Kuo skiriasi trivalentė ir keturvalentė vakcina
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas šį klausimą kėlė dar lapkričio mėnesį. „Kai pradėjau domėtis skiepais dėl savęs, sužinojau, kad privačios įstaigos turi ne tik trivalentę, bet ir keturvalentę vakciną. Tuo tarpu įprastose poliklinikose buvo tik trivalentė. Kadangi man buvo neaišku, kuria vakcina skiepytis, pasikonsultavau su infektologais ir sužinojau, kad keturvalentė vakcina, nors yra brangesnė, bet šiemet ji žymiai efektyvesnė. Mat tada jau buvo aišku, kad trivalentė vakcina neatitinka vyraujančio gripo štamo“, – teigė parlamentaras.
Tuo metu jis iškėlė klausimą, kodėl padidintai rizikos grupei susirgti priklausantys žmonės (pagyvenę arba sunkių lėtinių ligų turintys asmenys, nėščiosios) skiepijami neveiksminga vakcina ir kodėl jai švaistomi valstybė pinigai (rizikos grupei priklausantys žmonės skiepijami nemokamai). Tačiau Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas tikino, kad trivalentę vakciną rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ir ji lygiai tokia pati saugi bei efektyvi, kaip ir keturvalentė vakcina. Pasak jo, be to, kai buvo paskelbtas konkursas vakcinai pirkti, ketuvalentinė vakcina dar nebuvo siūloma.
„Pasaulio sveikatos organizacija – nevyriausybinė organizacija, turinti didelę įtaką, bet ji yra ne vieną kartą pateikusi rekomendacijas, kurios akivaizdžiai nepasitvirtino ar kėlė abejonių. Be to, ir labai aiškios ir kategoriškos PSO rekomendacijos dėl trivalentės vakcinos nebuvo šiuo atveju.
Pagaliau mokslininkai, kurie bent kiek domisi šia sfera, seniai žinojo, kad keturvalentė vakcina efektyvesnė. Tačiau pas mus žiūrima ne į skiepijimo efektyvumą, bet į pinigus“, – tikino A.Matulas.
Žinojo, kad vakcina neveiksminga, bet neperspėjo
A.Laiškonio žiniomis, iš tiesų, kai valstybė pirko vakciną, keturvalentės nebuvo siūloma. Tačiau pasirodė, kad Vakarų Europoje pradėjo plisti B tipo sukėlėjas, kurio trivalentėje vakcinoje nėra, bet jis yra ketuvalentėje.
„Mano galva, mūsų valdžia turėjo padaryti vieną paprastą dalyką: kai jau buvo žinoma, kad plinta gripas, apsaugos nuo kurio vakcinoje nėra, reikėjo perspėti žmones, kad ši vakcina neapsaugo nuo šio gripo, todėl verta už savo pinigus patiems pasiskiepyti ta geresne vakcina. Būtų visiškai užtekę tokio perspėjimo. Ir dar būtų užtekę laiko pasiskiepyti. Aš pats pasiskiepijau gruodžio mėnesį, jau žinodamas, koks gripo tipas cirkuliuoja.
Net jei žmonės buvo nemokamai valstybės paskiepyti trivalente vakcina (tai irgi gerai, nes ji apsaugo nuo A tipo gripo, bet šiemet to nepakanka), jie galėjo pasiskiepyti antrą kartą patys. Tikrai galima taip daryti. Tik negerai, kad valdžia net dabar vis dar rekomenduojama skiepytis. Antikūnai prieš gripą atsiranda tik po 14 dienų, o gripo epidemija jau siaučia, ir užsikrėsti per tas 14 dienų tikimybė pakankamai didelė. Todėl dabar aš nerekomenduoju skiepytis.
O dėl valdžios pozicijos – prisimenu, kai mes turėjome sveikatos apsaugos ministrą melioratorių, sausio mėnesio pabaigoje jis mus pakvietė norėdamas pirkti vakciną nuo gripo. Aš tuomet sakiau, kad jau nėra prasmės jos pirkti, ji nespės suveikti, o jis atsakė – reikia parodyti, kad mes rūpinamės žmonėmis“, – aiškino infektologas.
Daugiausiai serga vaikai ir paaugliai
Taigi mediko nuomone, sveikatos apsaugos sistemos politikai mus tiesiog šiek tiek apgavo.
Mano galva, mūsų valdžia turėjo padaryti vieną paprastą dalyką: kai jau buvo žinoma, kad plinta gripas, apsaugos nuo kurio vakcinoje nėra, reikėjo perspėti žmones, kad ši vakcina nepilnai apsaugo nuo gripo.
