Iki šiol nežinomas migdomųjų veikimo mechanizmas
Pasak Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovo prof. Andriaus Maco, šiuolaikinė anesteziologija ir skausmo malšinimo medikamentai daro stebuklus, tačiau galbūt būtent todėl žmonės pradėjo jais piktnaudžiauti.
Pavyzdžiui, kas yra narkozė? Tai dirbtinai sukeltas, t. y. nefiziologinis miegas. Natūraliai žmogus užmiega be jokių medikamentų, kai dėl nuovargio, nusiteikimo ar kitų veiksnių ima slopti nervų sistemos veikla.
„Dirbtinai miegą sukeliantys medikamentai yra saugūs, bet, paradoksas, mes žinome, kaip veikia vaistai nuo skausmo, raumenys atpaiduojantys vaistai, net narkotinės medžiagos, bet nežinome miegą sukeliančių vaistų veikimo mechanizmo. Taip, jie patikrinti laiko, jų vartojimas pagrįstas ilgamete patirtimi, bet ne moksliniais ir farmakologiniais įrodymais. Todėl piktnaudžiauti nefiziologiniu miegu yra drąsu.
Ne vienas žmogus sako, kad po narkozės pablogėjo atmintis. Ir tai turbūt ne iš piršto laužta, nes yra tyrimų, įrodančių, kad įsiminimo procesas gali sulėtėti.
Ir kai šiandien žmonės, reikia ar nereikia, ima reikalauti narkozės – tiek sau, tiek savo vaikams, jie tiesiog negalvoja apie pasekmes. Tik vėliau paskaito kokį straipsnį ir nusprendžia, kad jų vaikas mokosi blogai, nes prieš 10 metų jam buvo atlikta narkozė. Ne vienas žmogus sako, kad po narkozės pablogėjo atmintis. Ir tai turbūt ne iš piršto laužta, nes yra tyrimų, įrodančių, kad įsiminimo procesas gali sulėtėti, o atsistatymo procesai trunka net iki pusės metų ar daugiau. Taigi narkozė nėra jau tokia nekalta“, – pasakojo medikas.
Pašnekovas nesiūlo pulti į kitą kraštutinumą – visai atsisakyti narkozės. Reikia sverti naudą ir žalą. Kai yra būtinybė, anestezija atliekama ir rezultatai labai geri – chirurgas gali atlikti būtinus radikalius veiksmus, kurie pagerina žmogaus sveikatą ar išgelbėja gyvybę
Adatos dūris odontologo kabinete gali baigtis liūdnai
A.Maco manymu, žmonės piktnaudžiauja net vietine anestezija, t. y. vietiniu nuskausminimu, kurį mielai teikia odontologas, nes nori, kad pacientas pas jį sugrįžtų.
„Tai verslas. Klientas nori, kad jam neskaudėtų, odontologas tai padarys. Bet žmogus nepagalvoja, kad vietinis anestetikas taip pat neurotoksiškas nuo pirmos minutės. Todėl nėra ko stebėtis, kai po šios procedūros pusę metų tirpsta žandas. Nieko nepadarysi – taip sureagavo į medikamentą nervinės ląstelės. Daugeliui žmonių tokių pasekmių nebūna, bet atskiri nemalonūs atvejai pasitaiko. Operacijos metu be anestezijos neišsiversime, bet ar tikrai ji būtina pas odontologą?
Kitas klausimas – narkozė diagnostinių procedūrų metu, pavyzdžiui, kai reikia ryti žarną arba daromas prevencinis tyrimas dėl storosios žarnos vėžio. Labai daug žmonių šiais atvejais pageidauja narkozės. Tačiau mūsų tikslas – kad ji būtų atliekama tik tuomet, kai reikia, o ne mėtomasi ja į dešinę ir kairę, kadangi tai nėra fiziologiškai natūralus procesas, o bet koks dirbtinai sukeltas reiškinys negali neturėti pasekmių. Ir šiuo atveju nėra skirtumo – trumpai ji taikoma ar ilgai. Vaistai juk tie patys ir veikia taip pat“, – aiškino anesteziologas.
Nerimas ir depresija – iš gero gyvenimo
Paklaustas, kodėl šiais laikais tokie populiarūs visuomenėje raminamieji vaistai, A.Macas pacitavo girdėtą kunigo pamokslą: esą jei būtų karas, depresijos pas mus nebūtų, nes labiausia rūpėtų, ką valgyti ir kaip išgyventi. Kai gyvenimas pagerėja, pradedame iš jo reikalauti daugiau.
