Aina Adomaitytė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, medicinos psichologė sako, kad jau vaikystėje vaikai matydami alkoholį vartojančius suaugusius alkoholį pradeda traktuoti panašiai kaip ir valgymo procesą. Tai reiškia, kad nemato tame nieko blogo, priima natūraliai. Ilgainiui tai priveda prie bėdų.
– Kokios priežastys paskatina pirmą kartą paragauti alkoholio?
– Vartojimas prasideda, deja, labai anksti ir iš tiesų ne tada, kada mes suaugę galvojame. Vaikai kopijuoja tėvų/suaugusiųjų elgesį, o jį dažnai pradeda matyti ankstyvoje savo vaikystėje ir tai fiksuoja kaip normalią elgesio formą, pavyzdžiui, kaip valgymą.
Patys tėvai net nesuvokdami taip pat „moko“ vartoti pirkdami vaikišką šampaną ar su vaiku švęsdami gimtadienį bei sakydami tostus su alkoholio taurėmis rankose, kai mažieji tuo tarpu iš tokių pačių taurių geria sultis.
Taip vaikams ir susiformuoja įvaizdis, kad tai norma ir tik vėliau pradedame aiškinti ir permokyti, bandydami pakeisti savo išmokytą netinkamą elgesį, kad negalima, ...nereikia,... nesveika, ...pažeidžiame įstatymus ir pan.
Pirminės vartojimo priežastys ne smalsumas ar draugų įtaka, o tai, kad tokį elgesį parodė ar net taip „išmokė“ patys tėvai.
Tad pirminės vartojimo priežastys ne smalsumas ar draugų įtaka, o tai, kad tokį elgesį parodė ar net taip „išmokė“ patys tėvai. Psichologai taip pat įvardija, kad dėl psichologinės brandos stokos paaugliams sunkiau įvertinti vidinius impulsus ir juos valdyti. Be to, jiems sunkiau prognozuoti galimas savo elgesio (susijusio su vartojimu) pasekmes. Atliktų įvairių tyrimų metu atskleisti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad jauniems žmonėms, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas trūksta problemų sprendimo, pagalbos ieškojimo ir savirealizacijos alternatyviose veiklose įgūdžių, kurie padėtų savo asmenybę stiprinti, o ne griauti ir žaloti.
Taip paaugliai turi tokį suformuotą suvokimą, kad visos šventės yra švenčiamos su alkoholiu, kad vartoti visomis progomis yra norma. Taip pat jie turi perdėtą pasitikėjimo jausmą, kad jiems tai jokių problemų ar pasekmių dėl vartojimo nebus, nes jis gi „tik su draugais“, „tik nedaug“, „tik šį vakarą“...
Tai leidžia pasijausti saugiai ir save apgauti bei nuraminti. Dažnai pirmi vartojimai būna „atsargūs“, ar be didelių skaudžių pasekmių, o jei ir būna kokios, žmonės tai bando paversti linksmu nuotykiu ir tuo net pasididžiuoti. Taip vartojimas asocijuojamas su linksmu nuotykiu, bet ne problema. Iš paauglystės išaugame į ankstyvąją suaugystę, bet žalingi įpročiai ir suvokimas nekinta, o elgesys tik dažnėja ir jau turime dar daugiau pasiteisinimų ir sau patogių sugalvotų leidimų, kodėl galiu pavartoti.
– Kodėl vieniems užtenka taurės, o kitiems ir toliau poreikis auga ir vartojama vis daugiau?
– Gali būti ir viena, ir begalė priežasčių, – tai auganti tolerancija, paveldimumas, polinkis į priklausomybę, vartojimas ankstyvame amžiuje, vartojimo intensyvumas, tėvų kontrolės nebuvimas, panašus draugų elgesys ir kiti faktoriai, nulemiantys vis didėjantį vartojimą, kuris jau žalingas ar net priklausomas vartojimas. Kaip ir bet kurį veiksmą kartodami dažnai, taip ir vartodami alkoholį mes įgysime priklausomybę.
– Kyla klausimas ar iš viso įmanoma kontroliuoti alkoholio suvartojimą?
Gali būti ramus tas, kuris visai nevartoja, tuomet jis tikrai netaps priklausomu.
