Tada reikia grįžti pas mediką ir išsirašyti naują receptą – laimingi šį ratą prasuką kartą, sėkmės stokojantys – gal ir kelis. Ketvirtadienį 15min studijoje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kokios tokios situacijos priežastys, tikino, kad padėtis bent keliems mėnesiams suvaldyta, tačiau įspėjo, kad atsakyti, ar rudenį ši krizė nepasikartos – sunku.
– Ministre, gal pradėkime nuo priežasčių – kodėl susiklostė vaistų deficito situacija?
– Taip jau sutapo, kad prieš mūsų laidą aš grįžau iš Europos Sąjungos ministrų susitikimo. Kur Čekija, kartu su kitomis 9-iomis šalimis, tarp jų ir Lietuva, darė bendrą pareiškimą – pateikė apibendrintą informaciją, kokia yra šiuo metu situacija dėl vaistų tiekimo visoje Europos Sąjungoje. Jeigu kalbame apie priežastis, pagrindinės yra trys.
Viena priežastis yra susijusi su tuo, kad mes turėjome pandemijos laikotarpį. Jis pakeitė vaistų gamintojų ir tiekėjų gyvenimą, juk žmonės buvo susikoncentravę į kovido klausimus, mokslininkai mato (šiuo klausimu) sąsajų ir su kitomis pandemijomis. Tai, kad pusantrų metų gyvenime uždariau, su mažiau kontakto, kažkuria prasme atvėrė kelią ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų suintensyvėjimui. Beveik dvejus metus visa gamyba susikoncentravo į kovido ir kitus dalykus, o taip pat, jei lyginsime su ankstesniais periodais, šiemet viskas prasidėjo mėnesiu anksčiau.
Mes turime suprasti, kad verslas, gamyba, tiekimo grandinės orientuojasi į tam tikras tradicijas, o praėjusį rudenį viskas prasidėjo mėnesiu anksčiau – tai yra viena priežastis.
Kita priežastis susijusi ir su pandemija, ir su karu – daug dalykų vaistų gamyboje yra ir konfidencialių, ir mažiau žinomų, bet esmė – sutriko veikliųjų medžiagų gamyba. Sutriko net tokie dalykai kaip pakavimo medžiagos, o atsižvelgiant į tai, kad vyksta karas, paveiktos yra visos logistikos grandinės – ne tik Europoje.
– Bet dauguma sako, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje to nėra.
– Pas kaimyną žolė žolesnė, šienas sausesnis. Aš bendravau ir Lenkijos, ir su Čekijos ministru, šios valstybės net turi labai stiprius savo gamintojus. Tos mūsų individualios patirtys gal žmonėms ir pasirodė skirtingos – yra kažko, ko nėra pas mus, tačiau mes negalime lygintis su lenkų rinka. Bet Čekija atvirai posėdyje pasisakė, kad nors turi daugybę savo gamyklų, tiekimas visiškai sutrikęs. Maždaug kas ketvirta šalis Europos sąjungoje susiduria su maždaug 600 įvairių vaistų trūkumu.
Buvome uždariau, su mažiau kontakto, tai kažkuria prasme atvėrė kelią ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų suintensyvėjimui.
– Koks skaičius yra pas mus?
– Aš bijau pasakyti, bet noriu tik pasidžiaugti, kad su Valstybinės vaistų kontrolės, Europos vaistų agentūros ir lenkų gamintojų pagalba, per Ispaniją, Portugaliją ir tuos pačius lenkus, bent jau dviem mėnesiams antibiotikų problemą išsprendėme. Bendradarbiavimo būdu atsirado naujos grandinės. Ką dar galima padaryti? Supaprastinti kai kuriuos tiekimo dalykus, pavyzdžiui, leisti tiekti su užsienietiškomis etiketėmis.
– Noriu pasiteirauti dėl suvaldymo. Kaip galima išspręsti tokias situacijas, kurių buvo ne viena, kai medikas išrašo vaistą ir pats sako – nežinau, ar gausite, pacientas nueina, negauna ir turi grįžti vėl pas gydytoją recepto. Pacientas tampa įkaitu ir taip lankosi net po tris kartus. Buvo net tokia kurioziška situacija, kai žmogus vaistinėje nusifotografavo visus esamus vaistus ir nuėjo pas gydytoją, kad išrašytų ką nors iš esamų. Kaip spręsti tą tarpusavio nesusikalbėjimą?