„Paradoksas, bet tetulytė, kuri neužmiega be migdomųjų, susilaužiusi koją apie juos visiškai pamiršta, nes pasikeičia poreikių hierarchija. Ji nori kuo greičiau pasveikti ir mobilizuoja savo jėgas šiam tikslui“, – teigė anesteziologas.
Paradoksas, bet tetulytė, kuri neužmiega be migdomųjų, susilaužiusi koją apie juos visiškai pamiršta, nes pasikeičia poreikių hierarchija.
Jo manymu, raminamieji reikalingi žmonėms, kurie neturi gyvenimo perspektyvos, gyvenimo prasmės. Materialiniai tikslai – prastas palydovas, todėl nerimo dabar visuomenėje labai daug. Mes vis labiau skubame. Anksčiau į laišką galėdavome atsakyti per dvi savaites, dabar reikia tai padaryti per 10 minučių. Kita vertus, net ir šiame beprotiško tempo pasaulyje galime sutikti žmonių, kurie yra ramūs, nes jie mato ne tik materialinę gyvenimo perspektyvą, o žvelgia plačiau.
„Vienas žmogus man pasakojo apie savo mamą. Ji liko viena ir pradėjo vartoti vaistus nuo nerimo – ryte viena tabletė, per pietus – kita, vakare – trečia. Sūnus jai sako: „Mama, atvažiuok, pas mane laksto trys tabletės – trys vaikai.“ Mama netikėjo, bet atvažiavo – visa sukaustyta (tai šalutinis vaistų poveikis), patinusi, nesveikos veido išraiškos.
Bet jau po dviejų dienų su anūkais laipiojo po kalnus ir pamiršo savo tabletes. Kai nematai perspektyvos, vienintelis išsigelbėjimas gyvenime lieka tabletė, slopinanti liūdesį. Ir kam rūpi vaisto šalutinis poveikis, rizika prie jo priprasti ir vis didėjančios dozės? Tabletė problemos neišsprendžia, tai tik simptominis gydymas“, – įsitikinęs medikas.
Kodėl akušeriai atsargiai vertina nuskausminimą gimdymo metu
Pasak A.Maco, yra situacijų, kai vaistai nuo nerimo būtini, kad neįvyktų rimtesnė bėda. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių liga sergantis pacientas, jeigu nenuslopins nerimo, kylančio dėl kokios nors konkrečios situacijos, kurios neįmanoma pakeisti, gali patirti insultą arba infarktą. Tačiau medikas įsitikinęs, kad tokios situacijos – labiau išimtis nei taisyklė. Iš tiesų raminamųjų vaistų (pripratimas prie jų vystosi nuo pat pirmos tabletės) mums reikia labai retai.
Mediko teigimu, jautrus klausimas – populiarėjanti anestezija per gimdymą.
„Nuskausminimas akušerijoje turi savo vietą. Tai reikia pripažinti, bet yra ir piktnaudžiavimo pavojus. Akušeriai labai atsargiai vertina tokius moterų pageidavimus. Kartais nuskausminimas tikrai labai palengvina gimdymą, o kartais jį sulėtina. Gali netgi visai sustoti gimdymo veikla. Tuomet belieka daryti Cezarį, nors visi žino, kad kūdikiui geriau gimti natūraliais takais. Pasaulyje vyksta apie 30–50 proc. gimdymų su nuskausminimu. Vis dėlto dauguma moterų dar gimdo natūraliai“, – svarstė A.Macas.
Kuo skiriasi skausmo rūšys
Pasak Kauno klinikų skausmo medicinos specialistės, gydytojos anesteziologės-reanimatologės Liudos Brogienės, skausmas – gynybinė žmogaus organizmo reakcija, signalas, kad kažkas negerai, ir skausmą mes turime jausti. Jis gali būti kelių rūšių – ūminis (apsauginis), kuris atsiranda patyrus traumą, po operacijų, dėl nervų ar sąnarių uždegimo ir pan., ir lėtinis, kuris nepraeina daugiau nei tris mėnesius.
Ūminio skausmo laikotarpiu vaistai nuo skausmo savo vietą turi. Jeigu, pavyzdžiui, buvo trauma, priežastis žinoma ir iš tiesų reikia nuskausminti ir laukti, kol audiniai sugis. Tačiau skausmas – tik simptomas, pirmiausiai visada reikia ieškoti priežasties.