– Gali būti ramus tas, kuris visai nevartoja, tuomet jis tikrai netaps priklausomu, arba su labai sąmoninga kontrole ir laikantis PSO rekomenduotų normų ir dažnio. Tačiau net ir laikantis rekomendacijų nebūtinai esame apsaugoti nuo alkoholio vartojimo pasekmių organizmui, psichinei būklei.
Svarbiausia turime nepamiršti, kad žmogaus prigimtinė (gimimo metu) būsena yra blaivi, tai tokie ir turėtume būti, o ne siekti pakeisti ją apsvaigus. Kai alkoholis vartojamas griežtai laikantis nurodytų ribų, tik toks vartojimas gali būti laikomas mažai rizikingu, tačiau jis vis tiek išlieka rizikingas.
– Kas yra mažai rizikingas alkoholio vartojimas?
– Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tikimybė patirti alkoholio vartojimo sukeliamą žalą padidėja, kai žmogus pradeda vartoti daugiau nei vieną – moterims, du – vyrams standartinius alkoholio vienetus dažniau nei 5 dienas per savaitę. Taip pat bet kokio intensyvumo alkoholio vartojimas tampa itin rizikingas, kai alkoholis vartojamas:
- vairuojant ar dirbant su įrenginiais;
- planuojant nėštumą, laukiantis ar žindant;
- vartojant tam tikrus vaistus;
- sergant tam tikromis ligomis.
Visiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo rekomenduojama žmonėms, kurie:
- anksčiau nesėkmingai bandė vartoti alkoholį, laikydamiesi mažai rizikingo alkoholio vartojimo rekomendacijų;
- iš vakaro vartoję alkoholį, rytais jaučia pagirių simptomus.
Reguliarus didesnio nei dviejų alkoholio vienetų vartojimas gali sukelti: kepenų pažeidimus, širdies ligas, depresiją, alkoholizmą ir kitas ligas.
Didesnio nei trijų standartinių alkoholio vienetų vartojimas vieno epizodo metu reikšmingai didina tikimybę patirti: traumų, problemų santykiuose su artimaisiais ar bendradarbiais, skrandžio skausmus, pagirias, nuovargį ir pan. Reguliarus didesnio nei dviejų alkoholio vienetų vartojimas gali sukelti: kepenų pažeidimus, širdies ligas, depresiją, alkoholizmą ir kitas ligas.
– Kokios priežastys gali padėti apsispręsti vartoti mažiau arba visai atsisakyti alkoholio?
– Reklama ir alko pramonė mums labai meluoja, prigalvodami visokių klaidingų argumentų, kad tam tikro alkoholio kiekio vartojimas gali būti naudingas sveikatai. Bet tai gamintojų teiginiai, bandantys mus nuraminti, o iš tiesų yra atvirkščiai: bet kurios srities medikas pasakys, kad naudos savo sveikatai galite pasiekti tik maksimaliai ribodamas suvartojamo alkoholio kiekį ir visai jo atsisakant.
Pagalvokite ir išsirinkite bent tris svarbiausias priežastis, dėl kurių, norėtumėte keisti savo alkoholio vartojimo įpročius.
Jei alkoholį vartosiu saikingai:
- gyvensiu apie 5–10 metų ilgiau;
- mano gyvenimas taps kokybiškesnis;
- geriau miegosiu;
- būsiu laimingesnis;
- sutaupysiu pinigų;
- pagerės mano santykiai su artimaisiais;
- ilgiau išliksiu jaunas;
- daugiau pasieksiu savo gyvenime;
- sumažės tikimybė, kad turėsiu gyventi su negalia;
- man geriau seksis darbe;
- būsiu lieknesnis;
- sumažės tikimybė, kad sirgsiu depresija ar nusižudysiu;
- sumažės tikimybė, kad mirsiu nuo vėžio ar širdies ligų;
- sumažės tikimybė, kad mirsiu gaisre ar paskęsiu;
- kiti žmonės mane labiau gerbs;
- sumažės tikimybė, kad turėsiu problemų su policija;
- sumažės tikimybė mirti nuo kepenų pažeidimų;
- sumažės tikimybė, kad mirsiu nuo sužalojimo kelių eismo įvykių metu;
- pagerės mano seksualinis gyvenimas (vyrams);
- sumažės tikimybė, kad netikėtai pastosiu (moterims);
- sumažės tikimybė, kad man gims kūdikis su alkoholio vartojimo;
- nulemtais vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimais (moterims).
