Moteris pasakoja, kad pirmuosius meningokoko požymius pastebėjo ryte.
„Pasirodė keista, kad sūnus nesikelia net ir žadinamas. Palietus jį pajaučiau, kad jis labai karštas – temperatūra buvo virš 40 laipsnių, o ant kūnelio pastebėjau keletą kraujosruvų, – pasakoja Silvija. – Marijampolės medikai iš karto mus nukreipė į Kauno klinikas, ir čia prasidėjo mūsų ilgas ir sudėtingas sveikimo procesas.“
Praėjus pusei metų Silvija puikiai atsimena, kad Lukas Vaikų intensyviosios terapijos skyrių pasiekė ypač sunkios būklės. Vaikui buvo įtartas sepsis, sepsinis šokas, daugelio organų nepakankamumas.
„Sūnus blogėjo akyse, gydytojai iš pradžių irgi nieko nežadėjo. Tačiau visą laiką jautėme begalinį palaikymą. Jie darė viską, ką galėjo ir dar daugiau. Jeigu ne klinikų medikų patirtis ir atsidavimas, nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę“, – pasakoja berniuko mama.
Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis puikiai prisimena šį pacientą, kuriam pirmajam ir kol kas vieninteliam Lietuvoje pritaikė naują gydymo metodą nuo žaibinės meningokoko formos.
„Matydami grėsmingą vaiko būklę, pritaikėme pakaitinę kraujo plazmos terapiją kartu su klinikinės toksikologijos gydytojais. Šio metodo esmė – skystosios kraujo dalies (plazmos) pakeitimas donorine kraujo plazma. Tai atliekant iš kraujo pašalinamos medžiagos, sukeliančios ir palaikančios uždegimą bei papildoma kraujo krešumo sistemą stabilizuojančiais komponentais, kurių dažniausiai šiems pacientams trūksta. Dėl šio trūkumo formuojasi kraujo krešuliai smulkiosiose kraujagyslėse, sutrikdoma normali kraujo tėkmė vidaus organuose, rankose ir kojose.
Kartu su vaikų nefrologais buvo tęsiama įprasta tokias atvejais procedūra – veninė kraujo filtracija, šalinant skysčių perteklių ir uždegimą organizme palaikančias medžiagas sepsio metu. Luką prižiūrėjo gydytojų komanda, kurioje kiekvieno mediko patirtis ir žinios buvo neįkainojamos, gelbstint vaiko gyvybę.“
Lukui teko amputuoti dalį rankų pirštų, taip pat visiškai amputuoti kojų pirštai, tačiau daugiadalykės komandos dėka buvo išsaugota dešinė berniuko pėda.
„Dabar sūnus jaučiasi puikiai, jau prisitaikė prie savo kiek kitokių rankų, jomis pats viską suima. Taip pat po truputį pradėjome vaikščioti – tikiu, jog viską įveiksime kartu“, – pasiekimais džiaugiasi mama Silvija.
Gydytojas pabrėžia, kad vienintelis pradinis žaibinės meningokoko ligos simptomas yra karščiavimas, o per 6–12 val. nuo ligos pradžios atsiradę ir sparčiai plintantys bėrimai odoje rodo spartų ligos progresavimą.
„Žaibine meningokokemijos forma susirgusiųjų išgyvena tik 5–10 proc. su organų pakenkimu arba netekę dalies galūnių. Tačiau ligos galima išvengti skiepijant vaikus nuo šios vienos grėsmingiausių ligų.“
Lukui teko amputuoti dalį rankų pirštų, taip pat visiškai amputuoti kojų pirštai, tačiau daugiadalykės komandos dėka buvo išsaugota dešinė berniuko pėda.
70–80 proc. žaibine meningokoko forma sergančiųjų yra vaikai, dažniausiai ja suserga kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus. Lietuvoje į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos pridėta 2018 metais ir ja valstybės lėšomis skiepijami vaikai, sulaukę 2 mėnesių amžiaus.
Šiandien minima Pasaulinė sepsio diena. Kiekvienais metais pasaulyje nuo sepsio miršta daugiau kaip 6 milijonai kūdikių ir mažų vaikų iki 5 metų amžiaus.
