Tada pacientas gali tikėtis gerų gydymo rezultatų. Tiesa, melanoma plinta ne vien odoje. Į medikų rankas patenka pacientų, kuriems melanoma būna išsivysčiusi gimdos kaklelyje, išangės srityje.
Nors oda – matomiausias žmogaus organas, medikai vis tiek susiduria su uždelstais, išplitusiais odos melanomos atvejais. Odos melanoma yra diagnozuojama rečiau, nei kiti odos vėžio tipai, bet ši liga yra agresyvesnė. Todėl reikalauja sudėtingo ir modernaus gydymo būdo. Taigi, pacientai turėtų patys pastebėti įtartinos formos, spalvos apgamus ir nedelsdami kreiptis į gydytojus. Į savo artimųjų išvaizdą dėmesį atkreipti turėtų ir šeimos nariai. Kai kurie medikai juokauja, kad štai žmonos neretai pastebi „negražius“ apgamus ant savo vyrų kūnų. O vyrai – priešingai – į žmonų odą dėmesį atkreipia retai.
Ypatingą dėmesį savo odos būklei turėtų skirti žmonės, kurių tėvams, broliams, seserims buvo diagnozuota odos melanoma. Visgi, kai kurie žmonės pirmiausia rūpinasi savo odos grožiu: dėl nemalonios išvaizdos apgamų kreipiasi į estetines procedūras atliekančias klinikas, kurios tokius odos darinius pašalina. Kartais tai reiškia, kad odos vėžys organizme lieka ir toliau metastazuoja. Galiausiai pacientas vis tiek atsiduria pas onkologus, tačiau gydymas komplikuojasi: medikams ne visada pavyksta atsekti pirminį melanomos židinį.
„Būna sunku. Turime pacientų, kuriuos vadiname sergančiais melanoma be pirminio židinio. Žmogus pas mus patenka dėl to, kad atsiranda metastazės – jos gali atsirasti kaklo, pažastų limfmazgiuose ir nėra pirminio ligos židinio. Mes nežinome, kur liga prasidėjo. Tada jau prasideda detektyvas: klausinėjame, kur pacientas buvo, kokios jam procedūros buvo atliktos. Būna, kad pacientas pasako: buvau pas gydytoją, man pašalino apgamą. Bet gydytojas patikino, kad ten viskas gerai,“ – apie tai, kodėl pirmiausia reikėtų galvoti ne apie nepatinkančio apgamo šalinimą, o vizitą pas gydytoją, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė.
Taigi, laiku nediagnozavus odos melanomos, liga plinta, taikomas sudėtingesnis gydymas, todėl ir gerų rezultatų tikėtis sunkiau. Ir atvirkščiai – kuo anksčiau aptinkamas vėžys, tuo geresnių prognozių galima tikėtis jį gydant. Pvz., anksti diagnozavus odos melanomą, pacientui gali pakakti tik operacijos. „Melanoma yra pats agresyviausias odos navikas ir tai reiškia, kad jis metastazuoja – greitai ir bet kur/visur. Dėl to bet koks ilgas delsimas gali lemti ligos progresavimą,“ – apie tai, kodėl ligą svarbu diagnozuoti kuo anksčiau, pasakoja J.Gibavičienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nors yra ir mažiau agresyvių nei melanoma odos vėžio tipų, laiku nediagnozuota liga gali pridaryti sunkiai pataisomų padarinių. „Kai žiūrime į žmogų, labiausiai dėmesį atkreipiame į akis ir nosį. Todėl viskas, kas yra blogai – navikas, defektai – išsyk krenta į akis. Turime nemažai pacientų, kuriems diagnozuotas bazoląstelinis nosies vėžys. Nors jis nėra mirtinas, metastazių procentas yra mažas, navikas auga gilyn, graužia kremzlę ir gali deformuoti nosį. Paprastai kalbant, ji gali visiškai nukristi. Kai taikomas spindulinis gydymas, liga gali atsinaujinti po 5 ar 10 metų, tada vėžį operuoti bus sunku. Todėl dažniau stengiamės operuoti iš anksto,“ – pasakoja J.Gibavičienė.
