Ypatingai didelis palaikymas viešojoje erdvėje (medikų peticiją pasirašė daugiau nei 40 tūkst. gyventojų) sufleruoja, kad medikų problemos ir norai suprantami daugeliui – gyventi geriau.
„Garsiausiai ištransliuotas medikų reikalavimas – orus atlygis. Medikai prašo sutaupyti ir padidinti sveikatos paslaugų įkainius, kurie padengtų įstaigų sąnaudas. Kita vertus, galima suprasti ir politikus, kaip elgsis visuomenės grupė, kuriai finansavimas bus sumažintas dėl medikų sąlygų gerinimo?“, – klausė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.
A.Nastaravičius pasidžiaugė, kad paslaugų įkainiai gegužės mėnesį buvo keliami, bet abejoja, ar to pakaks sumažinti įtampą tarp medikų.
Finansai medicinoje
Kaip teigia Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas, reikėtų pirmiausiai nustoti mistifikuoti mediciną.
„Pirmiausiai, ką turime padaryti, tai baigti mistifikuoti mediciną. Tai nėra tik kažkoks gamybinis procesas. Tačiau Lietuvoje mes susiduriame su didele problema – mes taip ir nepradėjome reikiamai skaičiuoti pinigų ir resursų sveikatos sistemoje“, – teigė M.Gedminas.
A.Nastaravičiaus nuomone, paslaugų įkainiai iš esmės yra problemos ašis. Vaizdingai galima palyginti, kad santechniko iškvietimas į namus kainuoja nuo 30 eurų, tuo tarpu gydytojo kardiologo konsultacija valstybės vertinama 18.72 eurų. Taip pat yra ir paslaugų, pavyzdžiui, flebektomijos gydymas, kurių teikimas yra nuostolingas įstaigai.
Pastaruosius 15 metų buvo mėginama optimizuoti įstaigų tinklą atlaisvinant lėšas, tačiau net ir įgyvendinus 4 restruktūrizavimo etapus, medikai eina į gatves protestuoti.
Pasak M.Gedmino, LR Konstitucinio teismo išvados konstatuoja, kad ne vien tik ligoninių lovose glūdi problemos esmė: „Per metus yra nesumokama apie 600 mln. eur. PSD įmokų už valstybės draudžiamus asmenis. Taigi, valstybė jau dabar nevykdo įsipareigojimų rūpinantis savo gyventojų sveikata, nekalbant apie paslaugų įkainių didinimą“.
Sveikatos sistema lietuvių akimis
Pagal 2017 m. Europos sveikatos vartotojų indeksą (ang. Euro Health Consumer Index 2017), Lietuvos sveikatos sistema užima 31-ą vietą iš 35 vertintų.
Lyderiaujančiose šalyse (Nyderlandai, Šveicarija) apibrėžta draudžiamųjų paslaugų bazė, privaloma kiekvieno dirbančiojo draudiminė įmoka 2018 m. lygi 385 eurų. Už ją finansuojama ligoninės priėmimo skyriaus paslaugos, receptinių vaistų įsigijimas.
Gyventojams finansuojamos paslaugos priklauso nuo pasirinkto bazinio draudimo tiekėjo bei papildomo draudimo. Kai kurie draudimai yra pigesni, tačiau už suteiktas kai kurias paslaugas gyventojai privalo susimokėti patys. Gyventojai gali ir nesidrausti papildomu draudimu, tačiau viršijus nustatytą galimą gauti paslaugų bazę, jie privalo už paslaugas sumokėti iš savo lėšų.
Sąrašo 3 ir 4 vietą užimančios Danija bei Norvegija yra įgyvendinusios Beveridžo sveikatos sistemos modelį. Šalyse egzistuoja valstybinis sveikatos draudimas, kurį Vyriausybė suformuoja iš gyventojų surinktų mokesčių. Šalys, susidūrusios su panašiomis problemomis kaip ir Lietuvoje, jas sprendė skirtingai.
Danijoje buvo susiaurintas kompensuojamų paslaugų sąrašas nustatant paslaugų bazę. 2018 m. daugiau kaip 2.2 mln. danų (78% dirbančiųjų) draudžiasi papildomu savanorišku sveikatos draudimu, kuris dengia vaistų priemokas ar nepilnai finansuojamas valstybės paslaugas, tokias kaip fizioterapija ir kt.
Norvegijoje buvo priimti kiti sprendimai. Visi dirbantieji privalomai yra draudžiami valstybiniu draudimu, kuris surenkamas per gyventojų mokesčius, susirgus privaloma mokėti už suteiktas sveikatos paslaugas iš savo lėšų iki pasiekiama didesnė nei 2040 Norvegijos kronų (211,53 eur.) suma. Tuomet įsijungia kompensavimo mechanizmas ir tolesnis gydymas kalendoriniais metais yra finansuojamas valstybės.
Norvegijoje dirbanti šeimos gydytoja Asta Šileikienė įvardijo šios šalies sveikatos sistemos išskirtinumą.
„Norvegijos sveikatos sistemos išskirtinumas – mokėjimų riba, kurią pasiekus, pacientui įsijungia paslaugų kompensavimo mechanizmas. Ši aplinkybė yra socialiai prasminga: gelbsti tikrai sergančiuosius ir tuo pat metu mažina eiles pas gydytojus, kadangi pacientas, kuris dėl savo kaltės praleido vizitą ir neinformavo gydytojo apie tai, turi sumokėti nustatytą paslaugų kainą“, – teigė gydytoja A.Šileikienė.
Lietuvoje darosi populiaru lygiuotis į Estiją. Ne paslaptis, kad 2012 m. Estijos medikai organizavo streikus dėl darbo užmokesčio padidinimo. Estijoje be valstybės kompensuojamos pagalbos yra įteisintos tiesioginės pacientų priemokos: šeimos gydytojo vizitas į namus – 5 eurai; gydytojo specialisto konsultacija – 5 eurai; 1 diena praleista stacionare – 2,5 eurai (maksimali suma 25 eurai), taip pritraukiant reikiamą lėšų kiekį į sveikatos sistemą.
Lietuvos ateitis
Vyriausybė pritarė valstybės įmokos už savo draudžiamuosius asmenis didinimui, tai leis PSD biudžetą padidinti apie 100 mln. eurų, tačiau, pasak A. Nastaravičiaus, žengtas geras žingsnis, bet vien to nepakanka.
Jeigu liktume prie dabartinio modelio, bus reikalingos didelės investicijos, kad toks privalomojo sveikatos draudimo polisas veiktų skaidriai ir efektyviai. Kiti sprendimai, pavyzdžiui, kompensuojamų paslaugų sąrašo susiaurinimas, papildomos sveikatos draudimo paslaugos ir pan., taip pat yra galimi – rezumuoja JGA prezidentas M.Gedminas.
Bene visos Europos sveikatos sistemos susidūrė su krizėmis ir jų sprendimo pavyzdžiai suponuoja apie galimybes pritraukiant lėšas į sveikatos apsaugą. Ne išimtis ir Lietuvos sistema, pirminiame etape optimizavus infrastruktūrą, politikams neišvengiamai teks rūpintis adekvačiu užmokesčiu už paslaugas, išlaikant medikus Lietuvoje ir paslaugų prieinamumą pacientams.
