Mokslininkų teigimu, dezinformacija pavojinga ne tik todėl, kad nepadeda užkirsti kelio užkrečiamoms ligoms, bet ir todėl, kad ja sekdami žmonės gali sau pakenkti, nes užsiima savigyda, vartoja nereikalingus, pašalinių poveikių turinčius vaistus ar kitas medžiagas ir nesilaiko tų rekomendacijų, kurios patvirtintos mokslu.
Ką reikia žinoti apie imunitetą
„Lietuvoje bene dažniausias mitas, kad norint apsisaugoti nuo šio ar kitų virusų, tereikia stiprinti bendrą imunitetą, o šiam tikslui geriausia valgyti česnakus, svogūnus ir kitus imunitetą stiprinančius augalus. Kiti netgi siūlo česnakų ar svogūnų sultis lašinti į nosį, kas gali labai pažeisti gleivinę“, – teigė pašnekovas.
Pasak PSO, nors česnakas gali turėti antimikrobinių savybių, vis dėlto esamoje situacijoje nėra įrodymų, kad česnako valgymas būtų apsaugojęs žmones nuo naujojo viruso infekcijos, kaip, beje, neapsaugo ir nuo gripo.
Lygiai taip pat nepadės nuo koronaviruso apsisaugoti nosies ir burnos skalavimas druskos tirpalu. Jis tik padeda sušvelninti simptomus, kai yra sloga ar skauda gerklę, tačiau jokiems virusams neturi įtakos.
Be to, prideda pašnekovas, imunitetas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, kuris susideda iš mitybos, darbo ir poilsio režimo, judėjimo, streso mažinimo priemonių. Imunitetui susiformuoti reikia laiko, todėl dabar galima valgyti česnakų į valias, bet dėl to imunitetas staigiai nesustiprės, jeigu nekeisime ir gyvenimo būdo.
Kita vertus, jau žinoma, kad COVID-19 serga tiek vyresni žmonės, tiek jauni, tiek turintys kitų ligų, tiek visiškai sveiki. Tai reiškia, kad norint apsisaugoti nuo šios ligos, neužtenka turėti gero bendro imuniteto, reikia turėti specifinį imunitetą, kurį sukuria antikūnai prieš koronavirusą. Tas pats galioja ir gripo bei kitų virusinių ligų atvejais.
„Belieka laukti skiepų, bet vėlgi klausimas, kiek žmonių norės pasiskiepyti, nes vis dar daugelis, nepaisant dabartinių sergamumo skaičių ir perpildytų ligoninių, netiki virusu. Tai dar vienas rimtas mitas ir didelė problema. Blogiausia, kad net kai kurie mūsų Seimo nariai užduoda tokį toną – ragindami nesiskiepyti, nes vakcina esą pavojinga. Ir žmonės tuo tiki.
O informacija šiais interneto laikais plinta labai greitai ir jos galima rasti pačios įvairiausios. Mus nuolat pasiekia pseudomokslinė informacija, kuria pasidalina neaiškūs autoriai, besivadinantys kokios nors neaiškios aukštosios mokyklos profesoriais, kurių mes, mokslininkai, nei girdėjome, nei matėme, o žmonėms jie autoritetai“, – įspėjo A.Laiškonis.
Įvairūs imunitetą stiprinantys maisto papildai gali būti naudingi, tačiau jie vėlgi skatina tik bendrą, o ne specifinį imunitetą. Vis dar reikia priminti, kad antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusus, todėl jie neturėtų būti pasitelkiami nei prevencijai, nei gydymui. Jais gydomi tik tie žmonės, kuriems nuo virusinės infekcijos išsivysto antrinė, bakterinė, infekcija.
Įvairūs imunitetą stiprinantys maisto papildai gali būti naudingi, tačiau jie skatina tik bendrą, o ne specifinį imunitetą.
Ar gali padėti šaltis arba karštis
Daug kas tikisi, kad koronaviruso atvejų savaime sumažės, jeigu į Lietuvą ateis šalta, sausa žiema. Tai rodo sergamumo gripu patirtis – gripo sezono metu sergamumas visada padidėja, kai yra darganoti, drėgni orai, ir sumažėja įsivyravus šaltukui. Pasak infektologo, kiekvienas virusas turi savus plitimo dėsnius. Koronaviruso, deja, neveikia nei šalti, nei karšti orai.
„Šis virusas nereaguoja nei į žemas, nei į aukštas temperatūras. Juk labiausiai jis plinta uždarose patalpose, todėl visiškai nesvarbu, koks oras už lango. Vasarą sergamumas buvo sumažėjęs ne todėl, kad atšilo orai, bet žmonės buvo labiau įsibaiminę, griežčiau laikėsi nurodymų. Dabar visi nuo jų pavargo, todėl susikūrė savo požiūrį ir supratimą, kaip reikia elgtis. Su baime laukiu Kalėdų ir Naujųjų metų, kai vėl turėsime susirgimų pliūpsnį, jeigu tiesa, ką sako Palangos ir Nidos merai – kad pagal rezervacijas kurortuose laukiama žmonių anšlago. Suvažiuos žmonės į viešbučius, o kaip ten išvengsi kontakto? Taigi pasaka be galo“, – svarstė pašnekovas.
