Mieloleukemijos gydymas Lietuvoje keičiasi į gerą

Jau penkerius metus kasmet rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena. Ši viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų Lietuvoje gydoma itin pažangiai ir sėkmingai, todėl ši liga nebereiškia niūraus nuosprendžio.
Medicina
Medicina / „Fotolia“ nuotr.

Lėtinė mieloleukemija, kuria sergant pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis ir kepenys, dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau serga ja ir jauni. Ligos pradžia gali būti beveik nepastebima – žmonės paprastai skundžiasi nuovargiu ir bendru kūno silpnumu, mieguistumu bei prakaitavimu.

„Ji pasireiškia kaulų čiulpuose padidėjusiu nekontroliuojamų kamieninių kraujo ląstelių gamyba, iš kurios turėtų vystytis normalūs subrendę leukocitai, tačiau ligos atveju šie leukocitai nesubręsta, taip ir lieka tam tikroje nebrandžioje stadijoje. Dėl tos mes matome kraujyje didesnį kiekį leukocitų, dėl to leukocitai gali kauptis blužnyje, dėl to būna ir blužnies padidėjimas“, – sako gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.

Mieloleukemijos statistika Lietuvoje keičiasi į gerą – ypač per paskutinius penkerius metus, nes prieš tiek laiko Lietuvoje visiems lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams pradėtas kompensuoti pažangus gydymas pirmos ir antros kartos kinazės inhibitoriais.

Įveikti anksčiau buvusią mirtiną kraujo ligą padeda šių gydymo metodų derinimas su itin jautriais molekuliniais tyrimais, kuriais galima labai ankstyvoje stadijoje aptikti vieną vienintelę vėžio ląstelę tarp šimtų tūkstančių. Tokie tyrimai Santariškių klinikose įkurtoje modernioje molekulinės medicinos laboratorijoje atliekami jau dešimtmetį.

„Mes galime labai tiksliai ir patikimai diagnozuoti tam tikrus genetinius medžiagos pokyčius, kurie lemia įvairių onkologinių ligų atsiradimą, ir, naudodami šias technologijas, mes taip pat galime labai jautriai ir tiksliai sekti, kaip ta liga elgiasi, paskiriant pacientui reikiamą gydymą, ir galime taip pat, remiantis šių tyrimų duomenimis, prognozuoti apie ligos atsinaujinimą“, – tikina Molekulinės medicinos laboratorijos vyr. biologas
Mindaugas Stoškus.

Molekuliniai tyrimai leidžia įvertinti, koks gydymas bus veiksmingiausias konkrečiam pacientui. O svarbiausia, kad naujausi gydymo metodai leidžia sergančiajam gyventi visavertį gyvenimą ir prisiminti savo ligą tik tada, kai reikia išgerti tablečių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų