Mineralinį vandenį medikai rekomenduoja gerti tuomet, kai sportuojate arba karštomis dienomis, kai gausiau prakaituojate ir prarandate daugiau skysčių. Kartu su jais iš organizmo pasišalina įvairūs mineralai, tad reikia atstatyti jų atsargas.
Gyvendami vėsaus klimato juostoje, išsivysčiusioje Europos šalyje galbūt ne visuomet suvokiame, koks brangus iš tiesų yra vanduo: 70 proc. planetos sudaryta iš vandens, tačiau vos 1 proc. iš jo tinkamas žmonėms vartoti.
Mineraliniu vandeniu gali būti vadinamas tik natūraliai mineralų turintis vanduo, kuris nebuvo niekaip apdorotas, nebent iš jo pašalinamas per didelis geležies kiekis.
3 buteliukuose parduodamo vandens tipai
Vanduo skirstomas į tris tipus: mineralinis, šaltinio ir paruoštas arba pagamintas vanduo. Skirtingų gamintojų vanduo skiriasi savo sudėtimi, kilme, apsauga nuo taršos (filtruotas, specialiai apdorotas, kad neliktų bakterijų) taip pat papildomais veiksmais, kurie atlikti šiam vandeniui (pavyzdžiui, vanduo gali būti pripildomas angliarūgštės, sintetinių mineralų).
15min portale vykdytos apklausos duomenimis, lietuviams labiausiai patinka gerti vandenį iš čiaupo (39 proc. atsakiusiųjų), gazuotą (26 proc.) ir negazuotą (20 proc.) mineralinį vandenį.
Mineralinis vanduo siurbiamas iš žemės gelmių. Kuo vandens telkinys yra arčiau paviršiaus, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus paveiktas įvairios taršos, kurią gilyn į dirvožemį nuplauna lietus. Jei vanduo yra kelių šimtų metrų gelmėje, didelė tikimybė, jog jis bus perfiltruotas įvairių sluoksnių, uolienų ir pasipildęs natūraliais mineralais, kurie ištirpsta vandenyje jam tekant per uolienas.
Mineralai – dirbtiniai ir natūralūs. Mineralinis vanduo gali būti natūralus arba dirbtinai pripildomas įvairių mineralų. Natūralus mineralinis vanduo yra siurbiamas ir išpilstomas tiesiai į buteliukus, neatliekant jokių papildomų technologinių veiksmų. Dažniausiai tokiame vandenyje būna gausu kalcio, magnio, mangano. Mineraliniu vandeniu gali būti vadinamas tik natūraliai mineralų turintis vanduo, kuris nebuvo niekaip apdorotas, nebent iš jo pašalinamas per didelis geležies kiekis. Lietuvoje turime gausius požeminio vandens išteklius, todėl gausu ir mineralinį vandenį iš gręžinių išgaunančių gamintojų. Lietuvoje registruota 15 mineralinio vandens rūšių. Visi parduodami minerliniai vandenys yra reguliariai tikrinami ir tiriami.
Natūralus mineralinis vanduo būna silpnos, vidutinės ir aukštos mineralizacijos. Lietuvoje laikoma, jog pagal mineralinių druskų koncentraciją, natūralus mineralinis vanduo gali būti turintis labai mažai mineralinių medžiagų (mažiau negu 50 mg/l), turintis mažai mineralinių medžiagų (mažiau negu 500 mg/l) ir turintis daug mineralinių druskų (daugiau kaip 1500 mg/l).
Šaltinio vanduo. Apibrėžiamas kaip „į butelius išpilstytas vanduo, kuris iš požeminių vandenviečių pats atiteka iki žemės paviršiaus.“ Angliškai vadinamas „spring water“ („pavasario“ vadneniu). Šaltinių vandenyje gausu mineralų, kuriuos vanduo įgauna tekėdamas per gruntą ir uolienas.
