„Bet koks šviesos poveikis miego metu buvo susijęs su didesniu diabeto, nutukimo ir hipertenzijos paplitimu tarp vyresnio amžiaus vyrų bei moterų, – CNN sakė vyresnioji autorė Phyllis Zee, Čikagos Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos miego medicinos skyriaus vedėja.
– Žmonės turėtų stengtis vengti šviesos arba sumažinti jos kiekį miego metu.“
Šių metų pradžioje P.Zee ir jos komandos paskelbtame tyrime buvo nagrinėjamas šviesos vaidmuo sveikų 20-mečių miegui. Miego laboratorijoje atlikto eksperimento metu miegant tik vieną naktį prie silpnos šviesos, pavyzdžiui, išjungto televizoriaus su garsu, jaunų žmonių kraujyje padidėjo cukraus kiekis ir širdies susitraukimų dažnis.
Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad padidėjęs širdies ritmas naktį yra būsimų širdies ligų ir ankstyvos mirties rizikos veiksnys, o padidėjęs cukraus kiekis kraujyje rodo atsparumą insulinui, kuris galiausiai gali sukelti 2 tipo diabetą.
Silpna šviesa sutrikdė žmonių miegą, nors dalyviai miegojo užmerktomis akimis, teigė P.Zee. Tačiau net ir toks nedidelis šviesos kiekis, anot jos, sukėlė miego stadijų, kurių metu vyksta didžiausias ląstelių atsinaujinimas, deficitą.
Objektyvūs matavimai
Žurnale „Sleep“ paskelbtame naujame tyrime daugiausia dėmesio skirta senjorams, kuriems yra didesnė diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Norėjome išsiaiškinti, ar skiriasi šių ligų dažnis, susijęs su šviesos poveikiu naktį“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos neurologijos docentas daktaras Minjee Kimas.
Užuot traukę žmones į miego laboratoriją, naujojo tyrimo metu buvo naudojama reali aplinka. Tyrėjai 552 vyrams ir moterims nuo 63 iki 84 metų amžiaus davė aktigrafą – nedidelį prietaisą, nešiojamą kaip rankinis laikrodis, kuris matuoja miego ciklus, vidutinį judėjimą bei šviesos poveikį.
„Mes matuojame šviesos kiekį, kurį žmogus gauna ant kūno esančiu jutikliu, ir lyginame jį su jo miego bei budrumo aktyvumu per 24 valandų laikotarpį, – teigė P.Zee. – Manau, kad mūsų tyrimas yra kitoks ir išsiskiria tuo, jog šiuo metodu gauname tikrai objektyvius duomenis.“
P.Zee ir jos komanda buvę nustebę, kad tik mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų nuolat miegojo tamsoje bent penkias valandas per parą.
„Daugiau nei 53 proc. žmonių naktį kambaryje buvo šiek tiek šviesos, – sakė ji. – Atlikę antrinę analizę, nustatėme, kad tie, kurie naktį turėjo daugiau šviesos, taip pat dažniau sirgo diabetu, nutukimu ar hipertenzija.“
Be to, anot P.Zee, žmonės, kurie miegojo esant didesniam šviesos kiekiui, dažniau eidavo miegoti ir keldavosi vėliau, o „mes žinome, kad taip darantieji linkę dažniau sirgti širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sutrikimais“.
Ką daryti?
Norint sumažinti šviesos kiekį naktį, reikia lovą pastatyti atokiau nuo langų arba naudoti šviesą blokuojančias užuolaidas. Neįkraukite nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų miegamajame, kur jų skleidžiama mėlyna šviesa gali trikdyti miegą. Jei šviesa išlieka, pabandykite užsidėti miego kaukę, kad apsaugotumėte akis.
„Jei turite atsikelti, neįjunkite šviesos, jei to nereikia, – patarė P.Zee. – Jei vis dėlto įjungiate, ji turi būti kuo silpnesnė ir šviesti trumpą laiką.“
Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai tenka keltis naktį į tualetą dėl sveikatos problemų ar šalutinio vaistų poveikio. Anot P.Zee, patarimas šiai amžiaus grupei išjungti visas šviesas gali kelti pavojų.
Tokiu atveju apsvarstykite galimybę naudoti naktines šviesas, įrengtas prie žemės, o jos turėtų būti gintarinės arba raudonos spalvos. Tokio spektro šviesos bangos yra ilgesnės ir mažiau trikdo mūsų cirkadinį miego ritmą.
