K.Vyšniauskaitė prisipažįsta esanti dukart šokiruota. Pirmą kartą pagrindas iš po moters kojų išslydo išgirdus, kad jos sūnui reikalinga kaukolės rekonstrukcijos operacija, kainuojanti apie 10 tūkst. litų. Vieniša motina neįsivaizdavo, iš kur paimti tokią pinigų sumą. Tačiau prireikė vos vienos dienos, kad pinigų būtų daugiau nei reikia.
„Esu priblokšta. Šiuo metu sąskaitoje yra apie 15 tūkst. litų. Dar apie 2 tūkst. eurų guli internetinėje mokėjimų sistemoje „PayPal“. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau atsidėkoti. Perduokite žmonėms, kad viskas, mums daugiau pinigėlių nebereikia“, – portalo 15min.lt paprašė lietuvių gerumo apstulbinta K.Vyšniauskaitė.
Vieniša motina neįsivaizdavo, iš kur paimti tokią pinigų sumą. Tačiau prireikė vos vienos dienos, kad pinigų būtų daugiau nei reikia.
„Pervesiu – ir viskas, gal vaistams reikės“
Kristinos telefonas šiomis dienomis netyla. Paaukoti pasiruošę žmonės pirmiausia nori išgirsti moters balsą ir įsitikinti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ papasakota Dominyko istorija nėra išgalvota.
Kristina pastebėjo, kad didžiausią indėlį į sūnaus operacijai reikalingą sumą įnešė užsienyje gyvenantys lietuviai: moters sąskaitą papildė perlaidos ne tik litais, bet ir svarais, kronomis.
„Didžiausia vieno žmogaus paaukota suma buvo 300 litų. Šie pinigai mane pasiekė iš Norvegijoje gyvenančios moters. Ji man paskambino, pasikalbėjome. Pasakiau, kad jos ketinama paaukoti suma – per didelė. Bet ji nenusileido: „Pervesiu – ir viskas, gal vaistams reikės.“
Ypatingas dėkingumas – seseriai ir mamai
Kristinos nelaimė žaibišku greičiu pasiekė Didžiąją Britaniją, Daniją, Norvegiją. Moteris pastebėjo, kad emigrantams nesvetimas artimo skausmas – po pasaulį išsibarstę lietuviai tarsi nuoširdesni, geranoriškesni, ne tokie įtarūs. Jie nori padėti, o ne pamokslauti.
Čia gyvenantys lietuviai dažniau paskambina ir pradeda auklėti: ką tu čia išsigalvoji, nori pasipinigauti, juk operacija turi būti kompensuojama valstybės!
O pamokslų ir priekaištų Kristina išklausė daugybę. „Čia gyvenantys lietuviai dažniau paskambina ir pradeda auklėti: ką tu čia išsigalvoji, nori pasipinigauti, juk operacija turi būti kompensuojama valstybės!“ – nemalonius pokalbius prisiminė K.Vyšniauskaitė.
Į bėdą patekusi moteris įsitikino, kad kartais svetimas žmogus gali būti artimesnis už tolimą giminaitį.
Tačiau Kristina ypač dėkinga savo šeimai: Norvegijoje gyvenančiai seseriai ir dukrą visada palaikančiai mamai.
Rizikuoti patarė draugė
Dominyko tėvas Kristiną paliko ir sūnumi nesidomi. Moteris net nežino, kur jis yra – Lietuvoje ar kur nors užsienyje. Kristina jo ir neieško – tikėtis pagalbos būtų bergždžias reikalas.
Mintis ieškoti finansinės pagalbos per socialinius tinklus kilo K.Vyšniauskaitės draugei. Moterys susipažino Antakalnio ligoninėje, būdamos nėščios.
„Išgirdusi, kad sūneliui reikės operacijos ir kiek ji kainuos, paskambinau Justinai: ji pati viena augina du vaikučius, todėl žinojau, kad mane supras“, – sakė Kristina.
Būtent Justina ir parašė draugės ir jos sūnaus istoriją, nes emocijų ir nevilties apimta Kristina tuo metu negalėjo blaiviai mąstyti ir susikoncentruoti.
„Ačiū visiems. Jau surinkome pinigėlius Dominyko operacijai. Prašau jūsų, kurie skyrė Kristinai pinigėlių, susisiekti su manimi, kad vėliau galėčiau atsiųsti Dominyko nuotraukas po operacijos, čekius ir visa kita“, – penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Justina.
Sveikatos problemos kamavo nuo gimimo
Kai nerimas dėl pinigų išsisklaidė, Kristina gali susitelkti ties Dominyko sveikata, kuri šlubavo nuo pat berniuko gimimo.