Skausmas – gynybinė žmogaus organizmo reakcija, signalas, kad kažkas negerai, ir skausmą mes turime jausti.
Lėtinio skausmo atveju priežastis paprastai yra žinoma ir negali būti pašalinta. Šiuo atveju vaistų gėrimas saujomis nepadės, reikia ieškoti kitų priemonių, taikyti gerokai platesnį, kompleksinį gydymą. Didžioji dalis pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmais (apie 70 proc.). 15 proc. sudaro onkologiniai pacientai, taip pat daug pacientų, turinčių galvos skausmus.
„Deja, susiduriame su problema, kad pacientai dažnai nesikonsultuodami eina į vaistinę pirkti vaistų nuo skausmo. Būna, kad vienu metu geria net kelių rūšių vaistus, nes jeigu nepadeda vienas vaistas, ima kitą, kurio firminis pavadinimas kitoks. Bėda ta, kad visų jų veiklioji medžiaga – ta pati, todėl jų perdozuojama.
Kartais skausmo priežastys tik psichologinės
Vaistai nuo skausmo yra labai pavojingi. Visi šie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurių rūšių turime labai daug, turi šalutinį poveikį kraujagyslėms, inkstams, kepenims, skrandžiui. Jie veikia kraujo krešumo sistemą, didina riziką, kad susidarys krešuliai, trombai ir gali įvykti infarktas ar insultas, ypač jei žmogus medikamentus vartoja mėnesių mėnesius.
Visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi šalutinį poveikį kraujagyslėms, inkstams, kepenims, skrandžiui. Jie veikia kraujo krešumo sistemą, didina krešulių, trombų, infarkto ir insulto riziką.
Prieš vartojant bet kokį vaistą būtina pasiskaityti informacinį lapelį, kuriame nurodomos saugios vaisto dozės ir vartojimo dažnumas. Jeigu žmogus sveikas, jos nepakenks. Jei skausmas nepraeina dvi savaites, atsiranda šalutinis poveikis (pykinimas, skrandžio skausmai, galvos svaigimas ir pan.), būtina kreiptis į gydytoją ir ieškoti skausmo priežasties“, – patarė pašnekovė.
Pasak medikės, yra atvejų, kai skausmo priežastys – psichologinės. Ir jei pacientas greitai neatsidurs reikiamose rankose, jis tikrai sau pakenks, nes išbandys visus įmanomus vaistus pačiomis didžiausiomis dozėmis.
Kentėti ar ne skausmą? L.Brogienės teigimu, kai žinoma skausmo priežastis, geriau nekentėti. Tačiau jei žmogus ilgai kenčia skausmą, bet neina nei pas gydytoją, nei vaistų geria, įjautrinama smegenų žievė ir vėliau susidoroti su tokiu skausmu daug sunkiau, nes jis gali tapti lėtiniu.
Vaiko ramybės kaina prieš operaciją – agresijos priepuoliai po jos
Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. Lina Kalibatienė dirba su vaikais, kuriems atliekamos odontologinės operacijos, pavyzdžiui, danties šalinimas. Kadangi su mažamečiais daugeliu atveju susitarti sudėtinga, jie procedūrai užmigdomi.
„Nustatyta, kad kūdikiai iki 10 mėnesių visiškai normaliai toleruoja atsiskyrimą nuo tėvų, todėl jie tiesiog paimami ir nusinešami į operacinę. Sunkiausias amžius – nuo 10 mėnesių iki penkerių metų. Šie vaikai labai prisirišę prie tėvų, todėl labai dažnai tėvams leidžiama būti operacinėje, kol vaikas užmigs. Visi vaikai iki penkerių metų pas mus migdomi su kauke, nes jie ypač bijo dūrių.
Jeigu mes matome, kad vaikas neramus, verkia, „lipa sienomis“, akivaizdu, kad bus sunku jį nugabenti iki operacinės be didelio streso, jam papildomai skiriami raminamieji medikamentai. Tai vadinamoji premediacija, kurios kai kurios mamytės prašo primygtinai. Tačiau šie vaistai nėra tokie nekalti. Šie vaistai vaikams gali sukelti neprognozuojamus ir sunkiai suvaldomus pykčio, agresijos priepuolius. Ne veltui tėvai, kurie šį vaistą jau išbandę, įspėja – tik tos tabletės mums neduokite. Taigi kuo vaistų bus mažiau, tuo geriau vaikui, tuo greičiau po operacijos jis galės keliauti namo“, – teigė pašnekovė.
