– Gydytojai primygtinai ragina vyrus dalyvauti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Kodėl tai svarbu?
– Manau, kad ši programa – viena efektyviausių profilaktinių programų mūsų šalyje, ir esame gana geroje situacijoje netgi lyginant su Amerika ir Vakarų Europa. Ji svarbi, nes leidžia mums kovoti su šia dažna ir grėsminga liga. Kuo ją anksčiau nustatome, tuo daugiau turime galimybių išgydyti. Tikimės, kad programa ilgainiui padės reikšmingiau sumažinti mirtingumą nuo prostatos vėžio, nes pastaruoju metu matoma naujų prostatos vėžio atvejų mažėjimo tendencija.
– Sakote, kad tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą. Ar apribojus sveikatos priežiūros paslaugas dėl koronaviruso infekcijos nepadaugėjo užleistų atvejų?
– Ar jų padaugėjo, pamatysime po metų, kai turėsime apibendrintus statistinius duomenis. Žinoma, žmonėms patekti pas šeimos gydytojus ir išsitirti tapo sunkiau, galbūt pailgėjo eilės tyrimams atlikti, patys žmonės vengė gydymo įstaigų, bet onkologiniams pacientams, ypač tiems, kuriems jau buvo nustatyta onkologinė liga, pagalba buvo teikiama.
Dar 1940 m. buvo įrodyta, kad užblokavus testosterono gamybą, prostatos vėžį galima suvaldyti.
– Teigiate, kad galima išgydyti prostatos vėžiu sergančius žmones, jeigu liga nustatoma anksti. O kaip gydomi ligoniai, kuriems nustatoma išplitusi liga?
– Dar 1940 m. buvo įrodyta, kad užblokavus hormono testosterono gamybą (pašalinus sėklides, t. y. atlikus chirurginę kastraciją), prostatos vėžį galima suvaldyti. Net ir išplitusį. Charlesas Hugginsas, kuris tai nustatė, buvo apdovanotas Nobelio premija.
Vėliau buvo sukurti vaistai, kurie blokuoja testosterono gamybą, vadinamieji LHRH agonistai, antiandrogenai. Nuo to laiko gydymas iš esmės nepasikeitė. Pagrindinis principas – blokuoti testosteroną, kad jis neveiktų prostatos vėžio ląstelių. Tai vadinama androgenus deprivuojančia terapija, arba kastracija.
Ji gali būti trumpalaikė – skiriama iki pusės metų, pavyzdžiui, kai spinduline terapija gydome lokalų kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. Ilgalaikė androgenus deprivuojanti terapija skiriama, kai vėžys yra agresyvus, bet liga dar neišplitusi. Tokiu atveju šie vaistai skiriami iki trejų metų. Po tokio gydymo daug vyrų pasveiksta.
Jei prostatos vėžys yra išplitęs, ligos nebegalima išgydyti, tačiau ją galima valdyti ir pailginti ligonio gyvenimą. Tokiu atveju minėta terapija skiriama nuolatos. Tai mes dar vadiname kastracija – nebelieka testosterono, atrofuojasi vėžinės ląstelės, mažėja ir auglys. Kastracija gali būti ne tik medikamentinė, bet ir chirurginė, kai sėklidės pašalinamos operuojant. Šį metodą taikome sunkesnės būklės žmonėms, pavyzdžiui, kai dėl sveikatos būklės pacientas negali atvykti į konsultacijas, negali atvažiuoti vaistų, kai reikia ypač greito gydymo poveikio, pavyzdžiui, kraujuojama arba dėl metastazių lūžo stuburas.
LH RH analogai – tai į mūsų smegenų gaminamą fermentą panašūs sintetiniai vaistai. Kai jų suleidžiame, organizmas supranta, kad hormono yra daug, ir slopina veiklųjį natūralų žmogaus smegenų gaminamą LHRH hormoną, dėl to mažėja liuteinizuojamojo hormono stimuliuojamasis poveikis sėklidėms, kurios gamina testosteroną, ir testosterono kiekis sumažėja.
