Kas įtraukia vaikus ir paauglius į alkoholio vartojimo liūną? Ką daryti, kaip taip nenutiktų? Ir kur kreiptis, jeigu pastebėjote, kad jūsų vaikas susidūrė su tokiomis problemomis? Apie visa tai 15min Gyvenimas pokalbis su A.Adomaityte.
– Kodėl vaikai ir paaugliai pradeda vartoti alkoholį?
– Priežasčių, kodėl jie pradeda vartoti, galime išskirti tūkstantį ir vieną. Vieniems reikia kelių ar net keliolikos, o kitiems ir vienos priežasties užtenka, kad pradėtų.
Man norisi pabrėžti, kad paaugliai alkoholį pradeda vartoti dėl psichologinės brandos stokos, jiems sunkiau įvertinti vidinius impulsus ir juos valdyti. Be to, jiems sunkiau prognozuoti galimas savo elgesio (susijusio su vartojimu) pasekmes.
Atliktų įvairių tyrimų metu atskleisti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad jauniems žmonėms, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, trūksta problemų sprendimo, pagalbos ieškojimo ir savirealizacijos alternatyviose veiklose įgūdžių, kurie padėtų savo asmenybę stiprinti, o ne griauti ir žaloti.
Visgi dažniausiai išskiriamos tokios priežastys:
- Specifinės jaunimo psichikos sveikatos problemos, depresiškumas;
- Susijusios su namų aplinka (susvetimėjimas, tėvų užimtumas, šeimos vaidmenų kaita; tėvų tarpusavio santykiai ir kt.);
- Susijusios su fizine bei psichine branda (lytinė branda; mitybos įpročiai ir kt.) Susijusios su adaptacija bei pažanga mokymosi įstaigoje (mokymo sistemos pokyčiai; tarpusavio konkurencija ir kt.).
Paaugliai, neturėdami vidinio emocinio stiprumo, lengvai paveikiami. Tam naudojama paslėpta reklama per filmus, o reklamai labiausiai paveikūs yra vaikai-paaugliai, kadangi jie dar nesugeba išskirti, kas reklamuojama yra gerai, sveika, naudinga, siektina, o suaugusieji jau racionaliau priima reklamą.
Filmuose labai daug netiesioginės reklamos – pasikartojantys to paties veiksmo epizodai filmų metu apie rūkymo, alkoholio vartojimą, kai liūdna, kai linksma, kai vieniša, kompanijoje, kai sergama, kai švenčiama ir pan. Taip stengiamasi ištransliuoti vartojimą kaip savaime suprantamą veiksmą bet kokiose situacijose.
Tėvai turi kurti tokią aplinką, kad paaugliai žinotų ir jaustų, kad ir kas atsitiktų, kad ir kaip jie pasielgtų, nebus atstumti ar pasmerkti, o bendrai galės ieškoti sprendimų.
Pagrindinės žinutės filmų metu reklamuojant tabaką ir alkoholį – tai netiesioginis rūkymo ir alkoholio gėrimo siejimas su gero gyvenimo įvaizdžiu, sėkme, prestižu ar socialiniu pritarimu. Alkoholis ir tabakas pateikiamas kaip normali ir pageidaujama gyvenimo dalis. Kitas svarbus reklamos efektas yra skatinti ketinimą rūkyti, išgerti ir stiprinti pozityvų požiūrį į šių gaminių vartojimą.
Alkoholio ir tabako reklama gali padidinti išgeriamo alkoholio ir surūkomų cigarečių kiekį tarp reguliariai rūkančių ir vartojančiųjų alkoholinius gėrimus, padidinti progų skaičių, tad vėliau ne tik gimtadieniai, bet ir sunkus penktadienis, varžybos, konfliktai su mokytojais ar tėvais, draugais gali būti traktuojama kaip proga „pažymėti“ vartojant.
Taip pat reklamos įtaka gali atimti pasitikėjimą savimi tiems vartojantiems, kurie norėtų mesti rūkyti ar nustoti gerti.
– Ar savo praktikoje esate susidūrusi su vaikų alkoholizmu?
– Ar turime paauglių su žalingu ar net priklausomu vartojimu? Deja, taip, turime. Didesnė dalis vartoja žalingai, bet dar nepatenka pas specialistus arba patenka tik apsinuodiję, o po detoksikacijos bando „atsargiau“ vartoti. Gydytis ateina labai maža dalis, tačiau tėvai, kurie adekvačiai vertina paauglių vartojimą, greitai į tai sureaguoja, ieško psichologinės pagalbos ir problemą dažnai išsprendžia.
