Tokiam žmogui gali būti įtariama ortoreksija – mitybos sutrikimas, kurį išduoda perdėtas susidomėjimas sveiku maistu. Kaip pabrėžia gydytoja, riba tarp sergančio ortoreksija ir perfekcionisto labai trapi, todėl tiek medikui, tiek pačiam sergančiajam gali padėti atsakymai į gana nesudėtingus klausimus.
Nuo emocinių iki fizinių padarinių
Ortoreksijos terminą prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų paminėjo gydytojas Stevenas Bratmanas, pats sirgęs šia liga. Graikų kilmės žodis „ortho“ reiškia „teisingas“, o „orexi“ – „apetitas“. Kalbant paprastai, aiškino pašnekovė, ortoreksija apibūdinamas itin stipriai, perdėtai išreikštas susidomėjimas „sveiku“, „švariu“, „teisingu“ maistu. Tiesa, situaciją apsunkina dar ir tai, kad supratimas, koks maistas yra „sveikas“ ir „švarus“, skirtingiems žmonėms gali skirtis.
„Dažniausiai tokie žmonės visiškai atsisako cukraus, gliuteno, mėsos, pieno produktų, neekologiško maisto. Palaipsniui atsisakomų produktų sąrašas ilgėja, susikuriamos savos ribojimo taisyklės. Tačiau, kaip ir esant kitiems valgymo sutrikimams, toks atsisakymas dažnai kyla iš noro susidoroti su neigiamomis mintimis, emocijomis, noru jausti galint kažką (šiuo atveju – savo valgomą maistą) kontroliuoti“, – pasakoja gydytoja dietologė E.Saukaitytė-Butvilė.
Dažnai ortoreksijos simptomų turintis žmogus pradeda riboti savo racioną ne norėdamas sulieknėti, bet siekdamas būti „švarus“, apsisaugoti nuo teršalų, toksinų.
Ortoreksijos požymius galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmiausia, sako pašnekovė, tai elgesio pokyčiai: atsisakoma vis daugiau ir daugiau maisto produktų, racionas siaurėja, vis daugiau laiko praleidžiama planuojant savo valgymus, ieškant tinkamo maisto, vartojama daug maisto papildų, žolelių ir panašių priemonių.
Atsiranda psichologiniai sutrikimai, dėl ko pradeda nukentėti socialiniai ryšiai: imama smerkti valgančiuosius kitaip, nutraukiamos draugystės, bendravimas, ortoreksiją turintis žmogus gali imti bjaurėtis kitais asmenimis, valgančiais, jo supratimu, netinkamą maistą. Jei atsiduriama aplinkoje, kur nėra galimybių gauti pasirinkto maisto, jaučiamas nerimas, įtampa, irzlumas, vystosi depresijos simptomai.
„Galop dėl siauro raciono ir maistinių medžiagų trūkumo stebimi fiziniai simptomai – svorio netekimas, silpnumas, nuovargis, energijos trūkumas, nuolatinis šalčio pojūtis. Tokių į kraštutinumus puolusių pacientų darbe tikrai tenka sutikti. Tačiau beveik visada jie kreipiasi ne norėdami pasitarti dėl galimo valgymo sutrikimo, bet domėdamiesi, ko dar galėtų atsisakyti“, – sako gydytoja.
Deja, pripažinti valgymo sutrikimus, ypač ortoreksiją, yra labai sunku, todėl rekomendacija apsilankyti pas psichiatrą ar psichologą (jų gydymas valgymo sutrikimų atvejais būtinas), dažnai lieka neįgyvendintas, o toks žmogus gali toliau ieškoti palaikančiųjų jo susikurtas taisykles ir ribojimus.
Ar valgydami jaučiate laimę: 10 klausimų sau
Gyvenimo būdo pokyčių eksperimente „Gyventi sveikai – gera!“ dainininkę Inetą Puzaraitę-Žvagulienę ir kūrybininkę, verslininkę Juliją Žižę konsultuojanti gydytoja E.Saukaitytė-Butvilė sako, kad įvertinti, ar yra ortoreksijos požymių, galima pasitelkus 10-ies klausimų klausimyną.
