Motokroso čempionės karjerą sustabdė migrena
Buvusi motokroso čempionė Lina Stanevičiūtė teigia, kad šiuo metu apie grįžimą į sportą negali būti nė kalbos. Jauna moteris pirmą kartą viešai pasidalijo, kad serga migrena ir šiuo metu ji yra Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė.
Iki migrenos ji aktyviai sportavo, motokroso sporte sėkmingai varžėsi net su vyrais, mokėsi, siekė karjeros. Tačiau net prasidėjus galvos skausmams ji ilgai nesuprato serganti šia liga.
„Iki diagnozės galvos skausmas tęsėsi apie metus. Kai pagaliau man buvo nustatyta migrena, suskaičiavau, kad turėdavau 18 skausmo dienų per mėnesį. Gana ilgai jį siejau su miego trūkumu, pervargimu, netinkama mityba ir pan. Kai dėl skausmo kreipiausi į šeimos gydytojus, diagnozės negavau ir galiausiai praradau motyvaciją priežasties ieškoti toliau, o ir nežinojau, kur kreiptis.
Atrasti pagalbą man padėjo socialiniai tinklai – kai pradėjau žmonių klausinėti, jie mane nukreipė pas tinkamus specialistus. Norėčiau, kad kitiems nereikėtų eiti tokio ilgo kelio, todėl asociacijos tikslas – skleisti teisingą informaciją, kaip atpažinti migrenos požymius, kaip elgtis sergant ir kur ieškoti pagalbos. Visa ši informacija pateikiama tinklalapyje sergumigrena.lt“, – pasakojo L.Stanevičiūtė Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje migrenos aktualijoms.
Pasak jos, daug kas mano, kad migrena gali būti tik su aura, kaip prieš galvos skausmą pasireiškia mirgėjimas akyse, blyksėjimas, jautrumas šviesai ir pan., bet jos migrena yra be auros. Jai tiesiog smarkiai skauda galvą, todėl moteris nemanė, kad serga migrena.
„Skausmas dažnai prasideda paryčiais ir net kartais pabudina. Sutrinka pusiausvyra, kalba, atrodau tarsi išgėrusi ir turiu atsiprašinėti parduotuvėje pardavėjų, kad negaliu normaliai susimokėti, jeigu priepuolis mane ištinka viešoje vietoje.
Buvau sėkminga sportininkė, tačiau susirgusi migrena tapau savo šešėliu
Nuspėti priepuolio negaliu, tačiau pastebėjau, kad jie dažniau atsiranda pasikeitus režimui. 80 proc. atvejų priepuolio metu aš dirbu gerdama vaistus, bet turiu mažinti komandiruočių skaičių, nes jos man sukelia papildomą riziką, kad gali ištikti priepuolis ir man bus sunku paaiškinti nepažįstamiems žmonėms, kodėl negaliu su jais normaliai bendrauti.
Vengiu planuoti susitikimus, nes ne visada galiu į juos ateiti laiku – kartais man reikia papildomo pusvalandžio, kad susitvarkyčiau su prasidėjusiu skausmu. Nenoriu, kad mano draugai ir šeima matytų mane tokią, todėl vengiu jų, nes tuo metu nesu maloni pašnekovė. Buvau sėkminga sportininkė, tačiau susirgusi migrena tapau savo šešėliu ir net neįsivaizduoju, kaip galėčiau vėl užsiimti tokiu sportu“, – atviravo pašnekovė.
L.Stanevičiūtė kvietė darbdavius būti tolerantiškesniems tokiems žmonėms, lanksčiau žiūrėti į darbo grafiką, nes sergantys migrena nėra tinginiai, jie nenori išvengti savo pareigų, kaip dažnai manoma, tiesiog tuo metu fiziškai negali atlikti darbo, bet tikrai jį padarys vėliau.
