Vitaminas D – kam jis reikalingas?
Pasak Klaipėdos Universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo, vitaminas D yra gyvybiškai svarbus daugeliui funkcijų. Jis reikalingas gerai medžiagų apykaitai, kaulų struktūros gerinimui, o pastaruoju metu daugėja duomenų apie šio vitamino svarbą ir onkologinių ligų profilaktikai ir gydymui.
„Pastaraisiais metais atliekami tyrimai vis dažniau parodo, kad vitamino D trūkumas organizme turi įtakos onkologinių ligų išsivystymui. Žmonėms, vartojantiems maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D, taip pat papildus, kyla kur kas mažesnė rizika susirgti, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiu, taip pat kito virškinamojo trakto navikais, o moterims – mažesnė krūties vėžio galimybė“, – apie vitamino D naudą pasakoja medikas.
Siekiant palaikyti kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją vitaminas D taip pat yra gyvybiškai svarbus. Jo dėka geriau įsisavinamas kalcis, todėl mažėja rizika susirgti autoimuninėmis ligomis, osteoporoze.
Imuniteto stiprinimo priemonė COVID-19 kontekste
Pastaraisiais metais vis garsiau pradėta akcentuoti vitamino D naudą imuninės sistemos veiklai, kuri kovoja su įvairiomis bakterijomis ir infekcijomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis vitaminas skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus bei reguliuoja limfmazgių veiklą, todėl palaikoma ir sustiprinama imuninės sistemos veikla.
„Imuninei sistemai funkcionuoti vitaminas D yra labai svarbus. Turint pakankamą vitamino D koncentraciją organizme, paskatinamas apsauginio mechanizmo įsijungimas, taip pat imuninės sistemos aktyvacija tuomet, kai reikia kovoti su virusais, bakterijomis“, – teigia A.Česas.
Stipri imuninė sistema ypatingai aktuali ir šiomis dienomis, fiksuojant augančius užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Anot Klaipėdos Universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo, prevencinėje medicinoje nuo COVID-19 rekomenduojamų priemonių sąraše vitaminas D vaidina vieną išskirtinį vaidmenį.
„Mano nuomone, tai nėra iš piršto laužtos rekomendacijos. Manyčiau, kad turint omenyje pandemijos kontekstą, vitaminas D yra būtinas, nebijant ir kiek didesnių nei įprasta jo dozių“, – pridūria gydytojas.
Pakankamai vitamino D – lengvesnė viruso forma
Jam antrina LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas, profesorius Andrius Macas. Pasak profesoriaus, vitaminas D COVID-19 kontekste svarbus tuo, kad stiprina bendrą organizmo gynybą prieš virusą.
Pasak profesoriaus, vitaminas D itin naudingas stiprinant bendras gynybines imuniteto funkcijas. Šioje srityje, kaip teigia A.Macas, minėtas vitaminas sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio.
„Sakyti, kad vartojant vitaminą D tapsime atsparūs COVID-19 ar kitoms virusinėms, bakterinėms ligoms, būtų neteisinga. Tačiau patartina, kad asmeniui, užsikrėtus virusine ar bakterine liga, tame tarpe – ir koronavirusu, netrūktų vitamino D. Jo stoka gali neigiamai paveikti ligos procesą, todėl nuolatinė ir pakankama šio vitamino koncentracija žmogui yra labai svarbi ir į tai turi būti kreipiamas dėmesys“, – teigia A.Macas.
Medikai kreipėsi į valdžią dėl vitamino D
Į vitaminą D, kaip efektyvią prevencinę priemonę kovoje su pandemija, dėmesį atkreipė ir beveik 100 šalies gydytojų. Kreipdamiesi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Vyriausybę, jie pabrėžė, kad vitaminas D galėtų būti efektyviai išnaudojamas siekiant sumažinti sunkių užsikrėtimų atvejų skaičių ir taip sušvelninti COVID-19 infekcijos pasekmes.
Kreipimesi teigiama, kad daugelis mokslinių tyrimų pagrindžia tai, kad didesnis vitamino D lygis kraujyje susijęs su mažesniu SARS-CoV-2 infekcijos pasireiškimo dažniu, sumažina sunkios formos pasireiškimo riziką bei gali paveikti koronaviruso ligos eigą teigiama linkme. Dokumente rašoma, kad „vis daugiau įrodymų patvirtina tikimybę, jog COVID-19 pandemija plinta ten, kur vitamino D lygis yra žemas“, o mirčių skaičius yra didesnis tarp turinčiųjų vitamino D trūkumą.
Anot kreipimąsi pasirašiusių medikų, dešimtmečių vitamino D naudojimo pasaulinė saugumo patirtis pagrindžia labai mažą vitamino D toksiškumo ir nepageidaujamų reakcijų riziką.
Vitamino D stoka – opi problema
Anot A.Maco, standartiniam lietuviui reguliariai tenka susidurti su vitamino D trūkumu. Profesoriaus manymu, tam įtakos turi sezonas, kitam žmogui tai – lėtinis reiškinys. Todėl, kaip teigia LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas, pacientams yra nuolat primenama pasirūpinti šio vitamino vartojimu.
Faktą, kad vitamino D stoka yra paplitusi problema, patvirtina ir Klaipėdos Universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.
„Kadangi dirbame su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis, patariame saugotis saulės spindulių, reaguodami į tai, pacientai tepasi apsauginius kremus.
Tačiau blogoji to pusė yra tai, kad vengdami saulės negauname ir vitamino D. Be to, čia svarbu ir dar vienas aspektas. Iš saulės gaunamo vitamino D mūsų organizmas negali prikaupti, todėl tamsiaisiais metų sezonais šio vitamino trūkumas dar labiau išryškėja. Dėl šios priežasties būtinas nuolatinis vitamino D koncentracijos kiekio palaikymas“, – teigia A.Česas.
Iš kur gauti vitamino D?
A.Česo ir A.Maco teigimu, siekiant pakankamo vitamino D koncentracijos kiekio organizme, svarbus vaidmuo atitenka mitybai.
Dėl šios priežasties į mitybos racioną patariama įtraukti pieną, kiaušinius (jų trynius), žuvį (pavyzdžiui, unguriai, riebi lašiša, silkė). Kitas natūralus vitamino D šaltinis – saulė. Visgi joje, kaip pataria medikai, ilgai leisti laiko nederėtų, per dieną užtenka vos 15 min. laiko.
Tačiau net ir vadovaujantis šiais patarimais, su vitamino D stoka susiduria didžioji dalis žmonių, tuomet tenka vartoti maisto papildus ar vitamino D preparatus, kuriose yra didesnė šio vitamino koncentracija.
Ar egzistuoja galimybė pervartoti?
Klaipėdos Universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas teigia, kad jis pats per savo visus savo darbo metus ligoninėje nėra sutikęs žmonių, kuriems būtų nustatytas vitamino D perviršis.
Jam antrinančio A.Maco teigimu, profilaktiškai vitaminą D vartojančiam žmogui rekomenduojamos dozuotės yra tikrai saugios.
„Nors teoriškai tokia galimybė egzistuoja, praktiškai viršyti rekomenduojamą vitamino D yra sunkiai įmanoma, nebent tai būtų daroma tikslingai ir sąmoningai. Pavyzdžiui, žmogui gyvenant šiltuosiuose kraštuose, kur labai daug saulės, dar papildomai naudojamas didelės koncentracijos vitaminas D. Tačiau tokia tikimybė yra itin maža ir aš pats asmeniškai nežinau žmonių, kuriems būtų būdingas šio vitamino perviršis“, – teigia A.Česas.