Galioja taisyklė, kad šis vanduo turi būti surinktas pavasarį, taip pat užtikrinta, kad jis nėra užterštas. Šiam vandeniui keliami mažesni reikalavimai, nei mineraliniam vandeniui, tačiau po išpilstymo į buteliukus jis turi atitikti geriamo vandens reikalavimus.
Kita vertus, žurnalas „Reader‘s Digest“ šaiposi iš vaizdų su kalnais ant vandens buteliukų ir pirkėjus klaidinančių pavadinimų: „Arkties šaltiniai“, „Arktinis skaidrumas“ ir panašių pavadinimų vanduo gaminamas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dar tose vietovėse, kur ne tik kalnų, bet ir kalvų – nė kvapo.
Vandenį leidžiama apdoroti ir kitais būdais (chloravimas, distiliacija, dejonizacija, atvirkštinio osmoso ir kitais), kad jis atitiktų mikrobiologinės ir cheminės taršos normas.
Stalo vanduo. Kaip įmanoma pagaminti vandenį? Leidinio „Reader‘s Digest“ duomenimis, nuo ketvirtadalio iki 40 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose buteliukuose parduodamo vandens atkeliauja iš vietos valstijos vandentiekio. Gamintojai jį tiesiog perfiltruoja ir išpilsto į buteliukus. Kartais tiek ir užtenka, kad to paties miesto ar kaimo gyventojai už jį sumokėtų keliasdešimt kartų brangiau.
Įdomu tai, kad stalo vandenys yra gaminami. Pirmiausia jie yra numineralizuojami, išfiltruojami, tada į juos pridedama dirbtinių mineralų. Jie gali būti chloruojami, veikiami ultravioletine šviesa arba kitaip dezinfekuojami. Kai kuriais atvejais vanduo skiedžiamas mineraliniu vandeniu arba į jį pridedama mineralinių medžiagų. Tačiau stalo vanduo neprilygsta natūraliam mineraliniam vandeniui.
Vandenį leidžiama apdoroti ir kitais būdais (chloravimas, distiliacija, dejonizacija, atvirkštinio osmoso ir kitais), kad jis atitiktų mikrobiologinės ir cheminės taršos normas. Ant buteliukų žymima „geriamas vanduo“, ,,stalo vanduo“ arba „išgrynintas vanduo“. Vandens filtravimas, bakterijų naikinimas itin aktualus besivystančiose šalyse, kurių vienintelis noras – kad išgėrus buteliuką netektų ilgam atsigulti į lovą su streikuojančia virškinimo sistema.
Vanduo iš čiaupo. Didžiausias Lietuvos ir užsienio šalių skirtumas tas, jog užsienyje iš čiaupo bėgančio vandens dažniausiai nerekomenduojama gerti. Lietuvoje iš čiaupo bėga geriamas vanduo, žinoma, jo savybės gali ženkliai suprastėti dėl senų vandentiekio vamzdžių būklės.
Gazuotas vanduo. Burbuliukų (angliarūgštės arba dar kitaip – CO2) galima pridėti į bet kurio aukščiau minėto tipo vandenį. Taigi, galite gerti „gazuotą natūralų mineralinį vandenį“, „gazuotą šaltinio vandenį“ arba „gazuotą geriamąjį vandenį“. Angliarūgštės prisotintas vanduo yra mažiau palanki terpė mikrobams daugintis, todėl burbuliukai veikia ir kaip konservantas.
Užterštas vanduo gali labai greitai paveikti mūsų sveikatą, todėl į buteliukus pilstomas produktas yra dažnai tikrinamas dėl higienos, taršos reikalavimų.
Pasaldintas vanduo arba „funkcinis“ vanduo. Laimei, toks vanduo Lietuvoje nėra populiarus. Į buteliuką įmaišoma 14-35 gramai cukraus, fruktozės ir netgi dažiklių. Na, o kai yra cukrus, mineralai mažai kam berūpi. Toks vanduo tikrai negali būti geriamas rekomenduojamais dienos kiekiais (8 stiklinės per dieną). Jo apskritai geriausia vengti.