Atsakykite sau:
- Ar galvojimas apie maistą, mitybos planavimas užima daugiau nei tris valandas per dieną?
- Ar planuojate meniu kelioms ateinančioms dienoms į priekį?
- Ar patiekalo maistinė vertė svarbesnė nei valgymo teikiamas malonumas?
- Ar pagerėjus mitybos kokybei sumažėjo jūsų gyvenimo kokybė?
- Ar pastaruoju metu tapote sau griežtesnis?
- Ar valgydamas sveikai savimi pasitikite labiau?
- Ar siekdami valgyti tik „teisingą“ maistą atsisakėte mėgstamų produktų?
- Ar pakeitus mitybą iškyla sunkumų valgyti ne namie?
- Ar jaučiate kaltę, jei negalite maitintis, kaip esate suplanavęs?
- Ar valgydamas sveikai, jaučiate pasitenkinimą ir visišką kontrolę?
Jei teigiamai atsakoma į 4–5 klausimus, laikas pradėti laisviau žiūrėti į savo mitybą. Jei teigiami atsakymai į daugumą pateiktų klausimų, jau reikėtų kreiptis į specialistą dėl galimo valgymo sutrikimo.
Ar ši liga renkasi pagal amžių ar lytį?
„Prieš kelias dienas paskelbtoje ortoreksijos rizikos faktorių apžvalgoje nurodoma, kad ortoreksija yra susijusi su perfekcionizmu, obsesiniais-kompulsiniais bruožais, buvusiais valgymo sutrikimais, dietų laikymusi, nepasitenkinimu savo kūnu. Patikimų skirtumų tarp amžiaus nenustatyta“, – sako gydytoja E. Saukaitytė-Butvilė.
Pašnekovė taip pat pabrėžia pastebinti, kad ortoreksija vis dažniau pasitaiko tarp intensyviai sportuojančių žmonių.
Ką valgyti, o ne ko atsisakyti
Gydytoja pabrėžia, kad jokiu būdu ne kiekvienas atsisakantis cukraus ar mėsos serga ortoreksija. Sveikos mitybos ir ortoreksijos riba yra slidi ir ją peržengti nėra sudėtinga.
„Gali būti, kad žmogus pradeda keisti mitybą, turėdamas tikrai gerų tikslų, norėdamas būti sveikesnis, tačiau ilgainiui ribojimai didėja, o mityba tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu. Sunerimti būtina tada, kai maistas, jo paieškos ir planavimas užima tiek laiko ir jėgų, kad jų nelieka anksčiau įprastoms veikloms, ima kentėti asmeninis, socialinis, darbinis gyvenimas, atsiranda minėti fiziniai simptomai“, – aiškina E.Saukaitytė-Butvilė.
Jos manymu, kiekvienas žmogus turėtų gebėti leisti sau nukrypti nuo plano, jei pats to nori, ir pasimėgauti maistu, nejausdamas kaltės ir nebausdamas savęs už suvalgytą šokolado gabaliuką ar porciją ledų.
„Dažniausiai dietos ir patarimai akcentuoja, ko nevalgyti. Liepiama atsisakyti daugelio produktų, o paliekami tik keli įprasti ir nuobodūs, pavyzdžiui, liesa vištiena, varškė, ryžiai ir t. t. Reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, ką pagal sveikos mitybos taisykles rekomenduojama suvalgyti, o ne ko atsisakyti“, – esminę taisyklę pabrėžia pašnekovė.
Štai tyrimai rodo, kad lietuviai nepakankamai suvalgo daržovių, vaisių, skaidulų, ankštinių daržovių. Gydytoja įsitikinusi, jeigu būtų laikomasi sveikos mitybos taisyklių, valgytume rekomenduojamus kiekius svarbiausių maisto produktų, retkarčiais pasimėgautume desertu ar kitu „draudžiamu“ maistu, tiesiog nebeliktų laiko ir noro valgyti, kas nerekomenduojama.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“.