Liga vis dar stigmatizuojama
Pasak specialistų, migrena yra pakankamai dažna liga. Jos simptomai gali būti labai įvairūs, vis dėlto dauguma žmonių nurodo stiprų pulsuojantį galvos skausmą, stiprėjantį atliekant judesį, pykinimą, jautrumą šviesai, garsams ir kvapams, taip pat įvardija, kad jiems sunku susikaupti.
Prieš prasidedant priepuoliui gali būti patiriama vadinamoji aura, kuri pasireiškia šviesos blyksniais arba tamsiomis dėmėmis akyse, galvos svaigimu, tirpimu, dilgčiojimu ar kalbos sutrikimais. Dažnai šie simptomai yra gana stiprūs ir apsunkina sergančiojo gyvenimą: trukdo ne tik dirbti, bet ir bendrauti su šeimos nariais, aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla.
Migrena įvardyta kaip trečia dažniausiai pasitaikanti priežastis, sukelianti negalią jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Pasaulyje migrena gali sirgti maždaug kas dešimtas gyventojas. 2015 m. atliktame Visuotiniame ligų naštos tyrime migrena buvo įvardyta kaip trečia dažniausiai pasitaikanti priežastis, sukelianti negalią jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Taigi migrena tikrai nėra tik paprastas galvos skausmas, kaip mano daugelis jos nepatyrusiųjų. Ši liga neretai visiškai išveda iš rikiuotės. Kadangi migrena dažniausiai serga darbingi 25–55 metų asmenys, jos kaina visuomenei, valstybei, įvairių tyrimų duomenimis, yra didžiulė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos mokslų daktarė, Santaros klinikų neurologė doc. Kristina Ryliškienė pristatė neseniai JAV atliktą tyrimą, kurio metu apklausta 2 tūkst. asmenų, nesergančių migrena. Iš jų tik 45 proc. pasakė asmeniškai pažįstantys bent vieną sergantį migrena.
„Kadangi liga yra dažna, kyla klausimas – sergantys migrena nežino, kad serga, ar jie neprisipažįsta aplinkiniams sergantys. Tie, kurie sakė pažįstantys tokių žmonių, nurodė, kad jie nėra jiems artimi dėl kelių dalykų.
Trečdalis respondentų mano, kad migrena sergantys asmenys vengia šeimos ir darbinių įsipareigojimų, trečdalis – kad jie naudojasi liga norėdami atkreipti į save dėmesį, 45 proc. – kad migrenos gydymas yra labai lengvas dalykas, tereikia nueiti pas gydytoją ir gauti vaistų. Taip pat trečdalis mano, kad migrena yra nesveiko gyvenimo būdo padarinys ir žmogus pats kaltas, kad serga“, – pasakojo gydytoja.
Kas yra migrena
Pašnekovė priminė, kad tai nėra psichikos sutrikimas, o biologinį pagrindą turinti neurologinė liga, kuri dėl gyvenimo aplinkybių gali pasiekti labai didelį intensyvumą.
Migrena susergama vaikystėje arba jaunystėje, bet pats sergamumo pikas – darbingiausias žmogaus amžius, kai žmogus kuria šeimą ir siekia karjeros. Priepuolis gali trukti iki kelių parų. Esant migrenai be auros, skausmas didėja fizinės veiklos metu – nešant sunkesnį maišą iš parduotuvės, lipant laiptais, pasilenkiant.
Skausmą malšinančių vaistų yra daug, bet parinkti juos reikia individualiai ir tai nėra paprasta. Nemažai šių pacientų, kai patys nesugeba numalšinti skausmo, atsiduria ligoninių priimamuosiuose. Migrenos priepuolis su aura prasideda pamažu. Vaistų nuo jos nėra, galima tik malšinti skausmą.
Įprasta migrenos eiga – 1–2 kartai per mėnesį, dažna migrena – kartas per savaitę, lėtinė – 15 dienų per mėnesį.
Egzistuoja profilaktinis gydymas, kai priepuolių dažniui mažinti skiriami vaistai, kuriuos tenka gerti kasdien. Tiesa, vėlgi nėra šimtaprocentinio jų veiksmingumo, ne visus vaistus žmonės vienodai toleruoja. Jeigu vaistai tinka, jie vartojami daug metų – net kelis dešimtmečius.
„Migrena iki sunkesnių formų vystosi pamažu, todėl, jeigu žmonės kreiptųsi laiku, mes galėtume suvaldyti migreną, kad gyvenimas su ja nebūtų toks varginantis“, – teigė K.Ryliškienė.
Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos profesoriaus, Galvos skausmų specialistų asociacijos prezidento prof. dr. Antano Vaitkaus, nors migrena kaip liga iki šiol dažnai pašiepiama, ji labai rimtai užkerta kelią siekti karjeros tam tikrose srityse.
Jo manymu, pagrindinė problema, kad šiuo metu Lietuvoje tragiškai trūksta galvos skausmų specialistų, todėl reikėtų, kad būtų oficialiai įteisinta Galvos skausmų centro sąvoka. Tai leistų sukurti paslaugų tinklą visoje šalyje. Taip pat vertėtų perimti pasiteisinusių klasterių insulto ir infarkto atveju patirtį.
Sergančiojo migrena gydymas kainuoja 178 eurus
Stokholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos Rygoje doc. dr. Agnes Lubloy atliko tarptautinį tyrimą „Ekonominė migrenos našta Latvijai ir Lietuvai: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos“, kuriuo siekta įvertinti, kiek migrena kainuoja Lietuvos ir Latvijos ekonomikai, skaičiuojant ne tik vadinamąsias tiesiogines (t. y. medicinos paslaugų, vaistų), bet ir netiesiogines išlaidas, atsirandančias, kai sergantieji negali normaliai dirbti ar apskritai būna nedarbingi.
Tyrimo metu buvo pasinaudota 300 studijų rezultatais. Duomenys apie sergamumo statistiką paimti iš mokslinės literatūros ir pritaikyti Lietuvai.
Įvertinus mūsų šalyje teikiamų sveikatos paslaugų įkainius, vaistų kainas, apskaičiuota, kad vidutiniškai per metus tiesioginės migrenos išlaidos vienam asmeniui Lietuvoje siekia 177,73 euro. Didžiąją šių išlaidų dalį sudaro diagnostiniai tyrimai, įvairių gydytojų – šeimos gydytojų, neurologų, skausmo specialistų – konsultacijos, hospitalizacijos, skubios pagalbos vizitai ir išlaidos vaistams.
Statistikos, kiek Lietuvoje yra sergančiųjų migrena, nėra, o ir ne visi sergantieji drįsta kreiptis į medikus manydami, kad juos kamuoja tiesiog paprastas galvos skausmas.
Tačiau remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, kurie rodo, kad migrena serga 11,4 proc. 18–65 metų amžiaus gyventojų, manoma, kad Lietuvoje sergančiųjų skaičius galėtų siekti daugiau kaip 207 tūkst. Atsižvelgiant į šį skaičių, Lietuvoje bendros sveikatos priežiūros išlaidos, skirtos gydyti sergantiesiems migrena, siekia 36,87 mln. eurų.
Per 1000 asmenų dėl migrenos tapo nedarbingi
Šis skaičius įspūdingas, tačiau kur kas didesnės yra netiesioginės išlaidos, nulemtos sumažėjusio darbingumo: sergantieji negali efektyviai dirbti arba apskritai negali ateiti į darbą. Kenčiančiam nuo migrenos asmeniui būna sunku aiškiai mąstyti, sutelkti dėmesį, jam gali stigti motyvacijos, trūkti energijos, kad galėtų normaliai dirbti, laiku baigti užduotį. Be to, kaip buvo minėta, migrena apskritai gali sukelti negalią.
Mokslininkai apskaičiavę, kad Europoje šios išlaidos sudaro apie 93 proc. visų su migrena susijusių išlaidų. Pasak Lietuvos statistikos, mūsų šalyje jos sudaro apie 70 proc.