Jei jau išsirinkote bent tris svarbias priežastis, kodėl vertėtų keisti savo alkoholio vartojimo įpročius, tai iškelkite sau tikslą šiems naujiems metams.
– Kada alkoholis jau problema, o kada jau priklausomybė?
– Rizikingas alkoholio vartojimas – toks alkoholio vartojimo lygis arba tipas, kuris, esamiems alkoholio vartojimo įpročiams nepakitus, gali tapti žalingas. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą tai daugiau kaip 20 gramų alkoholio per dieną moterims ir daugiau kaip 40 gramų vyrams (pastaba - nėščioms moterims ir nepilnamečiams rekomenduojama iš viso nevartoti alkoholio).
Žalingas alkoholio vartojimas – „toks alkoholio vartojimo modelis, kuris sukelia fizinę arba psichinę žalą sveikatai“. Sunkus epizodinis girtavimas (kartais vadinamas „užgėrimais“), kuris gali būti itin žalingas kai kurioms blogos sveikatos būklėms, gali būti apibūdamas kaip ne mažiau negu 60 gramų alkoholio suvartojimas vieno gėrimo epizodo metu.
Priklausomybė nuo alkoholio – tai fiziologinių, elgsenos ir pažintinių reiškinių visuma, kai alkoholio vartojimas asmeniui yra daug svarbesnis negu kita veikla, kuri anksčiau turėjo didesnę vertę. Pastaba – bet kokio alkoholio kiekio vartojimas, jeigu tai nėščiosios ir asmenys, jaunesni negu 21 metų, arba asmenys, kuriems dėl ligos arba taikomo gydymo alkoholio vartoti nerekomenduojama, yra kenkiantis.
– Kaip gydyti alkoholizmą? Ar galima pasveikti patiems?
Visos ligos yra gydomos, noras labai svarbu, bet neužtenka vien noro ir nuo to nepasveikstama.
– Visos ligos yra gydomos, noras labai svarbu, bet neužtenka vien noro ir nuo to nepasveikstama. Bet kuriai ligai gydyti reikalingas kompetentingas gydymo plano sudarymas ir priežiūra. Pirminės konsultacijos metu galima pasiūlyti pacientui pabandyti pačiam, o nepavykus sudaryti veiksmų planą.
Jeigu asmuo yra motyvuotas spręsti problemą, jis nukreipiamas į sveikatos priežiūros specialistą – šeimos gydytoją, bendrosios praktikos gydytoją, psichiatrą, kuris, įvertinęs asmens būklę, pasiūlo jam atitinkamą gydymo būdą. Lietuvoje su priklausomybių problemomis dirba gydytojai psichiatrai, tačiau ir šeimos gydytojai bei bendrosios praktikos gydytojai gali įvertinti paciento situaciją ir rekomenduoti/skatinti kreiptis pas gydytoją psichiatrą.
Gydymas priklauso nuo alkoholio vartojimo trukmės, aplinkos (ar ji palaikanti, ar ne) ir asmens individualių savybių. Labai svarbu priderinti gydymą (aplinką, intervencijas) prie konkretaus asmens poreikių ir/ar galimybių. Galimo pagalbos/gydymo būdus: ambulatorinis ir stacionarinis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Svaigiųjų gėrimų vartojimas vaikų apsuptyje: auginame būsimus alkoholikus?
Profesionalios pagalbos kreipkitės į priklausomybės ligų centrus:
Vilniaus priklausomybės ligų centras: www.vplc.lt , tel. 85 2160014.
Kauno priklausomybės ligų centras: http://www.kaplc.lt, tel. 8 37 331 996.
Klaipėdos priklausomybės ligų centras: www.kplc.lt Tel. 8-46 41 50 25.
Panevėžio priklausomybės ligų centras: http://www.pplic.lt, Tel.: 8 45 58 26 73.
Šiaulių priklausomybės ligų centras: http://www.splc.lt Tel. (8 41) 45 55 64.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