Tačiau labai dažnai ateina laikas, kai išsivysto kastracijai atspari būklė. Tai reiškia, kad vėžio ląstelės nebereaguoja į gydymą, nebereaguoja į testosterono kiekio sumažėjimą ir vėl pradeda daugintis. Tuomet reikia kitokio gydymo.
Metastazavusio kastracijai atsparaus vėžio gydymas yra ne tik sudėtingas, bet ir labai brangus. Šioje stadijoje ligoniams skiriama ir chemoterapija, ir antros eilės androgenus deprivuojanti terapija, o kai ir jai išsivysto atsparumas – trečios eilės gydymas, simptominis gydymas, gydymas skirtas apsaugoti nuo lūžių kaulus.
Tačiau labai dažnai ateina laikas, kai vėžio ląstelės nebereaguoja į gydymą ir vėl pradeda daugintis.
Nuo 2004 m., kai kastracijai atspariam prostatos vėžiui gydyti buvo patvirtinta chemoterapija taksanais, naujovių ėmė rastis labai daug – iki tol tik blokuodavome testosterono gamybą. Klinikiniais tyrimais įrodytas efektyvumas gydant metastazavusį kastracijai atsparų vėžį ne tik naujais chemopreparatais ar androgenus veikiančias preparatais, bet ir vakcinomis, radioaktyviuoju radžiu.
Turime ir svarbių žinių. Neseniai paskelbtas naujas mokslinis tyrimas „PROfound“ įrodė, kad progresuojantį prostatos vėžį, kai yra kastracijai atspari būklė ir liga progresuoja po antros, trečios eilės gydymo, efektyvu gydyti vadinamaisiais PARP inhibitoriais. Šis naujas gydymas efektyvesnis ligoniams, kuriems nustatomos genų mutacijos, pavyzdžiui, BRCA2, BRCA1.
– Kodėl iš karto netiriama, ar nėra mutavusių genų ir iš karto neskiriamas reikiamas gydymas?
– Tam, kad galėtumėme taikyti kokį nors gydymo metodą, jį reikia pagrįsti moksliniais tyrimais, ar tikrai jis yra veiksmingesnis už taikomus metodus. Kol neturime pakankamai įrodymų, turime skirti tokį gydymą, kuris turi visus efektyvumo ir saugumo įrodymus. Neabejoju, kad greitai genetiniai tyrimai taps rutininiais ir pacientams, kurie turi mutavusių genų, minėti vaistai bus skiriami ankstesnėse ligos stadijose.
Individualizuotas gydymas, t. y. pacientui asmeniškai pritaikytas pagal genomą, pagal geresnį efektyvumą ir mažesnį nepageidaujamą poveikį esant tam tikroms klinikinėms situacijoms, yra mūsų ateitis.
Turime labai daug informacijos ir daug vaistų, tačiau žinių reikia dar daugiau. Todėl atsiranda naujų tyrimų poreikis, kad sužinotume, kaip skirti gydymą, koks vaistų eiliškumas geriausias, koks gydymo derinių efektyvumas ir pan.
Todėl turime būti dėkingi pacientams, kurie dalyvauja klinikiniuose moksliniuose tyrimuose ir prisideda prie naujų efektyvių gydymo paieškų, taip pat jų giminėms, kurie palaiko artimus žmones ir supranta šių tyrimų naudą ir prasmę. Jie tam tikra prasme aukojasi, kad mes visi gautume dar daugiau žinių ir galėtume padėti kitiems.
– Viena Lietuvą pasiekusi naujovė – ankstyvoji chemoterapija. Iki šiol šis gydymas buvo skiriamas tuomet, kai nebebūdavo kitos išeities. Kodėl pasikeitė gydytojų požiūris?
– Kaip minėjau, esant hormonams (kastracijai) jautriai būklei, pacientams, kuriems nustatyta prostatos metastazinė liga, skiriame medikamentinę arba chirurginę kastraciją. Tačiau vieno iš mokslinių tyrimų „Chaarted“, kuris publikuotas 2015 m., metu tokiems pacientams buvo skiriama dar ir chemoterapija.
