Kiekvienais metais gvildenama skirtinga Pasaulinės cukrinio diabeto tema. Tema, numatyta 2009-2013 metams, yra „Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika“.
Lapkričio 14-tąją minint Pasaulinę diabeto dieną, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras atkreipia visuomenės dėmesį į šią ligą ir raginti gyventojus reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonėms, turintiems padidintą riziką diabetui, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi šios ligos profilaktikos veiksniai.
Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą nuo jos nustatymo. Sergant šia liga dėl kasos išskiriamo insulino trūkumo ar netinkamo jo veikimo, kai organizmas negali jo veiksmingai pasisavinti ir panaudoti, sutrinka visa medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje, blogėja žmogaus savijauta.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2011 m. Vilniaus mieste iš viso buvo užregistruoti 15 294 (2010 m. – 13 906 atvejai) cukrinio diabeto atvejai, 1 000 gyventojų teko 27,7 atvejai (2010 m. – 25,0). Lyginant su Lietuvos vidurkiu (26,2/1000 gyventojų), 2011 metais sostinėje sergančių asmenų šia liga nustatyta daugiau (30,2/1000 gyventojų).
Cukrinis diabetas – sparčiai plintanti liga. Nuo 2005 m. sostinėje nustatoma vis daugiau naujų cukrinio diabeto atvejų: 1 000 gyventojų 2005 m. teko 2,3 naujų šios ligos atvejų, 2011 m. – 3,5 atvejai.
Pagal susirgimo kilmę cukrinis diabetas yra dviejų tipų. I tipo cukrinis diabetas – tai jaunų žmonių iki 35 m. liga, nustatoma 5–10 proc. diabetu sergančių asmenų. II tipo diabetas – tai vyresnių nei 40 m. žmonių, dažnai turinčių antsvorį, liga.
Su amžiumi sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius didėja. 2011 m. 0–17 m. amžiaus grupėje 1 000 sostinės gyventojų teko 1,3 sergančiųjų, 18–64 m. amžiaus grupėje – 20,7, o 65 m. ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje – net 111,8 sergančiųjų.
Dažnai cukrinis diabetas laikomas civilizacijos liga ir siejamas su vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimu: urbanizacija, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. Sergančiųjų diabetu skaičius kas 25 metus dvigubėja, taigi prognozuojama, kad 2025 m. šia liga sirgs daugiau nei 366 mln. (4,4 proc.) žmonių pasaulyje.
Susirgus diabetu, pasveikti neįmanoma, tačiau jį galima sėkmingai kontroliuoti.
Diabeto rizika:
- mažas fizinis aktyvumas,
- netinkama mityba,
- nutukimas,
- vyresnis amžius,
- paveldimumas.
Pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai: bloga savijauta, nuovargis, dažnas šlapinimasis ir troškulys. Vaikams, sergantiems antro tipo diabetu, šie požymiai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti.
Kai kurie žmonės net neįtaria, kad serga cukriniu diabetu, nors jau kenčia nuo jo sukeltų komplikacijų. Diabeto sukeltos komplikacijos skatina ankstyvą senėjimą, mažėjantį darbingumą ir negalią. Šios ligos prevencija – ankstyva jos diagnozė ir gera kontrolė, nes ligos simptomų daug metų galima ir nepastebėti. Taip pat reikėtų paminėti, kad daugiau nei pusei sergančiųjų diabetas nustatomas per vėlai (pvz., ištikus miokardo infarktui, insultui). Tačiau kontroliuojant cukrinį diabetą galima ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti nepageidaujamų pasekmių.
Kad cukrinis diabetas būtų nustatytas laiku, būtina kiekvienais metais pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje (o žmonės, priklausantys diabeto rizikos grupei, tai turi daryti dažniau).
Informacijos apie tyrimus ir kaip dažnai juos reikia atlikti, privalo suteikti šeimos gydytojas.
Informaciją parengė Daina Juršytė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
