavimų susidaro kraujo krešuliai, vadinamieji trombai, jie gali atitrūkti, nukeliauti į plaučius ir užkimšti plaučių arterijas. Pacientui padidėja kraujo spaudimas, juntamas didelis deguonies trūkumas, pradedama dūsti. Sumažėjus deguonies įsisotinimui kraujyje padidėja mirties riziką, todėl delsti negalima.
„Kiekviena embolija turi savo priežastį. Galvos smegenų embolijai – insultui gali turėti įtakos širdies ritmo sutrikimai, kai iš širdies trombas nukeliauja į smegenis, taip pat galvos smegenų kraujagyslių susiaurėjimai, nuo ko formuojasi trombozė. Plaučių embolijos atveju trombozė nevaidina didelio vaidmens. Labiausiai susirūpinti turėtų besiskundžiantys venų varikoze – ši pacientų grupė turi žymiai didesnes galimybes susirgti tromboembolija.
Padidintas rizikos veiksnys – ir chirurginės operacijos. Kadangi per operacijas ir po jų pacientai praleidžia daug laiko nejudėdami, kraujas teka lėčiau, ir šitaip formuojasi trombai. Tam, kad to išvengtume, neretai yra duodami kraują skystantys vaistai, pacientai taip pat skatinami kuo mažiau laiko praleisti lovoje ir kuo daugiau užsiimti fizine veikla. Visai tai tam, kad kraujas venose neužsistovėtų ir nesusidarytų krešuliai. Nors plaučių trombembolija gal ir dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, visgi šią diagnozę gresia labiau išgirsti nejudriems asmenims“, – pastebi radiologas A.Pranculis.
Susirgimui plaučių trombembolija įtakos gali turėti ir kai kurie chemoterapiniai vaistai, hormonai, geriamieji kontraceptiniai vaistai, miokardo infarktas, kai kurios kitos lėtinės ligos.
