„Mama pasakojo, kad gimdant mano sesę sustojo gimdymo veikla. Akušerė atnešė taurelę alkoholinio kokteilio, kad paskatintų, o kai nepadėjo, Cezario pjūvio nepuolė daryti – tiesiog gimdą atvėrė ranka“. „Man būnant nėščiai daktaras rekomendavo vakarais po šaukštelį brendžio, bet ne išgerti, o po truputį laižyti – gerina kraujotaką“. „Nuo lašo alaus vaikui nieko neatsitiks: jei kartą per savaitę per kokį nors gimtadienį išgeri pusę stiklinės, tai tikrai čia ne nuodėmė“.
Tokios nuomonės išsakomos internetinėje svetainėje mamyciuklubas.lt, kur vaikus auginančios moterys dalijasi asmenine patirtimi ir patarimais.
Tačiau ar tikrai šaukštelis brendžio prieš miegą ar stiklinė alaus retkarčiais taip jau nekalta?
Ar tikrai šaukštelis brendžio prieš miegą ar stiklinė alaus retkarčiais taip jau nekalta?
Gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tvirtina, kad alkoholio žala vaisiui jau seniai įrodyta. Ir net nereikia kalbėti apie kraštutinumus, tarkime, priklausomybę nuo alkoholio, kai viso nėštumo metu gėrusios moterys pagimdo naujagimius su vaisiaus alkoholiniu sindromu.
Net mažos alkoholio dozės padidina raidos ir elgesio sutrikimų riziką. Norėdama atkreipti į tai visuomenės dėmesį Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ruošiasi išleisti J.A.Crowe knygą „The fatal link“ („Mirtinas ryšys“).
„Tai knyga apie vaikus, kurie gimė nėštumo metu alkoholį vartojusioms moterims. Tai knyga apie tragiškus mirtimis pasibaigusius šaudymus JAV ir Kanados mokyklose, apie ryšį tarp šaudžiusiųjų mamų alkoholio vartojimo nėštumo metu ir žudikų elgesio. Tai knyga, kuri sukrečia ir kartu duoda impulsą siekti pokyčių“, – 15min.lt pasakojo A.Veryga.
Kodėl taip atsitiko? Gal buvo galima išvengti?
Knygoje autorius, ne vienus metus dirbęs mokyklos direktoriumi ir susidūręs su pačiais įvairiausiais vaikais, ieško atsakymo, kodėl kartais jie tampa nevaldomi, agresyvūs ir net brutalūs.
Kodėl su vienais vaikais užtenka pasikalbėti, o kiti, net iškrėtę ką nors negero, nepasimoko iš pasekmių ir kartoja klaidas?
Radau labai aiškų atsakymą daugelio mokytojų išsakomoms problemoms dėl „sunkėjančių“ vaikų, supratau, kodėl man pačiam labai sunkiai sekėsi padėti kai kuriems pacientams ar jų vaikams.
„Bendraujant žmogiškai, tai nėra blogi vaikai, tačiau jie linkę įsivelti į nemalonumus ir nusikalsti“, – aiškino A.Veryga.
Masinės žudynės mokyklose – kraštutinė destruktyvaus elgesio forma. Po tokių tragedijų bendruomenė tarsi atitoksta ir ima ieškoti atsakymų: kodėl taip atsitiko, ar buvo galima to išvengti?
Knygoje autorius atranda ryšį tarp žudynių JAV ir Kanados mokyklose ir alkoholio vartojimo. Jam pavyko susitikti su keliomis smurtavusių ir žudžiusių vaikų motinomis. Ne visais atvejais jos buvo atviros, todėl J.A.Crowe apklausė kaimynus, kitus šeimas pažinojusius asmenis. Galų gale jis priėjo išvadą, kad ryšys tarp vaikų elgesio ir to, kad jų laukdamos motinos vartojo alkoholį, yra.