Įdomūs faktai
Vanduo „Bling H2O“ parduodamas 0,75 litro talpos butelyje, ant kurio rankomis suklijuota 10 tūkstančių „Swarovski“ kristalų. Tokio butelio kaina – 2600 dolerių. Ką veikti jį išgėrus? Na, galima pasigaminti prabangią vazą, bet vargu ar mokantys pustrečio tūkstančio dolerių už vandens buteliuką galvoja apie daiktų pakartotinį panaudojimą.
„Acqua di Cristallo Tributo a Modigliani“ – 1,25 litro talpos auksu padengtas stilizuotos žmogaus galvos formos vandens butelis, kainuojantis pusketvirto tūkstančio dolerių (kai kurių šaltinių duomenimis – yra ir 60 tūkst. dolerių vertės buteliukų). Vanduo įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip brangiausias pasaulyje).
Dėl skonio nesiginčijama – bet kasmet renkamas geriausias
Daugelis mineralinį vandenį tapatina su skoniu ar poskoniu, kuris lieka atsigėrus. Būtent dėl sudėtyje esančių mineralų, natūralaus mineralinio vandens skonis nebus toks, kaip vandens iš čiaupo. Vandentiekio vandenį mėgstantis vartototojas sakys, kad skanesnio vandens tiesiog nėra. Tačiau skonis – subjektyvus dalykas – kas vienam skanu, kitam gali būti neskanu. Bet kaip tuomet nepasimesti tokioje asortimento gausoje, kuo pasikliauti, kuo patikėti ir kaip atpažinti tikrai kokybišką vandenį? Vienas iš variantų – vadovautis ekspertų įžvalgomis. Kasmet rengiami produktų skonio konkursai, vienas iš jų – tarptautinis konkursas „Superior Taste Award“, kuriame vertinamas ir mineralinis vanduo.
Lietuviškas natūralus gazuotas mineralinis vanduo „Tichė“ šiame konkurse paskutinius ketverius metus iš eilės pelnė aukščiausius trijų žvaigždučių įvertinimus už skonį ir kokybę. Tokie apdovanojimai suteikti tik keliasdeščiai gaminių visame pasaulyje. Šį įvertinimą suteikė profesionalūs skonio ekspertai iš visos Europos.
Į buteliuką įmaišoma 14-35 gramai cukraus, fruktozės ir netgi dažiklių. Na, o kai yra cukrus, mineralai mažai kam berūpi.
Prestižinį konkursą jau daugiau nei dešimtmetį rengia nepriklausomas Tarptautinis skonio ir kokybės institutas (International Taste and Quality institut - įTQi), kurio komisiją sudaro Europos kulinarijos ir someljė institucijų nariai bei maisto ekspertai. Produktų kvapą, vaizdą, skonį, skaidrumą ir kitas savybes konkurse vertina apie 120 profesionalų. Apdovanojami daugiau nei 70 proc. bendrų komisijos balų gavę produktai bei gėrimai. Aukščiausią – trijų auksinių žvaigždučių –apdovanojimą gauna praktiškai vienbalsiai komisijos narių palankiai įvertinti gaminiai.
Produktai ir gėrimai ragaujami aklos degustacijos metu, taigi apie degustuojamą produktą komisijos nariai žino vienintelį dalyką – kategoriją, kurioje jis yra vertinamas. Renginys vyksta kartą per metus ir per tris konkurso dienas ekspertai to paties produkto paprastai paragauja keliskart – žinoma, net neįtardami, jog kartą jį jau įvertino.
2017-ųjų metų konkurse Tarptautinio skonio ir kokybės instituto komisija išragavo rekordinį skaičių – 1859 – maisto produktų ir gėrimų iš 83 pasaulio šalių. Iš jų tik 43 gamintojai namo parsivežė „Crystal Taste Award“ apdovanojimą už savo produktą. Lietuviškas mineralinis vanduo „Tichė“ – vienas iš jų.
