Negalima lyginti su cukrumi
Apiterapija Lietuvoje egzistuoja daugiau nei šimtą metų, o specialistai, rekomenduojantys ir mokantys naudoti bičių produktus, vadinami apiterapeutais, LRT RADIJUI sako D.Stasytytė-Bunevičienė. Pasak jos, prieš maždaug 20 metų apiterapija buvo išbraukta iš specialybių registro, o naujo, papildomo alternatyviosios medicinos įstatymo dar reikės palaukti.
Anot D.Stasytytės-Bunevičienės, medus yra stebuklingas dalykas, bičių pagaminamas iš nektaro. „Bitės turi sunešti nektarą ir stipriai su juo padirbėti, perdirbti, kol jis virsta gintariniu skysčiu. Medus, kaip ir kiti bičių produktai, labai sudėtingas ir unikalus, jis neturi analogų“, – tvirtina specialistė.
Medus, kaip aiškina apiterapeutė, yra daugybės angliavandenių mišinys ir cukrus sudaro tik nedidelę jo dalį: „Todėl 21-ajame amžiuje kalbėti, kad medus yra cukrus, tik kitaip pagamintas – analfabetizmas. Daugiau nei 40 proc. meduje sudaro fruktozė, tai vaisinis medus – originalus, unikalus.“
Kitą didelę medaus dalį sudaro laktozė, tik po jos – sacharozė, tikina D.Stasytytė-Bunevičienė. „Tačiau tai yra tikrasis cukrus, kurios mes niekada nenusipirksime parduotuvėje. Tai natūralus angliavandenis, kitoks nei sintetiniais būdais pagamintas cukranendrių arba runkelių cukrus, balinamas chloro turinčiomis priemonėmis“, – sako pašnekovė.
Pakito ir bitininkų požiūris
Paklausta, ar žmonės, norintys atsisakyti cukraus, gali vartoti medų, D.Stasytytė-Bunevičienė teigia, kad tikrai gali: „Jau 30 metų kalbama, kad reikia grįžti prie natūralių produktų. Jie turi būti kokybiški ir gerai įsisavinami organizmo. Tad ši problema dėl medaus ir cukraus jau seniai išspręsta.“ Nuo 35-erių, anot apiterapeutės, rekomenduojama visiškai nenaudoti cukraus, kai kuriose šalyse net vaikų darželiuose stengiamasi jo visiškai nenaudoti ir rinktis medų.
Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas Kazimieras Spetyla tvirtina, kad profesionalus bitininkas negali sau leisti naudoti cukraus. Bitininkų, kurie patys vartotų medų, skaičius anksčiau buvo nedidelis, bet dabar auga.
S.Vasiliauskas teigia, kad per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė žmonių mąstymas. „Pakito jų supratimas – dabar žino ir pikį, ir duonelę, žiedadulkes ir pan. Kitaip nei anksčiau, šiuo metu bitininkui prie arbatos pastatyti cukrinę su cukrumi yra gėda, ne prestižas“, – aiškina pašnekovas.
Gali palaikyti gyvybines funkcijas
Anot D.Stasytytės-Bunevičienės, geriausia medų naudoti vieną, užgeriant tik vandeniu. Taip jis dažnai vartojamas gydymo tikslais: „Kurį laiką duodant žmogui vandenyje tirpinto medaus galima ne tik išlaikyti jį pakankamai stiprų, bet ir palaikyti gyvybines funkcijas. Ypač tada, kai seni žmonės negali valgyti, negali praryti. Šiltą vandenį su medumi vartoti gali visada.“
Tačiau, D.Stasytytės-Bunevičienės nuomone, jei vyresnio amžiaus žmogus sako visą gyvenimą nenorėjęs medaus, į tai reikia žiūrėti rimtai: „Galbūt pasąmonėje įrašyta informacija, kad tai nereikalinga, o jei bus vartojamas medus, kils problemų – bėrimas, dusulys ir pan. Bėgant metams alerginės reakcijos nebūtinai mažėja, gali būti atvirkščiai.“
K.Spetyla aiškina, kad bitės Lietuvoje tokios, kaip ir visame pasaulyje – medunešės, gali skirtis tik jų rasės. „Tačiau visas medunešių bičių produktų gamybos principas – vienodas. Produkcijos kiekis, kokybė ir kiti parametrai priklauso nuo augalų, iš kurių bitės renka nektarą. Skiriasi nektaras, o ne pats medus“, – tikina pašnekovas.
Įmonės „Medikata“ direktoriaus Sigitas Vasiliausko teigimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad bičių produktai čia turi vaisto statusą: „ES yra tik dvi šalys, kuriose, pavyzdžiui, bičių pikis yra vaistas. Tai – Lietuva ir Vokietija.“
Kaip aiškina K.Spetyla, negalima tvirtinti, kad Lietuvoje turime įvairaus medaus: „Turime jo įvairaus, bet tai daugiau poliflorinio pobūdžio medus – suneštas iš daugybės augalų, paplitusių įvairiai. Dėl to lietuviškas medus turi puikų ir specifinį aromatą, yra galingas gydomuoju požiūriu.“
Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas Kazimieras Spetyla tvirtina, kad profesionalus bitininkas negali sau leisti naudoti cukraus.
Ateityje gali pakeisti cheminius vaistus
Farmakologas hab. m. dr. Antanas Juozas Gendrolis teigia negalintis apibūdinti bičių produktų kaip vaistų, tai labiau maisto produktai, bet puikūs vaistų pagalbininkai. „Pavyzdžiui, bičių pikis sustiprina antibiotikų veikimą. Daugeliu atvejų jis naudingas kaip pagalbinė priemonė. Nežinau susirgimo, kad būtų negalima naudoti bičių produktų. Svarbiausia tai, kad jie neturi šalutinių reakcijų“, – sako pašnekovas.
Bičių produktai, anot A.J.Gendrolio, papildo mūsų organizmą reikalingais mikroelementais, fermentais, vitaminais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Be to, medus yra puiki priemonė, į kurią galima įterpti kitus bičių produktus ar kitas medžiagas daryti mišinius: „Kam virti uogienes? Sutrintos su medumi, uogos gali būti laikomos ilgą laiką, be to, jos nepraranda biologiškai aktyvių medžiagų.“
Kaip teigia A.J.Gendrolis, vyresnio amžiaus žmonės serga ne viena liga ir vartoja 5–8 cheminius preparatus kasdien, kurių kiekvienas gali sukelti šalutinį poveikį. „Manau, kad ateityje bičių produktai bus puiki alternatyva gydant pagyvenusius žmones. Šie produktai nesukelia šalutinio poveikio, papildo organizmą reikiamais vitaminais ir biologiniais junginiais“, – aiškina pašnekovas.