Kaip ir kitų onkologinių susirgimų atveju, odos vėžio ir melanomos diagnostika ir gydymas skirtingiems pacientams gali būti nevienodas. Todėl medikai vis labiau orientuojasi į personalizuotą gydymą. „Kuo daugiau sužinome apie konkretaus ligonio vėžio tipą, tuo specifiškiau galime parinkti gydymą. Taip tikintis kuo sėkmingesnių gydymo rezultatų. Tai ypač aktualu kalbant apie retas odos vėžio ar melanomos formas, kai standartinė chemoterapija yra neveiksminga, o inovatyvus gydymas skiriamas gydyti kitas odos vėžio ar odos melanomos formas, kurioms chemoterapija yra neveiksminga, o inovatyvūs gydymo būdai, skiriami gydyti kitas odos vėžio ar odos melanomos formas, nerodo didelio veiksmingumo,“ – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.
Odos melanomos atveju taikinių terapija ar imunoterapija taikoma, kai vėžys išplitęs.
„Inovatyvūs gydymai sėkmingai skiriami ir ankstyvesnių odos melanomos stadijų atvejais, po operacinio gydymo. Odos melanomos atveju taikinių terapija ar imunoterapija taikoma, kai vėžys išplitęs. Daugėja rekomendacijų apie antros, trečios eilės metastazinės ligos gydymą inovatyviais vaistais, analizuojami atsparumo mechanizmai, kaip atstatyti vėžinės ląstelės jautrumą imunoterapijai ir pan. Kitaip tariant, gydymas pacientui taikomas priklausomai nuo jam atliktų genetinių tyrimų rezultatų. Taip pasiekiami geresni gydymo rezultatai. Daugėja klinikinių tyrimų ir sėkmingų gydymo rezultatų, gydant melanomos metastazes kepenyse, derinant kelis vietinio gydymo metodus,“ – apie proveržį odos vėžio gydyme pasakoja dr. B.Brasiūnienė.
Tačiau labai svarbu žinoti, kad melanoma nėra vien odos vėžys. Ši liga gali išsivystyti ir kituose organuose. Jei darinius ant odos galime pastebėti patys ir tada nueiti pas gydytoją, daugelio organų vidaus patys neapžiūrėsime, o melanoma gali būti susiformavusi ir gleivinėje. Į medikų rankas patenka pacientų ir su labai retomis melanomomis, pavyzdžiui, anorektalinės srities melanoma. Tai vėžys, kuris susiformuoja išangės kanale arba tiesiojoje žarnoje.
„Šios lokacijos melanoma yra labai reta, pagal dažnumą jai tenka trečia vieta tarp kitų lokacijų melanomų. Dažniau sergama tik odos ir akies melanoma. Paprastai anorektalinės srities melanoma diagnozuojama atsitiktinai. Ši liga neturi specifinių simptomų, taigi, ir pacientas neturi išskirtinių skundų,“ – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chrirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas. Anot mediko, anorektalinės srities melanomos simptomai neretai primena hemorojaus pojūčius: pacientai skundžiasi guzeliu išangės srityje, kraujavimu, nemaloniais pojūčiais. „Pacientas iš pradžių labai dažnai gydomas ir operuojamas dėl hemorojaus ar polipo. Ir tik gavus tyrimų atsakymus, paaiškėja, kad sergama anorektalinės srities melanoma,“ – apie ligą pasakoja dr. A.Dulskas. Anot gydytojo, šiai melanomai taikomas kombinuotas gydymas: gali būti šalinama išangė, taikoma chemoterapija, biologinė terapija.
„Ši liga labai klastinga: anorektalinės srities melanoma yra labai agresyvi, šis vėžys paprastai diagnozuojamas kai jau yra pažengęs, greitai plinta į limfmazgius, kraują. Be to, ši liga neturi tokių rizikos veiksnių, kurie būdingi odos melanomai, pvz., nesaikingo buvimo saulėje. Anorektalinės srities melanomai būdingi tie patys simptomai, kaip ir kitoms išangės kanalo ligoms: kraujavimas iš tiesiosios žarnos, tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, guzeliai ir diskomfortas išangės srityje,“ – kokių simptomų negalima ignoruoti pasakoja dr. A.Dulskas.
