Pasaulinė širdies federacija visuomenę ragina susimąstyti apie šias problemas – netinkamą gyvenimo būdą, aukštą kraujo spaudimą, aukštą gliukozės kiekį kraujyje, antsvorį ir kt., rašoma Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime.
Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,5 mln. gyvybių kasmet ir prognozuojama, kad ateityje šis skaičius tik augs.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo 706352 šiomis ligomis sergantys asmenys – didesnę dalį sergančiųjų sudarė moterys. Pagrindinės ligos – išeminės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt.
Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.
Kad išsaugotume sveiką širdį, turime imtis tam tikrų veiksmų ir reguliariai tikrintis sveikatą. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų ne.
Būtina reguliariai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, nes aukštas gliukozės kiekis kraujyje gali būti cukrinio diabeto požymis. Sergant cukriniu diabetu nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės.
Būtina tikrintis kraujo spaudimą. Aukštas kraujo spaudimas yra vienas iš rizikos veiksnių, lemiantis širdies ir kraujagyslių ligas. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, dėl jo storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Arterinė hipertenzija laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, renkantis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgant, mažiau vartojant cukraus, druskos, atsisakant saldumynų, vengiant riebaus maisto, valgant daug žalių daržovių, vaisių.
Taip pat reikia nepamiršti tikrintis cholesterolio kiekio kraujyje. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – tai „blogasis“ cholesterolis, kurio kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.
Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės, dėl ko sulėtėja arba užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdies raumenį. Jeigu širdies nepasiekia pakankamai kraujo ir deguonies, atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Taip pat gali išsivystyti koronarinės širdies ligos, didėja aterosklerozės tikimybė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: mitybos pakeitimai, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, nerūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali nutikti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.
Mitybos pakeitimai gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, palaikyti optimalų kūno svorį, tuo sumažindami riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Keli patarimai:
- Stenkitės nevalgyti daug perdirbtų ir fasuotų maisto produktų.
- Mažiau vartokite saldžių gėrimų ir vaisių sulčių – geriau rinkitės vandenį arba nesaldintas natūralias sultis.
- Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais.
- Valgykite maisto produktus, kuriuose yra kalio, magnio, kalcio.
- Suvalgykite 5 porcijas (apie 5 saujas) vaisių ir daržovių per dieną.
- Venkite alkoholio.
- Gerkite daugiau vandens.
Svarbu būti fiziškai aktyviam
Svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo. Nes judėjimo stygius gali padidinti cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir antsvorio riziką. Būkite fiziškai aktyvūs:
Stenkitės bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Būkite aktyvesni kasdien – lipkite laiptais, vaikščiokite arba važinėkite dviračiu į darbą, mokyklą, parduotuvę ir kt.
Jeigu nusprendėte intensyviai sportuoti, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu – jis jums parinks tinkamą fizinį krūvį.
Atsisakyti rūkymo
Vienas iš efektyvesnių būdų apsaugoti savo širdį yra atsisakyti tokių žalingų įpročių kaip rūkymas. Keli pastebėjimai apie tabako dūmų žalą:
Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10–20 dūžių tankiau per minutę negu nerūkančiojo.
Pagrindiniai nuodai, kenkiantys širdžiai, yra nikotinas, kuris skatina koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), didinantis kraujo krešulių tikimybę.
Pasyviojo rūkymo poveikis žymiai padidina širdies smūgio riziką.
Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus.
Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų.
Pasyviojo rūkymo poveikis žymiai padidina širdies smūgio riziką.
Paskaičiuota, kad kiekvienais metais cigaretės dūmai nužudo apie 600 000 nerūkančių žmonių įskaitant ir vaikus. Jeigu sunku savarankiškai atsisakyti žalingų įpročių, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Ne mažiau svarbu yra vengti streso! Stresas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių.
Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje.
