Kiek miega Lietuvos aukščiausi politikai – dažniausiai paslaptis
Pabandėme pasidomėti, kiek miega mūsų šalies aukščiausieji vadovai, tačiau tai pasirodė sunkiai įkandama užduotis.
Atvirai atsakė tik premjeras Algirdas Butkevičius. Pastarasis teigė miegui skiriąs penkias šešias valandas.
„Žinoma, kartais norėtųsi pamiegoti kiek daugiau, bet iš prigimties esu „vyturys“, tad keltis anksti nebūna sunku. Ilgai, t.y. daugiau kaip 8 valandas, nemiegu niekada, net atostogaudamas. Pasitaiko atvejų, kad iš komandiruotės grįžus vėlai naktį, į darbą tenka eiti pamiegojus tik 2–3 valandas“, – pasakojo premjeras.
Kartais norėtųsi pamiegoti kiek daugiau, bet iš prigimties esu „vyturys“, tad keltis anksti nebūna sunku. Ilgai, t.y. daugiau kaip 8 valandas, nemiegu niekada, net atostogaudamas.
A.Butkevičiaus manymu, neblogai būtų miegui skirti 7 valandas, tačiau organizmas turbūt pripranta prie intensyvaus kasdieninio ritmo, prisitaiko ir nesignalizuoja apie miego trūkumą.
„Laisvesnėmis savaitgalių dienomis ar per atostogas galima pamiegoti kiek ilgiau, matyt, taip ir kompensuojamas miego trūkumas. Tuomet miegui galima skirti ir 7–8 valandas. O nuovargį dienos metu galima įveikti ir kavos puodeliu“, – atviravo premjeras.
Po įtemptos darbo dienos nuovargį jam nubraukia ir puikiai atgaivina gera treniruotė sporto salėje ar intensyvus pasivaikščiojimas gamtoje, sparčiu žingsniu įveikiant ne mažiau kaip 8–10 km. „Sportas reikalingas kaip oras“, – tikino A.Butkevičius.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė atsakė itin lakoniškai: į tokius asmeninio pobūdžio klausimus neatsakinėja.
Prašydami patikslinti šalies vadovės miego režimą susidūrėme su itin griežtais saugumo reikalavimais, pagal kuriuos į viešumą neturi patekti jokia asmeninė informacija, susijusi su prezidente. Taigi gavome taip pat labai lakonišką atsakymą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė laikosi nuostatos: diena – darbui, naktis – miegui. Dieną, kaip ir visi vyturiai, prezidentė pradeda anksti.
Dieną anksti pradėdavo ir prezidentas Valdas Adamkus, tačiau jo kadencijos metu nebuvo valstybės paslaptis, kad kasdien jau šeštą ryto jis plaukioja baseine.
Kiek miega B.Obama ir kiti užsienio šalių vadovai?
Tuo tarpu, kiek miega JAV prezidentas Barackas Obama, kaip jis leidžia laisvalaikį ir kada dirba, nėra jokia valstybės paslaptis. Prezidentas prisipažino naktimis miegąs tik šešias valandas. Žiniasklaidai jis yra pasakojęs, kad dirba ne rytais, o vakarais, nes yra pelėda. JAV vadovas pusę devynių palydi miegoti vaikus, prieš tai su jais pavakarieniavęs, ir sėda prie darbo stalo, nuo kurio dažniausiai pakyla tik apie pirmą valandą nakties, o keliasi 7 val. ryto.
Šiuo metu JAV prezidento posto siekiantis verslo magnatas Donaldas Trumpas gyrėsi miegąs vos tris keturias valandas ir įsitikinęs, kad būtent todėl jis tiek daug pasiekė. Tie, kurie miega ilgiau, esą praranda brangų veiklai laiką. Niekada kuklumu nesiskundęs verslininkas yra pasakęs: „Kaip su manimi gali konkuruoti tie, kurie miega dešimt valandų per parą?“
Niekada kuklumu nesiskundęs D.Tumpas yra pasakęs: „Kaip su manimi gali konkuruoti tie, kurie miega dešimt valandų per parą?“
Eidama Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės pareigas, geležine ledi praminta Margaret Thatcher miegodavo vos keturias valandas, tiesa, miego trūkumą ji kompensuodavo dieną.
Yra ir itin drastiškų pavyzdžių. Pavyzdžiui, garsus drabužių dizaineris Tomas Fordas gyrėsi miegąs vos tris valandas. Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas miegodavo ne daugiau kaip penkias valandas per parą. Ilgiau miegoti pradėjo tik tuomet, kai to pareikalavo gydytojai.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paprastai miega šešias valandas, o kai tenka miegoti tik keturias ar penkias valandas, skundžiasi, kad tiek miego jam neužtenka.
Kiek valandų miegoti pataria medikai?
Daugybė tyrimų rodo, kad miego stoka sutrikdo medžiagų apykaitą ir padidina organizme „streso hormono“ kortizolio kiekį. Pavyzdžiui, vienas ilgalaikis tyrimas parodė, kad žmonės, kurie miegodavo mažiau negu šešias valandas, 12 proc. atvejų dažniau mirdavo pirma laiko, net nesulaukę 65 metų. Tiesa, tokia pati rizika siejama su pernelyg ilgu miegojimu.
Ilgalaikis tyrimas parodė, kad žmonės, kurie miegodavo mažiau negu šešias valandas, 12 proc. atvejų dažniau mirdavo pirma laiko.
Gydytojas, dirbantis psichiatru Norvegijoje, Ramūnas Aranauskas teigė, kad reikalingas miego valandų skaičius – gana individualus dalykas, tačiau manoma, kad žmogui, kad šis normaliai jaustųsi, reikia nuo šešių iki aštuonių valandų miego.
