Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja apie tai, kokie simptomai būdingi šiai infekcijai, kaip elgtis įtariant infekciją, kaip ji plinta ir ką turėtume žinoti, jeigu mūsų artimoje aplinkoje (mokykloje, darbe, kitame kolektyve) kas nors suserga šia liga.
Užsikrečiama dalijantis buitimi
Užkratas į kito žmogaus organizmą patenka tuomet, kai sergančiojo seilės ar nosies išskyros oru, bet per labai artimą kontaktą, ar per aplinkos daiktus patenka į kito žmogaus burną ar nosį.
Meningokokinė infekcija – tai labai reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, plintanti artimai bendraujant su sergančiuoju ar sveiku infekcijos nešiotoju. Infekcijai perduoti reikalingas ilgas sąlytis: ji perduodama per seiles ar nosies išskyras (pavyzdžiui, bučiuojantis, čiaudint, kosint) arba ilgai naudojantis tais pačiais buities daiktais (pavyzdžiui, šeimose, kituose uždaruose kolektyvuose – internatuose, kareivinėse ir pan.).
Dažniausiai šia liga sergama žiemą–pavasarį. Užkratas į kito žmogaus organizmą patenka tuomet, kai sergančiojo seilės ar nosies išskyros oru, bet per labai artimą kontaktą, ar per aplinkos daiktus patenka į kito žmogaus burną ar nosį.
Liga dažniausiai prasideda kaip ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Užkrečiamumas šia liga yra gana mažas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2013 m. Vilniuje meningokokine infekcija sirgo 34 asmenys, 2014 m. – 21 asmuo, iki 2015 m. kovo vidurio užregistruoti 6 atvejai. Jų aplinkoje (nei šeimose, nei darbe, nei mokymosi kolektyvuose) nebuvo pakartotinių atvejų, t.y. niekas daugiau nesusirgo.
Ką turi žinoti artimiausi žmonės?
Jeigu gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje prasilenkiame su meningokokinės infekcijos nešiotoju, tikimybės užsikrėsti šia infekcija nėra.
Meningokokinė infekcija yra priskiriama prie oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų, tačiau ji oru neplinta taip greitai kaip kitos – vėjaraupiai, tymai, gripas. Jeigu gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje prasilenkiame su meningokokinės infekcijos nešiotoju, tikimybės užsikrėsti šia infekcija nėra.
Tačiau, kai meningokokinės infekcijos atvejis nustatomas kolektyve, pavyzdžiui, mokykloje, apie tai pirmiausia informuojami klasės, kurią lanko sergantysis, mokiniai, jų tėvai, mokytojai. Visuomenės sveikatos specialistai nustato artimiausią sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis.
Paprastai tai būna šeimos nariai, suolo draugas, kitas artimas klasės draugas. Šiems asmenims per 7 dienas nuo buvusio artimo sąlyčio rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Visa klasė turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ką turi žinoti mokykla?
Meningokokine infekcija susirgus mokiniui ar kito kolektyvo nariui ir nustačius visus sąlytį turėjusius asmenis bei suteikus jiems būtinąją informaciją apie profilaktikos priemones, likusieji mokyklos nariai turėti žinoti kelis svarbiausius dalykus, susijusius su meningokokine infekcija: ji plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu; infekcijos sukėlėjas – meningokoko bakterija – labai neatspari aplinkos poveikiui. Todėl profilaktiškai patalpas pakanka dažnai vėdinti, valyti drėgnuoju būdu.
Padeda skiepai
Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų.
Vakcina valstybės lėšomis nėra kompensuojama.
Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems reikėtų kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą.
