Melanoma susirgusiam pacientui medikai priversti ištarti mirties nuosprendį: Lietuvoje šiuolaikinis gydymas neprieinamas

Kasmet pasaulyje odos vėžiu suserga daugiau nei 3,5 milijono gyventojų. Apie 160 tūkst. susirgusiųjų diagnozuojama pati agresyviausia bei klastingiausia odos vėžio forma – melanoma. Išplitus ligai, anksčiau žadėti pacientui gydymo sėkmę būdavo labai sudėtinga. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės, mat buvo atrasti nauji inovatyvūs vaistai, kurie gerokai prailgina paciento gyvenimą, pagerina jo kokybę. Deja, Lietuvoje jie sunkiai prieinami.
Melanoma
Melanoma / „Fotolia“ nuotr.

Mažas vaistų prieinamumas

Kaip tvirtino Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė, 2017 m. tarptautinės publikacijos duomenimis, buvo apklaustos visos Europos šalys, koks kiekvienoje iš jų yra inovatyvių vaistų prieinamumas sergantiesiems melanoma.

Lietuvoje situacija, deja, ir toliau išlieka sudėtinga: inovatyvių vaistų prieinamumas siekia tik 30–50 proc., kai tuo tarpu kitose šalyse šis rodiklis lygus 70–90 procentų, o tokiose valstybėse, kaip Danija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija, jis yra netgi aukštesnis nei 90 proc. Tai reiškia, kad ketvirtos stadijos melanoma sergantys žmonės gali gauti visus reikalingus inovatyviausius vaistus.

„Šiandien pasaulyje melanomos gydymo standartu laikoma taikinių terapija ir imunoterapija. Taikinių terapija yra išties itin veiksminga, tai gydymo standartas tiems pacientams, kurių naviko audinyje yra nustatoma BRAF geno mutacija. Per metus Lietuvoje diagnozuojama virš 600 melanomos atvejų, apie 30 proc. jų – ketvirtos stadijos. Maždaug pusė visų pacientų turi minėtą mutavusį geną“, – teigė medikė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Birutė Brasiūnienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Birutė Brasiūnienė

Efektyvaus gydymo ligoniams reikia čia ir dabar

„Norėtųsi akcentuoti, kodėl diskutuojame būtent apie melanomos gydymo svarbą: tai yra ta vėžio lokalizacija, kuriai gydyti pritaikomi patys pažangiausi mokslo laimėjimai. Melanoma šiai dienai jau beveik nebegydoma chemoterapija, tiek BRAF geno mutaciją turinčios, tiek šios geno mutacijos neturinčios formos efektyviai gydomos arba taikinių terapija, arba imunoterapija.

Melanomos gydymas iš esmės pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį ir būtent tie ligoniai, kuriems diagnozuota išplitusi melanoma ir kuri gydoma tik inovatyviais vaistais, negaudami jų, nebegali tikėtis gerų gydymo rezultatų.

Pripažįstame, kad Lietuvoje tikrai stebime pozityvius poslinkius, greitu laiku turėtume turėti 2 naujus imunoterapinius vaistus, kurie bus kompensuojami neturinčiai BRAF mutacijos išplitusiai melanomai gydyti. Tačiau norėtųsi pridurti, kad vykstantys poslinkiai visgi yra per lėti, nes šiai ligonių grupei efektyvaus gydymo reikia čia ir dabar. Suprantama, kad laukti keletą mėnesių reikalingų efektyvių vaistų toks ligonis negali“, – sakė B.Brasiūnienė.

Sprendžiama tik dalis problemos

„Dar praėjusį rugsėjį su valdžios institucijomis ir pacientų atstovais kalbėjomės apie išplitusios melanomos vaistų prieinamumą, kad Lietuvoje susidariusi sudėtinga situacija: vienas taikinių terapijos vaistas kompensuojamas, o kitas – ne, nors skiriami jie turėtų būti abu kartu, taip pat nekompensuojami ir imunoterapiniai vaistai.

Kai BRAF geno mutacija nenustatoma, išplitusi melanoma gydoma imunoterapija ir, kaip minėjau, laukiame, kad greitu laiku bus kompensuojami 2 imunoterapijos vaistai. Tačiau rūpestį toliau kelia būtent BRAF mutaciją turintys išplitusia melanoma sergantys ligoniai, kurie turėtų būti gydomi dviejų vaistų taikinių deriniu. Deja, iki šiol šiems pacientams kompensuojamas tik vienas iš dviejų būtinų tarptautinėmis ekspertų, organizacijų rekomendacijomis įrodytų gydymo preparatų“, – toliau dėstė pašnekovė.