Dominykas gimė 2013 metų rugpjūčio 27 dieną. Tik išvydęs pasaulį ilgą laiką praleido po lempomis dėl geltos. Dvi paras pragulėjo po mėlynąja lempa dėl kefalohematomos ant viršugalvio, kad sumažėtų kraujyje bilirubino kiekis.
Laukėme koridoriuje, praeidamas gydytojas pažvelgė į Dominyką ir tarė: „Aš jau matau diagnozę.“
Kristina vylėsi, kad sūnaus sveikatos problemos tuo ir pasibaigs, tačiau penkių mėnesių kūdikis vis dar neropojo ir neapsiversdavo ant šono.
Iš pradžių Kristina pasijuokdavo, kad augina tinginuką ir nenujautė apie siaubingą ligą – kraniosinostozę.
„Pirma mūsų konsultacija buvo pas neurologę – Audronę Černiauskaitę Smit. Ji pasakė, kad sūnui gali reikėti operacijos, tačiau nenugąsdino ir rekomendavo kelis mėnesius palaukti. Antros konsultacijos metu, sausio 21 dieną, gydytoja paragino užsiregistruoti pas neurochirurgą. Užsirašėme vasario 19 dienai, bet iki tol pakliuvome pas genetikus, o jie nusiuntė į Žalgirio kliniką pas Liną Zalecką“, – įvykių chronologiją nupasakojo Kristina.
Iš dviejų scenarijų pasirinko saugesnį
Vizitas pas veido ir žandikaulių chirurgijos specialistą, doc. dr. L.Zalecką buvo numatytas vasario 12-ąją, trečiadienį.
„Laukėme koridoriuje, praeidamas gydytojas pažvelgė į Dominyką ir tarė: „Aš jau matau diagnozę.“ Po poros minučių pakvietė į kabinetą ir pradėjo pasakoti: sūnaus kakta pati neišsitiesins, reikia operuoti. Pradėjo rodyti visą operacijos eigą, vaikučius, kaip jie atrodo prieš ir po operacijos“, – pasakojo Kristina.
L.Zaleckas susirūpinusiai motinai paaiškino, kad galimi du gydymo scenarijai: dvi operacijos, kompensuojamos ligonių kasos, arba viena, kurią apmokėti tektų iš savo kišenės.
„Pasirinkus pirmą variantą, vaikas patirtų dvi operacijas: pirmos metu būtų įdedamos titano plokštės, kurias po kelių mėnesių reikėtų išimti, vėl atveriant kaukolę. Ligonių kasos tai kompensuoja, tačiau antros operacijos metu padidėja rizika pažeisti smegenis. Kitu atveju operacijos metu būtų įdedamos ištirpstančios plokštės, todėl antros operacijos nereikėtų. Jei viskas gerai, po 10 dienų nuo operacijos važiuotume namo“, – sakė Kristina, pasirinkusi mažiau rizikingą scenarijų.
L.Zaleckas jau yra sėkmingai atlikęs daugiau nei dešimt tokių operacijų.
„Internete pasidomėjau atsiliepimais, tai visi geri“, – nedrąsiai šyptelėjo moteris.
Galimybė gyventi visavertį gyvenimą
Neatlikus operacijos Dominykui sutriktų motorika, nes jo kaukolėje būtų per mažai vietos smegenims vystytis. Tokia būklė konstatuojama 3–4 iš 1000 vaikų.
Ačiū visiems. Jau surinkome pinigėlius Dominyko operacijai. Prašau jūsų, kurie skyrė Kristinai pinigėlių, susisiekti su manimi, kad vėliau galėčiau atsiųsti Dominyko nuotraukas po operacijos, čekius ir visa kita.
Kraniosinostozė – tai per ankstyvo kaukolės siūlių suaugimo (vienos ar kelių siūlių sukaulėjimo) nulemta kaukolės deformacija. Per ankstyvas siūlės suaugimas sustabdo augimą siūlei statmena kryptimi.
Augimas tęsiasi kryptimi, kuri yra lygiagreti su suaugusia siūle. Kaukolė negali normaliai augti, atsiranda įvairaus pobūdžio deformacijų. Nekoreguotos kaukolės smegeninės dalies augimo anomalijos daro įtaką ir veido augimui – veidas gali tapti asimetriškas, pakisti akių padėtis, kaktos forma, pakrypti nosis. Kaukolės sinostozės gali nulemti ne tik kaukolės smegeninės ir veidinės dalių deformaciją. Šios anomalijos padarinys yra ir padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą.
Laiku ir tinkamai išoperavus tokius pacientus, jiems suteikiama galimybė ateityje gyventi visavertį gyvenimą, užtikrinamas normalus jų psichomotorinis vystymasis ir fiziologinė (atitinkanti įprastas normas) veido ir galvos forma, sumažinamas pavojus pakenkti regos funkcijai.