„Sunkių“ vaikų gretos auga
Knyga A.Verygą privertė susimąstyti ir apie savo darbinę patirtį. Psichiatras prisiminė problemiškiausius pacientus, su kuriais nesusikalbėjo nei tėvai, nei mokytojai.
„Svarbu suvokti, kad nereikia būti prasigėrusia ar asocialia motina, kad vaisiui pridarytum žalos. Subtilių, išoriškai nepastebimų pažeidimų gali atsirasti ir nuo nedidelio alkoholio kiekio. Tai – psichologinio lygio problemos, vystymosi raidos ir elgesio sutrikimai, žmogų lydintys visą gyvenimą“, – aiškino psichiatras.
Interpretuoja, kaip kam patogiau
Nedaug – tai ir nepavojinga. Blogiausia, pasak A.Verygos, kad mitams plisti padeda ir kai kurie gydytojai, mažose alkoholio dozėse nematantys jokios bėdos.
Svarbu suvokti, kad nereikia būti prasigėrusia ar asocialia motina, kad vaisiui pridarytum žalos. Subtilių, išoriškai nepastebimų pažeidimų gali atsirasti ir nuo nedidelio alkoholio kiekio.
„Žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, visiškai pasitiki daktaro žodžiu: jei pasakė, vadinasi, žino. Po to mamos savo „žiniomis“ dalijasi tarpusavyje ir viskas labai suveliama: vieni savo vienaip, kiti – kitaip. Interpretuok, kaip nori. Todėl kiekviena sprendžia pagal save ir pasirenka variantą, kuris atrodo priimtinesnis, patogesnis, pateisinantis mažas nuodėmes“, – sako A.Veryga.
Kai trūksta informacijos, pasikliaunama įsivaizdavimu. „Forumuose mamos kalbasi: „Ir aš, ir tu išgėrėm, bet mūsų vaikai normalūs.“ Ką reiškia normalūs? Kad su keturiom galūnėm? Visoms mamoms savi vaikai normalūs, net jei krečia nesąmones, smurtauja ar sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje“, – stebisi A.Veryga ir atkreipia dėmesį, kad vis daugėja vaikų, besimokančių pagal adaptuotas programas, daugėja patyčių ir agresijos.
„Tai – ne klinikiniai dalykai, o elgsenos sutrikimai, todėl pagalbos į specialistus kreipiamasi vėliau nei turint fizinę negalią“, – pažymėjo specialistas.
Visada lengviau kaltinti ką nors kitą
Tiesa, ir pats A.Veryga sutinka, kad išvardytoms problemoms alkoholis nėra vienintelis veiksnys. Įtakos turi ir auklėjimas, socialinė aplinka, žmogaus charakteris.
„Niekada nebūna šimtaprocentinio ryšio. Net jei paaiškėja, kad motina gėrė nėštumo metu, nebūtinai kažkas blogo įvyksta būtent dėl to. Tačiau polinkio į vaiko elgesio sutrikimus rizika smarkiai išauga. Medicinoje yra taip: jei gali pašalinti priežastį, tai ją ir šalini, jei ne – tenka dirbti su pasekmėmis. Todėl vienintelis, ką reikia padaryti – tai nėštumo metu nevartoti nė lašo. Tada nereikės ir diskusijų, koks kiekis leistinas, o koks jau gali pakenkti“, – rekomendavo A.Veryga.
Medicinoje yra taip: jei gali pašalinti priežastį, tai ją ir šalini, jei ne – tenka dirbti su pasekmėmis. Todėl vienintelis, ką reikia padaryti – tai nėštumo metu nevartoti nė lašo.
Iš darbo praktikos jis žino, kad dėl kylančių problemų žmonės linkę kaltinti ką nors kitą, tik ne save: „Nemalonu pripažinti, kad pats ką nors pridirbai, daug patogiau tikėti, kad žalos pridarė kosminė radiacija, saulės aktyvumas, maisto priedai, skiepai ir t.t.“