„Reikėjo būti atviriems ir sąžiningiems, ir nė neabejoju, kad daug žmonių būtų pasiskiepiję efektyvesne vakcina. Tai padaryti būtų buvę nevėlu net gruodžio pabaigoje, nes epidemija prasidėjo tik sausio antroje pusėje.
Tuo tarpu gruodžio pradžioje jau buvo žinoma, kad vakcina neefektyvi. Galbūt tuomet neturėtume tokių perpildytų ligoninių, kokios yra dabar, sergamumas tikrai būtų mažesnis. Beje, pastebima tendencija, kad šiemet daugiau serga vaikai ir paaugliai. Mes, suaugę žmonės, per daug metų esame jau prisirinkę įvairiausių antikūnų.
Visada sakau, kad didžiausia gripo „perykla“ yra mokykla. Vaikas užsikrečia klasėje ir parneša virusą į namus. Gerai, kad daug mokyklų uždarė, manau, tai bus efektyvi priemonė suvaldyti gripą. Tačiau šiuo atveju labai didelį vaidmenį turėjo ir vakcina. Tai pripažino ir Lietuvoje reziduojanti PSO atstovė, kad keturvalentė vakcina šiemet atitiko geriau.
Šiemet lygiai šimtas metų nuo pirmosios gripo pandemijos ir, kiek stebiu, taip pat plinta sunki epidemija. Be to, ji visiškai nenuspėjama, nes paprastai gripas prasideda nuo A tipo ir baigiasi B, o šįkart prasidėjo nuo B, ir vakcina visiškai nepataikė“, – teigė A.Laiškonis.
Laukta kitokio sezoninio gripo
Pasak S.Čaplinsko, kalbant apie vakcinos veiksmingumą, negalima sakyti, kad yra vien juoda ar vien balta, tačiau susiklosčiusi situacija iš tiesų kitokia, nei buvo tikėtasi. Pasak jo, buvo laukiama, kad plis vadinamasis australiškas A tipo štamas, kuris labai išplito Amerikoje ir jau nusinešė kelių dešimčių vaikų gyvybes.
„Tačiau niekas negali pasakyti, kaip bus po mėnesio ar po savaitės. Štamas gali bet kada pasikeisti – paukščiai skraido, žmonės keliauja“, – tikino ULAC vadovas.
Sezonines gripo epidemijas sukelia A ir B gripo virusai. A tipo virusas gali sukelti ir pandemiją. Paskutinį kartą su pandemija susidūrėme 2009 m., kai, susimaišius dviejų skirtingų gripo virusų genetinei medžiagai, atsirado visiškai naujo potipio gripo virusas H1N1, kuris mūsų imuninei sistemai buvo visiška naujiena, todėl žmonės neturėjo net panašių antigenų, kad galėtų jam pasipriešinti.
S.Čaplinsko teigimu, šiemet viena iš cirkuliuojančių A gripo padermių pasaulyje – australiškas gripas (H3N2) – Australijoje jau dabar susargdino apie 170 tūkst. žmonių, t. y. 2,5 karto daugiau nei per visus praėjusius metus. Metų pabaigoje ši padermė pasiekė Didžiąją Britaniją, kur buvo registruotas sunkiausias per 50 metų gripo protrūkis. Deja, skiepai nuo šio viruso Australijoje nebuvo tokie veiksmingi, kaip tikėtasi, kadangi tai mutavusių gripo virusų padermė. Šio gripo simptomai panašūs į įprasto gripo, tik pasireiškia stipriau.
Tarp 25 B gripo atvejų, kuriuos šiais metais tyrė Anglijos visuomenės sveikatos institucija, 21 sukėlė B/Yamagata tipo virusai, kurių trivalentėje vakcinoje nėra.
Tarp 25 B gripo atvejų, kuriuos šiais metais tyrė Anglijos visuomenės sveikatos institucija, 21 sukėlė B/Yamagata tipo virusai, kurių trivalentėje vakcinoje nėra. Todėl gydytojai buvo įspėti, kad gripu gali sirgti pasiskiepijęs personalas ir pacientai.
Todėl 2018 m. sausio 2 d. Anglijos NST rekomendavo atsisakyti skubos nereikalaujančių operacijų iki mėnesio pabaigos ir atidėti planinius pacientų vizitus, tikintis, kad oras blogės ir didės sergamumas gripu.
Paskaičiuotas vakcinos efektyvumas
„Kadangi gripo virusas nuolat mutuoja ir kinta, jis yra nenuspėjamas. Todėl dažnai kyla klausimas – kiek yra veiksmingi skiepai nuo gripo. Įprastinis gripo vakcinos veiksmingumas siekia 40–60 proc., o tai reiškia, kad iš 100 paskiepytų žmonių 40–60 bus apsaugoti. Tačiau būna metų, kai jų veiksmingumas siekia vos 10 proc.
