„Viskas prasidėjo balandžio 25 dieną, kai atsibudusi pamačiau šiek tiek kraujo. Pasitarusios su mama nusprendėme palaukti, pažiūrėti, kas bus toliau, – prisiminė Mato mama Akvilė. – Vėliau prasidėjo tokie skausmai, kurių nebegalėjau kentėti. Atvykus į ligoninę, išgirdau, kad gresia persileidimas, todėl nieko nelaukiant išskubėjome į Kauno klinikas“.
Po apžiūros Kauno klinikose gydytojai nuramino, kad situacija valdoma ir po kelių dienų moteris galės vykti namo.
„Sekmadienį jau kroviausi daiktus, planavau, ką veiksime toliau, tačiau kitos dienos rytą netikėtai nubėgo vandenys. Su ašarom akyse nuskubėjau pas slaugytojas. Personalas reagavo labai operatyviai – netrukus buvau paguldyta į Gimdymo skyrių, kuriame po kelių dienų pagimdžiau mergaitę ir berniuką“, – pasakojo dvynukų mama.
Kadangi vaikai gimė labai neišnešioti, gydytojai iš pradžių jaunai šeimai daug vilties nesuteikė.
„Kaip jie atrodė, kai gimė, aš net nemačiau. Pirmoji gimė Urtė, neišleidusi nė garso, todėl pagalvojau apie blogiausią variantą. Už dviejų minučių pasaulį išvydo ir Matas, kuris, atvirkščiai nei sesė, parodė visą plaučių galią. Gydytojai dirbo operatyviai, abu iš karto buvo išvežti į Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių“, – prisiminė Akvilė.
Pirmoji savaitė jaunai šeimynai buvo itin sudėtinga. Abu vaikai buvo ventiliuojami, jų sveikatos rodikliai nuolat kito, o gydytojus ir tėvus neramino Mato būklė. Mažyliui vystėsi nekrozinis enterokolitas, dėl kurio devynių parų amžiuje jį teko operuoti.
„Jam prasidėjo nekrozinis enterekolitas – žarnyno kraujagyslėse susidarė krešulys, dėl to apmirė dalis žarnyno. Matas tuo metu svėrė vos 470 gramų. Iš viso jam buvo atliktos trys operacijos, pirmoji – devintą gyvenimo parą. Jos metu buvo pašalinta negyva žarnyno dalis ir suformuota ileostoma, per kurią naujagimis tuštinosi. Antrosios operacijos metu padarėme rekonstrukcinę operaciją: storąją žarną prijungėme prie plonosios žarnos, paliekant ileostomą. Tokiu būdu pratinome storąją žarną prie aktyvios veiklos, normalaus tuštinimosi.
Per paskutinę operaciją, esant normaliam tuštinimuisi, pašalinome ileostomą. Džiaugiuosi, kad berniuko žarnynas visiškai atsistatė ir vaikas gali tuštintis įprastai“, – teigė Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovas prof. Vidmantas Barauskas, kuris ir operavo mažąjį Matą.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr. Ilona Aldakauskienė prisimena, kad nuo gimimo berniuko būklė buvo labai sunki.
„Matas, gimęs 508 g svorio, po gimimo kvėpavo savarankiškai, tačiau būklė blogėjo – prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos ir kitų sudėtingų gydymo metodų. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Matas praleido 98 dienas. Ilgą laiką jam buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skiriamas parenterinis maitinimas. Į Naujagimių ligų skyrių berniukas buvo perkeltas, kuomet svėrė 1700 g, vis dar gaudamas papildomą deguonies tiekimą. Džiaugiamės, kad Matą į namus išleidome jau paaugusį ir sveriantį virš 2 kilogramų“, – pasakoja dr. I.Aldakauskienė.
Tėvai lengviau atsikvėpė tik prieš trečiąją operaciją, kai jau suvokė, kad jų sūnelis sveiksta.
„Su kiekviena operacija viskas ėjo tik geryn. Dabar Matas sveria apie šešis kilogramus, o sesė namie laukia brolio ir daug šneka, – kalbėjo Akvilė. – Visus šiuos mėnesius gyvenome laukime ir net negalvojome apie rytojų. Paklausiame gydytojo, kaip Matas jaučiasi, ir jeigu pasakydavo, kad būklė stabili, tik tada džiaugdavomės. Net rašiau dienoraštį, kad atsiminčiau, ką sakė gydytojai ir kokios intervencijos mažyliams buvo atliekamos. Išeitų beveik knyga“.
Mato tėvai džiaugiasi, kad šiuo sunkiu laikotarpiu sulaukė palaikymo ne tik iš šeimos, tačiau ir iš Kauno klinikų gydytojų.
„Esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie to, kad po tiek laiko trukusio intensyvaus gydymo galime laimingi vykti namo. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Intensyviosios terapijos skyriaus, Naujagimių ligų skyriaus specialistai dėjo visas pastangas ir kovojo už kiekvieną mano vaikų dieną Žemėje. Nuoširdžiai dėkojame ir Vaikų chirurgijos klinikos vadovui Vidmantui Barauskui už profesionalumą ir atliktas sudėtingas operacijas, taip pat visiems kitiems puikiems specialistams. Nežinau, ar visiems taip pasiseka, bet mums pakliuvo patys geriausi gydytojai ir slaugytojos. Dėka jūsų, mūsų šeimoje įvyko tikras stebuklas“, – gerų žodžių negailėjo Akvilė.