– Kai yra krizė, mums visiems reikia padidintos tolerancijos ir kantrybės. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba deda pastangas. Didmenininkų pareiga yra informuoti valstybę, kompetentingą instituciją – Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą – kokia yra situacija. Nes jeigu tu turi licenciją, patekai į kompensuojamų vaistų sąrašą, tu turi pareigą užtikrinti tiekimą – ne mažiau kaip 6 mėnesių. Jei didmenininkui kažkas atsitiko, jis turi informuoti. Tada Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, bendradarbiaudama su Ligonių kasa, parenka kitą tiekėją, kad atstatytų tiekimą. Kaip matote, čia yra niuansai, kurie labai svarbūs – ar tiekėjas sąžiningai informavo, kad jo tiekimo grandinė nutrūko, ar pirmiau paskelbė medija?
Kada jau yra visiškai blogai, Valstybės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje surašyti visi vaistai, kurių šiuo metu trūksta. Reiškia, gydytojas turi galimybę pasitikrinti, bet mes, aišku, suprantame, koks įtemptas gydytojo darbas – jam čia ir pacientas sėdi, ir dar puslapyje tikrinti. Bet galimybė pasitikrinti yra. Žiūrime „e-sveikatos“ funkcionalumus. Iki šiol ji nebuvo kuriama ir orientuota tam, kad informuotų, ko Lietuvoje trūksta. Niekas negalvojo apie tai, rinka visagalė – visi tikėjo, kad visą laiką viskas bus tiekiama, tik mokėk pinigus. Gyvenimas parodė, kad gali sutrikti ir tai. Žiūrima į ateitį, kad sistema būtų draugiškesnė gydytojui – galbūt jam sistema galėtų automatiškai išmesti pranešimą, jog vaisto, kurį skiri, šiuo metu yra trūkumas.
Niekas negalvojo apie tai, rinka visagalė – visi tikėjo, kad visą laiką viskas bus tiekiama, tik mokėk pinigus.
Turime visi gyventi toje neapibrėžtoje aplinkoje, tie mechanizmai yra, tik krizės metu ne visada suveikia. Aš pats asmeniškai, kadangi vartoju su spaudimu susijusius vaistus, turiu jų pusmečiui nusipirkti, tai praėjusią dieną vykau į vieną vaistinę, joje nebuvo, bet mane pakonsultavo – yra mūsų tinkle, bet kitoje vietoje, ten ir vykau. Ką darysi, aišku, gal būtų buvę patogiau, bet turime tą suprasti.
– Kaip jūs matote ateitį, ar po šito sezono jau bus pasimokyta iš pamokų? Kas galėtų padėti grįžti į tą situaciją, kurioje buvome iki tokios krizės?
– Na, visų pirma mes matome, kad turime didinti tam tikrus įgaliojimus ir išteklius, tiek nacionalinėms institucijoms, tokioms kaip Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, kuri ir dabar pademonstravo, kad gali. Turime rūpintis tų institucijų finansavimu, kad jos veiktų. Lygiai taip pat kalbėjome šiuo klausimu ir Europos mastu. Yra Europos vaistų agentūra, Europos komisija tikisi peržiūrėti visą teisyną ir įgalinti šią instituciją prisidėti. Ši situacija parodė, ir Europos komisija irgi tam skiria dėmesį, kad reikia pritraukti investicijas į laboratorijas ir farmaciją. Aiškiai matyti, kad visoje Europoje reikia stiprinti šiuos dalykus.
– Bet, sakykime, dėl rudens situacija yra miglota. Negalite pasakyti, kad bus geriau arba – nebus taip blogai?
– Ne, negaliu, nes mes turime suprasti, kad šie procesai išeina už mūsų kabineto, už mūsų gyvenamųjų namų, už Lietuvos ribų. Tai yra audros, kurios siaučia ir už Europos Sąjungos ribų. Geopolitinė situacija daro tiesioginį poveikį visiems dalykams, apie kuriuos mes kalbame – nuo veikliųjų medžiagų iki logistikos.