Įvertinant tai, kad Lietuvoje sudėtingo gripo sezono metu suserga gripu 30–50 tūkst. žmonių, per 20 žmonių miršta (visi mirę asmenys buvo nevakcinuoti arba nežinoma vakcinacijos būklė), būna per tris milijonus apsilankymų pas šeimos gydytoją, kasmetiniai stacionarinių paslaugų kaštai vien dėl gripo viršija 20 mln. eurų, o kur dar jo sukeltos komplikacijos ir netiesioginės išlaidos dėl nedarbingumo, 10–60 proc. apsauga yra geriau negu jokios“, – teigė medikas.
Įprastinis gripo vakcinos veiksmingumas siekia 40–60 proc., o tai reiškia, kad iš 100 paskiepytų žmonių 40–60 bus apsaugoti. Tačiau būna metų, kai jų veiksmingumas siekia vos 10 proc.
Konkrečios vakcinos veiksmingumas priklauso tiek nuo skiepijamo asmens organizmo ypatumų, tiek nuo gripo virusų ir vakcinos atitikties. Gripo vakcina moko organizmą gaminti antikūnus prieš virusą. Tačiau dėl gripo viruso kaitos kiekvienais metais gamintojas turi parengti naujos sudėties vakciną. Vakciną pagaminus, tuo metu plintančios padermės toliau mutuoja, todėl vakcinos neveiksmingumo dažnai kaltinami vadinamieji „išsigelbėję mutantai“.
Tyrimų duomenimis, kai vakcina gerai parinkta, vakcinos veiksmingumas prieš A (H1N1) viruso potipius vidutiniškai siekia 61 proc., prie B gripo virusus – 54 proc., prieš A (H3N2) – 33 proc.
Skiepai nuo gripo gaminami nuo šešių mėnesių iki metų, nes vakcinos gamybai būtina išauginti gripo virusus vištų kiaušiniuose, kurie „auga“ apie keturis mėnesius. Tuo tarpu gripo vakcinos antigeninę sudėtį kasmet skelbia PSO, prognozuodama ateinantį sezoną cirkuliuosiančias gripo virusų padermes. Pagrindinė PSO rekomendacija, kad vakcinos sudėtyje turi būti trys arba keturi antigenai (du A ir vienas arba du B).
„Dažniausiai labai sunku nuspėti, kuri B gripo viruso padermė cirkuliuos visuomenėje ateinantį gripo sezoną. Todėl kartais vakcinoje esanti B gripo viruso padermė neatitinka tos viruso padermės, kuri cirkuliuoja visuomenėje. Tai gali iš dalies sumažinti vakcinos klinikinį efektyvumą ir padidinti visuomenės nepasitikėjimą skiepais. Nuo šiol, turėdami keturvalentę vakciną, galėsime garantuoti geresnę apsaugą nuo abiejų B gripo tipo padermių“, – teigė S.Čaplinskas.
Kodėl gripas – pavojinga liga
Pasak S.Čaplinsko, bet kuriuo atveju geresnės apsaugos, kaip skiepai, nuo gripo nėra. Kol kas visuomenė neįvertina rizikos ir iki šiol galvoja, kad gripas yra lengva liga. Tačiau vyresniems žmonėms, kurių dauguma serga lėtinėmis ligomis, gripo virusas gali išprovokuoti tromboembolines ligas ir jų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktą arba insultą, taip pat gali sukelti lėtinių gretutinių ligų paūmėjimą.
Dažniausios gripo komplikacijos per epidemijas yra bakterinės superinfekcijos, plaučių uždegimas ir lėtinių kvėpavimo takų (plaučių ir bronchų) paūmėjimas. Kitos dažnai pasitaikančios komplikacijos – miokarditas, širdies raumens uždegimas, sinusitas arba veido daubų uždegimas, otitas, klausos nervo pažeidimas, CNS ligos – virusinis encefalitas ar meningitas (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimai), nėščiųjų persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hemoragijos, tromboembolijos.
Jau seniai įrodyta, kad vakcinacija nuo gripo sumažina hospitalizacijos ir mirties riziką. Deja, Lietuvoje 2016-2017 m. gripo sezono metu paskiepyti 109 877 rizikos grupei priklausantys asmenys: 56,6 proc. 65 m. ir vyresnių asmenų, 27,4 proc. asmenų iki 65 m. sergančių lėtinėmis ligomis, 11,7 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų.
