Žmogaus darbo ir poilsio režimas
Pasak P. Rudalevičiaus, žmogus turėtų laikytis tokio pat darbo režimo, kaip ir dirbdamas ofise. Juk ten yra nustatytos darbo valandos. Ir namuose reikia turėti tam tikrą darbo, o taip pat ir poilsio ritmą. Svarbu tausoti savo jėgas.
„Žinoma, darbas nuo 8 val. ryto iki 24 val. nakties nėra sveikas nei akims, nei protui. Intensyviai dirbant visą darbo dieną, bet darant pertraukas, pailsinant tiek smegenis, tiek akis, kaip ir visą organizmą, aš manau, kad čia nieko pavojinga nėra“, – sako medikas.
Kada akys ilsisi?
Pasak P.Rudalevičiaus, akys ilsisi tada, kai jos pakeičia fiksavimo tašką, kai keičiasi nuotoliai, kur yra žiūrima. Jeigu visą laiką žiūrima 30–40 cm atstumu į dokumentus ant darbo stalo arba kompiuterio ar planšetės ekraną, ir jeigu tai vyksta valandą, dvi, tris, keturias, tai yra didelis nuovargis, didelė įtampa akims.
„Jeigu mes intensyviai padirbėjame pusvalandį ir padarome kad ir kelių minučių pertrauką, pažiūrime pro langą, pasižvalgome po kambarį, pabendraujame su kitu žmogumi, ir jeigu tas matymo atstumas pasikeičia, kad ir trumpam (užtenka 20 sekundžių ar minutės), to visiškai pakanka. Tai jau poilsis akims“, – sako akių gydytojas.
Jo teigimu, visi įtampos mechanizmai, kurie per tą pusvalandį užsikūrė, atsipalaiduoja ir vėl akis gali dirbti panašiu ritmu ir tempu. „Jeigu mes šios sąlygos nepaisome ir akis varginame 5–6 val. neatsitraukdami nuo kompiuterio, tada atsiranda didelė įtampa.
Akyje užstringa kai kurie komutaciniai mechanizmai, ir paskui, nors ir padarome pertrauką, akiai atsipalaiduoti jau yra sudėtinga. Čia tas pats, kaip nueiti į sporto salę ir kilnoti svorį. Jeigu jūs iškėlėte 10 kartų, nieko neatsitiks. Bet jeigu 3 valandas kilnosite, po to negalėsite nei išsitiesti, nei atsistoti. Ir savaitę į tą sporto klubą turbūt nebeisite, nes nebepaeisite“, – svarsto P.Rudalevičius.
Žiūrėdami į ekranus neapaksite
Akių gydytojas neigia mitus, neva, dėl ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekranus apaksime ar atsiras trumparegystė. „Nemanau, kad tai yra teisingos teorijos, ekranai visame pasaulyje jau yra pakankamai saugūs, yra sudėti visi reikalingi filtrai, todėl paties ekrano tikrai nereikėtų bijoti. Reikėtų tik išlaikyti darbo ir poilsio režimą“, – sako P.Rudalevičius.
Visgi, gydytojo teigimu, jeigu dirbame ilgai, neatsitraukdami nuo kompiuterio, atsiranda įtampa nugaroje, kakle, stubure, rankose, pradeda skaudėti visą kūną. Pavargsta akys, tada ir turime kompiuterinį akių sindromą.
„Kad jo nebūtų, po valandos, pusantros darbo reikia atsistoti, padaryti mankštą, pasivaikščioti. Arba dienos bėgyje padaryti jogos pratimų, pasivažinėti dviračiu, žodžiu, pasportuoti – kas ką mėgsta. Tai irgi labai svarbu, nes tuo metu pailsės ir akys“, – pataria medikas.
Vaikų nuovargis – tėvų rūpestis
„Tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas sėdėtų patogiai, kad kėdės aukštis būtų pritaikytas. Kambarys turėtų būti išvėdintas, nes deguonies reikia ir akims, ir smegenims, ir visam kūnui. Vaikas pats to nesugalvos“, – sako P.Rudalevičius.