Melanoma gali susiformuoti ir moters lytiniuose organuose. Dažniausiai melanoma aptinkama vulvoje, makštyje, itin retai – gimdos kaklelyje. Tokių pacienčių pas Nacionalinio vėžio instituto medikus patenka vos viena per metus. Kiek dažniau sutinkame odos melanomos metastazes kiaušidėse. „Gimdos kaklelio, vulvos melanoma nėra susijusi su pacienčių amžiumi. Liga gali išsivystyti bet kada. Vulvos melanomos simptomai tokie patys, kaip ir odos melanomos – atsiranda didėjantis apgamas. Tačiau gimdos kaklelio melanomų ankstyvųjų stadijų pacientės nejaučia. O kai navikas padidėja – atsiranda kraujavimas. Iš pradžių kraujavimas iš makšties gali atsirasti po lytinių santykių, vėliau – ir savaime,“ – apie tai, kokie simptomai moterims turėtų kelti nerimą pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėja Rūta Čiurlienė.
Anot medikės, net ir gerai besijaučiančioms moterims būtina reguliariai lankytis pas ginekologą. „Kadangi tai yra reti navikai, diagnostika yra paprasta: reikia ateiti pas ginekologą. Yra akimi matomas navikas. Jei moteris tikrinasi profilaktiškai, yra tikimybė, kad navikas bus aptiktas labai ankstyvose stadijose. Jei moteris vengia lankytis pas ginekologą, kaip taisyklė, liga jau būna pažengusi, būna atsiradęs kraujavimas,“ – apie tai, kodėl moterys turi rūpintis savo sveikata pasakoja R.Čiurlienė.
Kadangi tai yra reti navikai, diagnostika yra paprasta: reikia ateiti pas ginekologą.
Anot medikės, pirmiausia, gimdos kaklelio ir vulvos melanomos atveju yra taikomas chirurginis gydymas. Taip pat nustatomas ligos plitimas limfmazgiuose – yra šalinamas sarginis limfmazgis. Yra taikoma speciali metodika, kuri leidžia nustatyti į kurį limfmazgį pirmiausia plinta naviko ląstelė. Priklausomai nuo operacijos rezultato, vėžio plitimo limfmazgiuose, sprendžiama, ar pacientei bus reikalinga chemoterapija.
Kad ir kokio organo melanoma pacientas serga, tiek diagnozuojant, tiek gydant šią ligą labai svarbus skirtingų sričių medikų vaidmuo. Kuo anksčiau diagnozuojama melanoma, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Todėl Lietuvos ir užsienio medikai dalyvavo trečioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo naujienos“. Konferencija vyksta kas 2 metus, ją organizuoja Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos Onkologų draugija, dermatologų draugijos.
Patirtimi dalijosi dermatologai, radioterapeutai, onkologai, chirurgai, chemoterapeutai, radioteraupeutai, platikos chirurgai, kiti specialistai. Konferencijoje specialistai pristatė savo patirtis, sužinojo apie melanomos metastazių gydymo naujienas, melanomos atvejus kai pacientė yra nėščia, taip pat kitus sudėtingus atvejus. Dėl gerėjančios diagnostikos ir tobulėjančių gydymo metodų gerėja ir tokių pacientų gydymo rezultatai. Visgi, mūsų šaliai dar yra kur pasitempti.
„Deja, Lietuvoje odos vėžiu, ar kitų sričių melanoma sergančių pacientų gydymas, dar nėra toks, kokį rekomenduoja tarptautinės specialistų gairės ir kokį gauna kitų šalių sergantieji. Išplitusio plokščialąstelinio odos vėžio, III stadijų odos melanomos ar retų melanomos formų atvejais nėra kompensuojamų inovatyvių vaistų, ligoniams tegalime pasiūlyti senąją chemoterapiją arba stebėjimą. Be abejonės, inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje išlieka labai aktualus klausimas: tiek ši mūsų organizuojama konferencija, tiek kitos iniciatyvos, diskusijos šalia edukacinių, praktinių veiklų visada turi ir kitą tikslą – ieškoti sprendimų ir prisidėti gerinant šią situaciją,“ – melanomos gydymo situaciją Lietuvoje apibendrina dr. B.Brasiūnienė.