„Kai politikai sako, kad jie mažai miega, tai gali būti tiesa, kadangi norint tapti politiku, reikia įdėti labai daug darbo. Kita vertus, politikai gali girtis, kokie jie darbštūs ir kaip stengiasi. Bet kuriuo atveju – politikas nėra sektinas pavyzdys“, – įspėjo medikas.
Pasak jo, už miego valandų skaičių svarbesnė yra miego higiena, t. y. miego režimas, kai gulama ir keliamasi tuo pačiu metu, nesvarbu, anksti ar vėlai. Tarkime, jūs stengiatės gultis tarp 23–24 val., o darbo dienomis keliatės apie 7 val. Vėliausias laikas, kada galite atsibusti savaitgalį – apie 8 val. Jeigu savaitgalį miegate iki 11 val., ateinančią naktį jau neužmiegate įprastu laiku ir sujaukiate savo ritmą.
Dar viena klaida – miego trūkumą bandyti kompensuoti dienos miegu. Taip irgi sugadinamas ateinančios nakties miegas. Kas kita, jei žmogus pietų pogulio eina reguliariai. Tuomet tai normaliu tapęs įprotis, neturintis tiesioginės įtakos miego kokybei.
Žaidimas su miego fazėmis ir mitai apie tai, kad gultis reikia anksti
R.Aranausko teigimu, miego trūkumas pasireiškia iš karto. Jo trūkstant pirmiausia trinka protinė veikla ir koncentracija. Žmogus gali atlikti įvairius mechaninius darbus, pavyzdžiui, gaminti, tvarkyti, vairuoti, bet jeigu reikia protinės veiklos – įsidėmėti, sekti pokalbį, dalyvauti diskusijoje, dėmesį išlaikyti ties keliais pokalbio argumentais, jam sunku. Taip pat atsiranda irzlumas, jautrumas, nekantrumas.
Miego trūkumas pasireiškia iš karto. Jo trūkstant pirmiausia trinka protinė veikla ir koncentracija.
Miegas turi didžiulį poveikį mūsų sveikatai. Taip pat tai ir mūsų sveikatos lakmuso popierėlis, kadangi sutrikęs miegas – pirmas signalas, kad kažkas negerai, nes sveikas žmogus miega.
Didžiausia miego trūkumo žala organizmui, kad jis sekina. Jeigu žinome, kad mažai miegosime baigtinį laiko tarpą, tarkime, turime padaryti skubų darbą, galime šiek tiek pakentėti. Tačiau jeigu save aliname nuolat, nes esame prisiėmę daug darbų, turime gerai įsisąmoninti, kokią žalą sau darome.
Žinoma, kartais aplinkybės susiklosto taip, kad mes neturime pasirinkimo, turime su tuo susitaikyti, tačiau medikas pataria ateities perspektyvoje vis tiek ieškoti sprendimo, nes anksčiau ar vėliau organizmas į miego trūkumą sureaguos.
„Žaidimai miego fazėmis šiokį tokį realų pagrindą turi. Jos iš tiesų egzistuoja ir keičiasi kas pusantros valandos. Geriausia nubusti REM – greitų akių judesių fazėje: tuo pagrįsti išmanieji prietaisai, kurie registruoja miego fazes ir pažadina žmogų būtent per šią fazę. Būtent nubudimu per skirtingas fazes galima paaiškinti, kodėl kartais, nusnūdęs vos pusę valandos, jautiesi žvalus, o kartais miegi normalų valandų skaičių, bet atsibudęs niekaip iki vakaro neatsipeikėji.
Kalbos apie tai, kad reikia perstumti savo įprastą dienos režimą ir gultis anksti, atėjusios iš Rytų filosofijos gultis ir keltis su saule. Rytiečiai tai daro daug šimtmečių ir jiems tai tinka. Tačiau ne viskas, kas mechaniškai perkelta iš vienos kultūros į kitą, pasiteisina.
Ir jeigu žmogus darbingiausias jaučiasi vakare ir gali ką nors dirbti ir daryti įvairius reikalus iki vėlumos, tai normalu. Kitas, atvirkščiai, vakare jaučiasi kaip grybas, tačiau darbingiausias yra ryte. Žmogus pats turėtų susirasti jam tinkantį miego ritmą, kada jis jaučiasi geriausiai. Tai reiškia, kad būtina eksperimentuoti – gultis ir keltis skirtingu metu ir tikrinti savo savijautą“, – įsitikinęs R.Aranauskas.
Kaip sužinoti, kad miego užtenka?
Pasak psichiatro, svarbiausias požymis, rodantis, kad miego užtenka – atsibusti žvaliam. Kodėl šiuolaikiniai žmonės dažnai atsibunda pavargę, net jeigu miega normalų valandų skaičių?
„Dažnai žmonės nubunda pavargę, bet tai susiję ne tik su nepakankamu valandų skaičiumi. Miego ritmą sutrikdo alkoholis. Atrodo, išgėrėte po vakarienės nekaltą taurę vyno ir ji padėjo užmigti. Tai tiesa, bet miego kokybė dėl to labai nukenčia. Alkoholio poveikis miegui išsilaiko net tris dienas. Kitas dalykas – prisivalgymas prieš miegą. Ypač su metais gebėjimas suvirškinti nerealius maisto kiekius blėsta“, – teigė pašnekovas.
Beje, medikas pataria nubusti su žadintuvu, nes žmogus visada linkęs miegoti daugiau negu jam reikia, taigi natūraliai pabunda vėliau. Dėl persimiegojimo diena bus neproduktyvi, jausitės apspangę. Būtent todėl savaitgalį patariama keltis tik valanda vėliau nei įprastai. Ši valanda neturės poveikio nei miego ritmui, nei savijautai.