Todėl šia diskusija, pasak jos, norima atkreipti atsakingų institucijų dėmesį, kad visiems išplitusia melanoma sergantiems pacientams, su BRAF mutacija, ar be jos, gydymas inovatyviais vaistais turėtų būti lygiavertis, juolab, kad mutaciją turinčios melanomos formos yra agresyvesnės eigos ir gydymas vienu taikinių terapijos vaistu nėra efektyvus.

Nepakako lėšų?

Į klausimą, kokiais kriterijais remiantis daliai ta pačia liga sergančių asmenų valstybė suteikia galimybę gydytis šiuolaikiniais vaistais, o didesnės rizikos pacientai, turintys BRAF mutaciją, lieka už borto, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė atsakė taip:

„2018 m. kovo 15 d. Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija svarstė klausimą dėl Rezerviniame vaistų sąraše esančių vaistinių preparatų. Tuo metu, į Rezervinį vaistų sąrašą, siūlomą įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, buvo įrašyta 16 vaistinių preparatų.

Visų šių vaistų terapinė nauda yra gera, tačiau Valstybinė ligonių kasa, įvertinusi praėjusių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, taip pat kiek lėšų šiems dalykams numatyta 2018 metams bei kitus svarbius parametrus, nurodė, kad Rezervinio vaistų sąrašo ambulatoriniam gydymui skiriamiems vaistams galėtų būti skirta 5 mln. eurų. Tuo tarpu prognozuojamos Rezervinio vaistų sąrašo ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistų išlaidos pirmiems kompensavimo metams sudarytų apie 8,1 mln. eurų.

Todėl, atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija minėto posėdžio metu, siekdama pagerinti vaistinių preparatų prieinamumą pacientams, nusprendė siūlyti įrašyti į kompensavimo sąrašus ne daugiau kaip dvylikoje aukščiausių pozicijų prioritetine tvarka išdėstytus Rezervinio vaistų sąrašo ambulatoriniam gydymui skiriamus vaistinius preparatus. Tarp jų buvo ir vaistiniai preparatai, skirti melanomai gydyti, taikant skyrimo sąlygą „pirmaeiliam gydymui, kai nenustatyta BRAF mutacija“.

Pasak G.Krukienės, tikimasi, kad artimiausiu metu pacientai šiuos vaistus galės įsigyti kaip kompensuojamus vaistinėse. SAM atstovė taip pat pridūrė, kad šiuo metu Rezerviniame vaistų sąraše laukia sprendimų vaistiniai preparatai, skirti pirmaeiliam melanomos gydymui, kai nustatyta BRAF mutacija, ir skirti antraeiliam melanomos gydymui, kai nustatyta BRAF mutacija. Šiems vaistams kompensuoti reikėtų papildomų 5 mln. eurų iš PSDF biudžeto lėšų. Klausimas dėl Rezervinio vaistų sąrašo bus svarstomas šių metų trečiąjį ketvirtį.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Šarūnas Narbutas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Šarūnas Narbutas

Pacientai neturi būti diskriminuojami

Pasak POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) prezidento Šarūno Narbuto, labai apmaudu, bet Lietuvoje vis dar yra tokių pacientų, kuriuos valstybė kažkodėl pamiršta, mat jie nepatenka į kokius nors sudarytus sąrašus.

„Kai kalbame apie melanomą, suprantame, jog tai žmogaus lenktynės su laiku ir medicinos pažanga. Pacientų, sergančių melanoma ir turinčių BRAF mutaciją, mirtingumo rizika yra žymiai didesnė ir blogesnis bendras išgyvenamumas. Be to, pacientai, kurie turi BRAF mutaciją, yra diskriminuojami lyginant su pacientais, kurie neturi minėto mutavusio geno, mat pastariesiems šiuolaikinis gydymas (imunoterapija) bus kompensuojamas.

Maža to, spręsdama šią problemą Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Visi metastazavusiai melanomai reikalingi gydyti inovatyvūs vaistai yra prieinami mūsų kaimynams: estams, lenkams, latviams. Mūsų organizacija ieško galimybių, kaip žmogui padėti per įvairias paramos programas, tačiau to nepakanka. Valstybė neturėtų pasirinkti padėti vieniems pacientams, visiškai nekreipiant dėmesio į kitus. Visi pacientai yra lygūs ir visi privalo turėti galimybę gydytis“, – tvirtino Š.Narbutas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis