Tam, specialistų manymu, reikalinga politinė valia ir aktyvus judėjimas, skatinantis visuomenę keisti gyvenimo būdą. Naujausio, 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbto Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Taigi Lietuvos gyventojai, propaguojantys gyvenseną, dėl kurios rimtai auga diabeto susirgimų skaičius, pasižymi kaip vieni iš prasčiausią sveikatą turinčių Europos gyventojų.
Norint suvaldyti situaciją, Lietuvoje prasideda socialinė akcija – diabeto prevencinis judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“, kuris vienys specialistus, politikus ir visus žmones, kuriems rūpi jų pačių ir visuomenės sveikata. Iniciatoriai kreipiasi į kiekvieną žmogų: „Nelikite abejingi savo sveikatai, kreipkitės į gydytoją, reikalaukite tyrimų, kad ir jums nebūtų per vėlu!“ Šio judėjimo tikslas – mažinti susirgimų diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą diagnostiką bei gydymą, kad būtų išvengta ligos komplikacijų.
Diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių.
Judėjimo globėja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad norint pakeisti sergamumo brangiai kainuojančia ir sunkiai gydoma liga statistiką, būtina skatinti sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir judėjimą, užtikrinti ankstyvą diagnostiką bei laiku pradėtą ir adekvatų gydymą.
Todėl judėjimo iniciatoriai visomis išgalėmis stengsis didinti žinomumą apie susirgimo diabetu rizikos veiksnius, prevencijos priemones, kviesti žmones į nemokamas akcijas tikrintis cukraus kiekį kraujyje, skleis informaciją apie sveikos gyvensenos ir mitybos principus, sieks sergančiųjų cukriniu diabetu adekvačios kontrolės, laiku pradėto ir tinkamo gydymo.
Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, cukrinis diabetas yra klastinga liga, kuri pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, tai reiškia, kad ši klastinga liga kamuoja kas 20-tą mūsų šalies gyventoją. Per paskutinius 50 metų registruotas sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus, tačiau šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realios situacijos, nes dar tiek pat sergančiųjų neregistruota. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius Lietuvoje gali siekti apie 11 proc., t. y. kas dešimtas iš mūsų gali sirgti diabetu, net to nežinodamas.
Užsienio ekspertai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius Lietuvoje gali siekti apie 11 proc., t. y. kas dešimtas iš mūsų gali sirgti diabetu, net to nežinodamas.
Diabetas klastingas savo komplikacijomis. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Tačiau šie skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus 4-9 metams po susirgimo, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms.
Esant nekontroliuojamam diabetui pakankamai jaunas žmogus gali netekti regėjimo, inkstų ir jam reikia nuolatinės dializės arba inkstų transplantacijos, taip pat labai dažna diabeto komplikacija – galūnių gangrena.
Prastai kontroliuojamas diabetas pažeidžia vidaus organų smulkiąsias kraujagysles, sutrikdo šių organų funkcijas. Dėl atsiradusios neuropatijos sutrinka žmogaus jutimai. Jis gali susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Iš pradžių supūliuoja minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę. Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena, kai dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda trofinės opos, pradeda juoduoti pirštai. Taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, didėja insulto ar infarkto rizika.
Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną.
Pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai – nutukimas, paveldėjimas, jei moteris pagimdo didesnį nei 4 kg naujagimį, vadinamasis nėščiųjų diabetas (bet koks angliavandenių sutrikimas nėštumo metu). „Diabetą lemia paveldimumas, persivalgymas ir nutukimas. Paveldimumo pakeisti negalime, bet žmogus, kuris turi rizikos veiksnį, gali išvengti kitų veiksnių. Yra nustatyta, kad praktiškai visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno svorio perteklių, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi patys žmonės turi gerai žinoti diabeto rizikos veiksnius ir nuolat tirtis, kad būtų laiku pradėtas gydymas ir neatsirastų sunkios ir brangiai kainuojančios komplikacijos. Šiuo metu situacija tokia, kad diabetinėms komplikacijoms gydyti skiriama 75 proc. visų diabeto gydymui skirtų lėšų“, – teigė A. Norkus.
Dar viena problema, pasak Kauno klinikų Endokrinologijos instituto direktorės prof. Rasos Verkauskienės, kad šiandien Lietuvoje yra visi įmanomi vaistai, kuriais gydomas diabetas, bet dėl skurdaus sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo sudaryta griežta schema, pagal kurią tie vaistai gali būti skiriami. Kitaip tariant, pradėti reikia nuo vieno vaisto. Jei šis nepadeda, galima skirti kitą ir tik šiam vėl nepadėjus, skiriamas modernus gydymas. Dėl to apie 50 proc. pacientų yra dekompensuoti, t. y. jų gliukozės lygis kraujyje nesuvaldytas tinkamai, o tai gresia rimtomis komplikacijomis. Užsienyje vietoj tokios pakopinio gydymo schemos jau seniai taikomas individualizuotas gydymas, kai medikas laisvas pacientui parinkti tokį vaistą, kuris tuo metu jam reikalingas.
Diabetą lemia paveldimumas, persivalgymas ir nutukimas.
„Dar 2006 m. Jungtinių Tautų asamblėja pasirašė rezoliuciją, kuria pripažino diabetą „lėtine, sunkiai ir brangiai kainuojančia liga, sukeliančia sunkias komplikacijas, darančias žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“. Kai reikia paskatinti brangiai kainuojančia liga sergančiųjų gyvenimo pokyčius, tai galima padaryti tik per ankstyvą diagnostiką, adekvačią kontrolę, laiku pradėtą ir tinkamą gydymą. Kuo plačiau visuomenė įsijungs, tuo geresnių rezultatų turėsime. Ne veltui judėjimui pasirinktas šūkis „Rytojus prasideda šiandien“. Vienintelis būdas išlikti žvaliam ir darbingam iki senatvės – rūpintis savo sveikata“, – teigė D. Mikutienė.
Pasak medikų, anksčiau vidutinis rizikos susirgti diabetu amžius buvo įvardijamas apie 30 metų, šiuo metu amžiaus ribos gerokai nusitrynusios ir II tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams. „Tokios II tipo diabeto epidemijos, kaip JAV, Lietuvoje nėra, bet prieš 20 metų mes tarp vaikų jo visai neregistruodavome. Todėl būtina investuoti į savo vaikus, į nutukimo profilaktiką, nes taip mes investuojame į visą žmogaus gyvenimą. Kaip vaikas išmoks maitintis, kokius sveikos gyvensenos principus šeima jam įdiegs, taip tas žmogus ir gyvens“, – teigė R. Verkauskienė.
„Diabeto rizikos veiksniai – tie patys, kaip ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio). Nuo visų šių ligų miršta daugiausiai žmonių. Todėl Lietuvoje reikėtų rimtai svarstyti Nacionalinės diabeto programos kūrimo klausimą. Tose šalyse, kuriose yra tokios programos, situacija kur kas geresnė“, – teigė R. Verkauskienė.
Pasak Santariškių klinikų kardiologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, pasaulyje jau netgi vartojamas toks terminas – kardiometabolinė rizika, kadangi žmogaus organizmas – vientisa sistema, todėl negalima išskirti kurios nors jo sistemos. „Gliukozės sutrikimai yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Reikia pažymėti, kad infarkto, insulto ir diabeto rizikai veiksniai labai panašūs. Žmonės turi įsisąmoninti, kad užtenka tik palaikyti normalų kūno svorį, 3-4 kartus per savaitę užsiimti patinkančia fizine veikla, nepersivalgyti“, – patarė medikė.