A.Lubloy, analizuodama situaciją Lietuvoje, rėmėsi 2017 m. duomenimis, pagal kuriuos Lietuvoje vidutinis metinis uždarbis buvo 10 085 eurai. 2017 m. pabaigoje šalyje buvo registruota 103 100 bedarbių. Remiantis tarptautine statistika skaičiuojama, kad 11,4 proc. pastarųjų sirgo migrena (pasak mokslininkės, migrenos paplitimo mastai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų nesiskiria).
Skaičiai tikrai galėtų būti mažesni, jei pacientai kreiptųsi laiku ir būtų tinkamai gydomi.
Taigi šalyje buvo 11 753 migrena sergantys bedarbiai, iš kurių 10,55 proc. nedirbo dėl migrenos – vadinasi, tokių buvo 1240. Šį skaičių padauginus iš vidutinio metinio uždarbio, bendri produktyvumo nuostoliai, atsiradę dėl nedirbančių migrena sergančių asmenų, siekia 12,51 mln. eurų.
Bendra migrenos kaina – 150 mln. eurų
Bet čia dar toli gražu ne visos netiesioginės migrenos išlaidos. Dar reikia įvertinti, kokia suma buvo prarasta dėl to, kad dirbantieji dėl migrenos priepuolių negalėjo efektyviai dirbti arba ateiti į darbą.
Norint išsiaiškinti, kokius nuostolius vienas asmuo patiria negalėdamas ateiti į darbą ar dirbdamas ne visu pajėgumu, skaičiuojame per metus prarastas dienas ir vidutinį dienos uždarbį, kuris 2017 m. Lietuvoje buvo 40,02 eur. 2017 m. buvo 252 darbo dienos. Taigi produktyvumo nuostoliai dėl to, kad vienas žmogus negalėjo ateiti į darbą ar efektyviai dirbti, – 512,25 eur. per metus. Dėl šių priežasčių 2017 m. Lietuva patyrė 100,24 mln. eurų nuostolį.
Iš viso darbo produktyvumo nuostoliai dėl migrenos, skaičiuojant tiek dirbančius, tiek nedirbančius asmenis, Lietuvai kainavo 112,75 mln. eurų, o bendra migrenos kaina (pridėjus tiesiogines gydymo išlaidas) – 149,62 mln. eurų per metus, teigia profesorė iš Latvijos. Vidutinė migrenos kaina vienam žmogui Lietuvoje (sudėjus tiesiogines ir netiesiogines išlaidas), pasak jos, per metus siekia 721,24 euro.
„Svarbu šviesti visuomenę, kad migrena turi didžiulę naštą visuomenei, todėl turi būti laiku diagnozuojama ir turi būti paslaugų prieinamumas. Svarbiausia, kad žmonės gautų visą reikiamą informaciją apie migreną, jos gydymą ir gyvenimo būdą“, – įsitikinusi mokslininkė.
Skaičiai tikrai galėtų būti mažesni, jei pacientai kreiptųsi laiku ir būtų tinkamai gydomi.
Siekdama pagerinti sergančiųjų migrena situaciją Lietuvoje, Migrena sergančiųjų asociacija paskelbė kreipimąsi, adresuotą Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos darbdavių konfederacijai.
Kreipimosi autoriai ir jį pasirašiusieji prašo prisidėti prie informacijos apie migreną viešinimo visoms tikslinėms grupėms, taip pat – visai visuomenei, akcentuojant, kad tai – liga, trukdanti efektyviai dirbti ir kokybiškai gyventi; informuoti šeimos gydytojus, kad jie atkreiptų dėmesį į dažnai galvos skausmais besiskundžiančius pacientus, migrenos diagnostiką bei esant poreikiui siųstų juos konsultuotis su specialistais; prisidėti prie informacijos apie migreną sklaidos darbdaviams, siekiant gerinti sergančiųjų migrena darbo aplinką bei kurti tarpusavio supratimu pagrįstus santykius su darbdaviais.