Pasak jo, reikia kreipti dėmesį į apšvietimo šaltinius, kurie yra aplinkui kompiuterį ir darbo vietą. Kai dirbame kompiuteriu, neturėtų būti tiesioginės spinduliuotės, negerai, jeigu saulė pro langą plieskia tiesiai į veidą.
„Jeigu yra tiesioginis apšvietimas į veidą darbo metu, kai akis yra atmerkta, o į ją kažkas šviečia, ji yra stipriai dirginama. Ne iš karto, bet po pusvalandžio, valandos, atsiranda papildomas dirgiklis, kuris vargina akį. Todėl turėtų būti šoninis apšvietimas arba nelabai ryškus, kad vaikas mokydamasis jaustųsi komfortabiliai“, – pataria akių gydytojas.
Ekranas turi būti reguliuojamas pagal apšvietimą
Pasak mediko, reikia pasižiūrėti monitoriaus ekrano rezoliucijų parametrus, kad būtų nustatytas pakankamas raidžių kontrastinis ryškumas. Jis neturėtų būti nei per daug šviesus, nei per daug užtemdytas.
„Kai mes žiūrime į ekraną, neturėtų būti įspūdžio, kad kažkas į mus šviečia su lempa. Jis turėtų būti šiek tiek pritemdytas, ypač, jeigu dirbame vakare. Jeigu aplinka yra šviesi, ekranas turėtų būti šviesesnis, jeigu dirbame prieblandoje, arba vakare, kai visi jau šviesas užgesina, o mes bandome kažką skaityti, ryškumas turėtų būti truputėlį sumažintas“, – sako gydytojas.
Jeigu aplinka yra šviesi, ekranas turėtų būti šviesesnis, jeigu dirbame prieblandoje, ryškumas turėtų būti sumažintas.
Jeigu visiškoje tamsoje žmogus užsimano perskaityti elektroninį laišką visu ryškumu spindinčiame ekrane, jis tikrai pajaus, lyg kas durtų į akį. „Jeigu susimažinsite apšvietimą, tikrai pajusite, jog labai natūraliai galite skaityti. Jeigu bandysite tą patį daryti, kai labai skaisčiai šviečia saulė, jūs ekraną norėsite maksimaliai pasiryškinti, nes antraip nieko neįžiūrėsite. Ekrano ryškumą reikia reguliuoti pagal aplinką. Ir tada nuovargio nebus,“ – sako akių gydytojas.
Jo teigimu, jeigu žiūrint į ekraną tenka įsitempti, jau varginate akis. Juk nesijausite gerai, jeigu naktį kažkas švies žibintuvėliu tiesiai į veidą. Todėl ir svarbu surasti balansą.
Ekrano spinduliuotė vėžio nesukels
„Nėra ekrane kenksmingos radiacijos. Jokio vėžio ten niekas nesukels. Visos spinduliuotės yra labai nedideliais dažniais, ir jos nėra pavojingos“, – populiarius mitus griauna akių gydytojas P.Rudalevičius. Jis pataria žinoti vieną dalyką: šviesa turi skirtingas spalvas ir atspalvius: mėlyna, oranžinė, geltona. Ir šviesa tonizuoja.
„Atsikėlėme iš ryto, saulė šviečia, pajuntame energijos antplūdį. O jeigu užkuriame tonizuojantį dirgiklį naktį ar vakare, kai smegenys nori ilsėtis? Kai žmogus, naktį padirbėjęs, eina miegoti, pirma, jis nelabai užmiega, antra, kažkodėl neišsimiega. Kitą dieną kankina nuovargis“, – sako akių gydytojas.
Pasak jo, toks žmogaus organizmo tonizavimas ne laiku slopina tam tikrus hormonus, ir sujaukia visą žmogaus cirkadinį ritmą. „Juk atsiranda tokių, kurie dirba, dirba, paskui dar 12-ą nakties įsijungia filmą pažiūrėti, o kitą dieną nesupranta, kodėl visiškai neturi jėgų, nebepaeina“, – sako P.Rudalevičius.
Todėl labai svarbu, kad žmogus jaustų pats save, nepervargtų ir protingai susireguliuotų dienos režimą.