O ta tėvų dalis, kurie savo vaiko-paauglio vartojimą „pateisina“ paauglystės maištu, vėliau susiduria su tuo, kad tokie paaugliai atsiduria tai medikų, tai policijos akiratyje. Medikams tenka gelbėti ir vos 8 metų vaikus, kurie apsinuodija, ir kiek vyresnius. Kaip dažnai jie vartojantys, ar tai yra pirmas kartas iki apsinuodijimo sunku pasakyti, bet faktas, kad vis jaunėja apsinuodijusiu alkoholiu vaikų.
– Kokius gėrimus renkasi paaugliai?
Manau, kad neturėtų būti jokio leidimo paaugliams vartoti alkoholį, nes tada situacija tampa nebekontroliuojama.
– Alkoholio pramonė tikslingai gamina tam tikrus produktus kurie skirti jaunam vartotojui – tai įvairūs sidrai, miksai, alaus kokteiliai ir pan., saldūs, „skanūs“, gražiais ir patraukliais spalvotais vaizdingais įpakavimais, gėrimai. Paaugliams svarbu ne tik apgirtimo jausmas, bet ir pats vartojimo procesas, o jei dar vartojamo gėrimo skardinė, buteliukas patrauklus, tai dar „geriau ir maloniau“.
Silpni alkoholiniai gėrimai leidžia ilgą laiką vakaroti, bendrauti su draugais ir nepasigeriant, o tik apgirstant. Paaugliai nesirenka rūšinių vynų ar stiprių alkoholinių gėrimų, kadangi jie turi per stiprų poveikį, bijo ir apsinuodijimų.
Kas kaip specialistę mane išties labai gąsdina, tai kad konsultacijos metu tėvai ima priekaištauti savo paaugliui – „kodėl prisigėrei, gi leidau tik vieną ar du koteilius/skardines“... Toks pasakymas reiškia, kad tėvai davė leidimą vartoti „saugiai“, bet nesuvokia, kad toks leidimas tolygus nebesvarbu kiek ir kokios pasekmės. Manau, kad neturėtų būti jokio leidimo paaugliams vartoti alkoholį, nes tada situacija tampa nebekontroliuojama.
Taip pat, kai tėvai atostogų metu paaugliui leidžia vartoti alkoholį kartu su jais ir tikisi, kad paaugliai „išmoks saikingai“ tai daryti, bet kuris paauglys prie tėvų vartotų iki pasigėrimo, apsinuodijimo, bet tai įvyksta jau vartojant be jų, o tėvai tik stebisi kaip taip nutiko, nors patys buvo davę leidimą.
– Kaip apsaugoti savo vaikus nuo alkoholio vartojimo?
– Labai paprastai: kalbėtis nuo mažumės, o su paaugliais jau diskutuoti, kodėl ir kaip sugebėti pasakyti NE. Kalbėdami apie psichoaktyvias medžiagas, taip pat ir alkoholį su jaunais asmenimis, turime prisiminti, kad:
- reikia pradėti kalbėtis su vaiku apie tabako, alkoholio bei narkotikų žalą nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės;
- užuot bandžius apsaugoti paauglius nuo įvairių problemų, reiktų mokyti juos pačius jas įveikti;
- kalbėdami apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas ir pasekmes tėvai turi būti atviri ir nuoširdūs, nesmerkti, kai pasakoja apie draugų vartojimą, ar kai jis klausia to, kas jam įdomu, pavyzdžiui, kaip jie sureaguotų, jei rastų kišenėje „žolės“;
- tėvai turi kurti tokią aplinką, kad paaugliai žinotų ir jaustų, kad ir kas atsitiktų, kad ir kaip jie pasielgtų, nebus atstumti ar pasmerkti, o bendrai galės ieškoti sprendimų. Tik sukūrus atvirą, pasitikėjimų grįstą aplinką, paaugliai nebijos drąsiai išsakyti savo problemas, o tėvai ir specialistai laiku galės jiems padėti;
- taip pat nereikia gąsdinti akcentuojant ilgalaikes neigiamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes – sveikatos sutrikimus ar mirtį, nes jie turi draugus, kurie vartoja, bet jie sveiki ir net gal yra dėmesio centre. Turime akcentuoti tik dabartines momentines jaučiamas vartojimo pasekmes.