Logika buvo paprasta – hormonoterapija blokuojamas testosteronas ir stabdoma, kad vėžinės ląstelės nesidaugintų, o skiriant chemoterapiją jas bandoma sunaikinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad ligoniai, kuriems yra metastazių minkštuosiuose audiniuose arba kauluose, gyvendavo ilgiau nei gydomi tik hormonų terapija.
Chemoterapija yra agresyvus gydymas, turintis ir nepageidaujamų poveikių, todėl pacientams, kuriems metastazių mažai, jis nėra toks efektyvus. Dėl to, kai pas mus patenka ligoniai, kuriems jau yra daug metastazių, ypač minkštuosiuose audiniuose, pirmiausiai jiems taikome kastraciją ir vis dažniau skiriame chemoterapiją.
Metastazinei hormonams jautriai būklei gydyti ateityje svarstysime ir dėl naujųjų androgenų ašį veikiančių preparatų skyrimo, nes apie šių vaistų efektyvumą įrodymų taip pat jau turime.
– Daugelyje medicinos sričių atsiranda ilgai veikiančių vaistų. Jų naudingumas ypač aktualus dabar – ligoniams nebereikia dažnai atvykti pas gydytojus, jie gali išvengti kontaktų ir galbūt neužsikrėsti koronavirusu. Ar tokių vaistų yra ir prostatos vėžiui gydyti?
Prostatos vėžį Lietuvoje gydome labai moderniai, tačiau mums vis dar trūksta tam tikrų technologijų.
– Taip, šie vaistai veikia nuo vieno mėnesio iki trijų ar šešių mėnesių. Jie labai patogūs ligoniams, kurie gyvena toliau nuo gydymo centrų, kurių būklė yra sunkesnė. Be to, gydytojas gali būti tikras, kad žmogus gaus tęstinį gydymą, tinkamą vaistų dozę, nes kai kurie pacientai pamiršta atvykti jų išsirašyti, dėl to gydymas nutrūksta.
Tačiau šiems vaistams skirti turime ir apribojimų, pavyzdžiui, pirmą kartą tokius vaistus galime skirti tik mėnesiui, kartais ir gydytojai atsargiai žiūri į naujus vaistus.
– Minėjote, kad Lietuvoje turime visų modernių vaistų prostatos vėžiu sergantiems vyrams, bet ar tikrai turime tokias pat galimybes kaip Vakaruose?
– Prostatos vėžį Lietuvoje gydome labai moderniai, tačiau mums vis dar trūksta tam tikrų technologijų, standartizuotų ir visoms įstaigoms privalomų prostatos vėžio gydymo ir diagnostikos algoritmų. Labai norėtume turėti robotą, kuriuo galėtume operuoti ligonius. Pasaulyje vis dažniau taikomas židininis, auglį sunaikinantis gydymas, kai išsaugomas sveikas prostatos audinys. Šių technologinių galimybių taip pat stokojame.
Taip pat reikia PSMA PET kompiuterinės tomografijos tyrimo – jis leidžia pamatyti, kur yra išplitusios vėžio ląstelės, kurių nematome kitais standartiniais metodais.
Jeigu randame, galime pabandyti jas sunaikinti, pavyzdžiui, radioterapija. Dabar šiam tyrimui atlikti mūsų pacientai važiuoja į arčiausiai esančius centrus Latvijoje arba Lenkijoje. Reikėtų, kad būtų išplėstos kai kurių vaistų indikacijos, pavyzdžiui, esant kastracijai atspariam nemetastazavusiam prostatos vėžiui.
Gydomi šiuolaikiniais vaistais pacientai, net sergantys išplitusiu, metastazavusiu prostatos vėžiu, dabar gyvena ilgai. Kai atsiras naujų vaistų ir jų derinių, tokie žmonės gyvens dar ilgiau. O ateitis – konkrečiam žmogui pritaikytas gydymas.
