Patikima išeitis
Cholesterolis mūsų kraujyje būna dviejų rūšių – MTL-cholesterolis, „blogasis“, ir DTL-cholesterolis, „gerasis“. Ši medžiaga, E.Palevičiūtės teigimu, naudojama ląstelių, kai kurių hormonų gamybai, vitamino D apykaitai, todėl tam tikras jos kiekis organizmui reikalingas.
„Visgi kraujyje esantis didesnis „blogojo“ cholesterolio kiekis ima kauptis arterijų sienelėse, pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės, kurios susiaurina ar gali ir užkimšti širdies, smegenų, kojų ir kitas kraujagysles. Todėl pasekmės – rimtos: galimas širdies infarktas, galvos smegenų insultas, kitos grėsmingos ligos.
„Gerasis“ cholesterolis naudingas tuo, kad sumažina „blogojo“ kiekį, taigi labiausiai organizmui kenkia šių skirtingų rūšių disbalansas kraujyje, dar vadinamas dislipidemija. Nekoreguota dislipidemija smarkiai padidina šansus vystytis aterosklerozei“, – paaiškina kardiologė.
Anot E.Palevičiūtės, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio disbalansui gydyti neretai prireikia vaistų. Statinai – tai svarius mokslinius teigiamo poveikio įrodymus turintys medikamentai.
„Statinai ne tik slopina „blogojo“ ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą organizme, jie taip pat stabilizuoja jau esamas aterosklerozines plokšteles ir jas saugo nuo plyšimo, miokardo infarkto ar insulto vystymosi. Pasireiškiant dislipidemijai, statinai rekomenduojami tiek minėtomis ligomis jau sirgusiems, tiek sveikiems, tačiau didelės rizikos grupėje esantiems pacientams“, – akcentuoja medikė.
Nuoseklumas – būtinas
E.Palevičiūtė atkreipia dėmesį, kad aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą skatina ir dislipidemija, ir kiti rizikos veiksniai: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, aukštas gliukozės kiekis kraujyje, nutukimas, rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka. Visus šiuos rizikos veiksnius iš dalies galima valdyti laikantis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, o jei vien to neužtenka, kartu pasitelkiant ir vaistus.
„Kai dislipidemija nedidelė, pacientas neturi kitų minėtų rizikos veiksnių, jos korekcijai gali užtekti pakeisti mitybos įpročius, taip pat reikėtų daugiau fizinės veiklos, organizmui naudingų žuvų taukų. Tačiau diagnozavus ryškų „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio disbalansą ar esant kitiems aterosklerozės rizikos veiksniams, dislipidemijai gydyti kartu su gyvenimo būdo pokyčiais rekomenduojami ir medikamentai“, – tvirtina kardiologė.
Paklausta, kaip statinus tinkamai vartoti, E. Palevičiūtė pataria konsultuotis su vaistą paskyrusiu gydytoju.
„Statinais vadiname grupę medikamentų, dozavimas, vartojimo laikas priklauso nuo konkretaus vaisto. Svarbiausia vaistą vartoti reguliariai. Nenuoseklus ir nereguliarus vartojimas – viena dažniausių klaidų. Taip pat labai svarbu kelis mėnesius reguliariai pavartojus vaistą pakartoti lipidogramą – įvertinti gydymo efektyvumą ir, esant reikalui, pakoreguoti vaisto dozę.
Statinų poveikis dislipidemijai gydyti ir aterosklerozinės ligos vystymuisi mažinti patvirtintas solidžiais moksliniais įrodymais.
Pavartoję paskirtą vaistą keletą mėnesių ir po kraujo tyrimų pastebėję, jog cholesterolio kiekiai beveik nepasikeitė ar koregavosi nežymiai, pacientai kartais nusprendžia, kad vaisto vartoti nebeverta. Tai – klaida, nes tokie rezultatai byloja, kad paskirtasis statinų kiekis buvo per mažas ir jį reikia padidinti, o efektyviausios dozės paieškos neretai užtrunka“, – pabrėžia medikė.
Kita pasitaikanti klaida – vaistą vartoti nutraukiama pasiekus rekomenduojamas cholesterolio vertes. Anot E.Palevičiūtės, dislipidemija, kaip ir cukrinis diabetas, yra neišgydoma, tik kontroliuojama liga. „Jei vartojant vaistus dislipidemiją pavyksta pakoreguoti – puiku. Tuomet būtina tęsti medikamentinį gydymą, antraip cholesterolio kiekis vėl grįš į pradinę stadiją“, – priduria kardiologė.
Infarkto riziką sumažina perpus
Išvardijusi statinų pranašumus, kardiologė atkreipia dėmesį, jog šie vaistai, kaip ir visi kiti medikamentai, gali turėti šalutinių poveikių, bet jie nėra dažni, pasireiškia mažiau nei dešimtadaliui pacientų. Tai gali būti raumenų skausmai, silpnumas, pilvo pūtimas, pykinimas, virškinimo sutrikimai, galvos skausmas ar svaigimas, kartais padidėja kepenų fermentų kiekis kraujyje.
„Statinai skiriami atsargiai ir mažesnėmis dozėmis tiems pacientams, kurie turi gretutinių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, serga kepenų liga, sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, kitomis ligomis. Nepageidaujamas šių vaistų poveikis retas, o ir dažnai pasireiškia vartojimo pradžioje, vėliau išnyksta.
Kitas svarbus aspektas – statinų suderinamumas su kitais medikamentais. Kai kurių vaistų veikimą jie silpnina arba stiprina. Dalis medikamentų gali veikti ir pačių statinų poveikį, o kiti neturi jokios tarpusavio sąveikos, todėl tinkamiausią vaistą ir jo dozę turi paskirti gydytojas“, – apie saugų vartojimą kalba kardiologė.
Vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje, gydytojai skiria esant dislipidemijai, siekdami sumažinti žmogaus riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Prisimintina, kad jei šie vaistai vartojami per mažomis dozėmis ar nereguliariai ir nepasiekiamas tikslinis „blogojo“ cholesterolio kiekis, rizika išlieka aukšta.
„Kiekvienas pacientas pirmiausia turėtų žinoti, kokia yra rekomenduojama jo „blogojo“ cholesterolio norma, ir su gydytojų pagalba jos siekti. Kokio cholesterolio kiekio siekiame, kiekvienam pacientui nustatome individualiai, atsižvelgdami į jo ligas ir įvertindami individualią širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.
Statinų poveikis dislipidemijai gydyti ir aterosklerozinės ligos vystymuisi mažinti patvirtintas solidžiais moksliniais įrodymais: pradėjus vartoti statinus ir „blogajam“ cholesteroliui sumažėjus 1 mmol/l, artėjančius 3–5 metus širdies bei kraujagyslių ligų rizika sumažėja 22 proc., o pasiekus ir išlaikant normalų cholesterolio kiekį kraujyje, infarkto rizika sumažėja net 54 proc., insulto – 48 proc., bendras pacientų mirtingumas – net 20 proc.“, – reziumuoja kardiologė.