Pasak PSO ekspertų, nėra priežasčių tikėti, kad šaltas oras gali sunaikinti virusą, nes normali žmogaus kūno, kuriame ir dauginasi virusas, temperatūra yra pastovi ir išlieka apie 36,5–37 °C, nepaisant išorinės temperatūros svyravimų. Į šaltą ar karštą aplinką patekęs virusas ant įvairių paviršių galbūt išgyvens trumpiau, tačiau jis vis tiek plis. Tai patvirtina ir faktas, kad koronavirusas vienodai plinta bet kokiomis klimatinėmis sąlygomis – tiek šiaurinėse, tiek pietinėse šalyse. Viskas priklauso tik nuo to, ar jose gyvenantys žmonės atsakingai laikosi prevencijos priemonių.
Dar vienas sklandantis mitas, susijęs su temperatūra, kad nuo koronaviruso gali apsaugoti karšta vonia. Tačiau faktas tas, kad karšta vonia gali tik nežymiai pakelti žmogaus kūno temperatūrą, todėl sąlygos virusui daugintis nepasikeičia. Atvirkščiai, labai karšta vonia kelia stresą organizmui, o tai savo ruožtu silpnina jo gynybines galias.
Naudojamasi žmonių patiklumu
Kadangi yra teigiama, kad virusai „nedraugauja“ su UV spinduliais, daug kas kaip išsigelbėjimo griebėsi baktericidinių UV lempų. Tačiau specialistai įspėja, kad virusą paveikti gali tik labai didelis UV spindulių kiekis, o tokias lempas naudoti yra pavojinga, nes UV spinduliai ardo tinklainę, skatina odos vėžio atsiradimą bei kitas odos ligas.
A.Laiškonis taip pat pastebi padidėjusį susidomėjimą įvairiais orą veikiančiais aparatais, tačiau ragina neapsigauti, nes šiuo metu rinkoje siūloma daug nesertifikuotų aparatų, kurie nežinia kaip veikia, o išreklamuoti kaip labai veiksmingi.
„Žmonės apgaudinėjami, nors jokių įrodymų, kad jie veiksmingi, nėra. Jeigu iš tiesų taip būtų, jau seniai tuos aparatus naudotų ligoninės ir kitos įstaigos. Taigi nėra nieko naujesnio, kas jau išrasta. Lieka tos priemonės, kurios tikrai moksliškai pripažintos kaip efektyvios – kaukių dėvėjimas, laikymasis saugaus atstumo, rankų plovimas ir dezinfekcija“, – tikino medikas.
Svarbu, kad naudojamos dezinfekcinės priemonės būtų tinkamos, t. y. turėtų pakankamą koncentraciją alkoholio. Todėl bet kokios naminės priemonės ar tokios, kuriose nėra ar yra labai mažas alkoholio kiekis, netinka.
Ar gali apsaugoti alkoholis?
Tarp PSO parengtų mitų apie COVID-19 prevenciją yra ir keliančių šypseną. Pavyzdžiui, dėl COVID-19 kaltas 5G ryšys, nors kiekvienas specialistas pasakys, kad virusai negali plisti nei elektromagnetinėmis, nei dar kokiomis nors bangomis.
Koronavirusas, kaip ir daugelis kitų virusų, plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima liečiant užterštą paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrinant rankas, nosį, lūpas. Taip virusas patenka į gleivines ir pradeda daugintis.
Šunys, katės ar kiti naminiai gyvūnai užkrėsti negali. Koronavirusas plinta tik nuo žmogaus žmogui.
Augintinius laikantys gyventojai nerimauja, ar viruso negali jiems perduoti šunys, katės ar kiti naminiai gyvūnai. Ne, ramina ekspertai, tokių duomenų nėra. Koronavirusas plinta tik nuo žmogaus žmogui.
Pasitaiko nuomonių, kad nuo COVID-19 apsaugo alkoholio vartojimas. Pasak A.Laiškonio, tai toks pats mitas, kaip vienu metu buvo atsiradusi informacija, jog rūkaliai turi mažesnę riziką susirgti, nors dabar šis mitas ne tik paneigtas, bet netgi teigiama atvirkščiai. Juolab kad dažnas ir per didelis alkoholio vartojimas didina priklausomybės riziką.
Kodėl reikia dėvėti kaukes
Grįžtant prie mokslo grįstų rekomendacijų, jos nesikeitė visą pandemijos laikotarpį – dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo, riboti bendravimo laiką artimo kontakto metu, dažnai vėdinti ir plauti patalpas, plauti ir dezinfekuoti rankas.
Nors iš pradžių apie kaukių dėvėjimą buvo įvairių nuomonių net tarp mokslininkų, paskutinės mokslo rekomendacijos teigia, kad kaukės tikrai apsaugo nuo užkrečiamų ligų. Pandemijos pradžioje kaukės būdavo rekomenduojamos tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiaisiais, pirmiausia todėl, kad apsaugos priemonių labai trūko ir labiausiai jų reikėjo medikams. Dabar situacija visiškai kitokia.
Be to, jau žinoma, kad didelė dalis sergančiųjų neturi jokių simptomų ir, nė neįtardami apie savo ligą, platina virusą aplinkiniams. Todėl labai svarbu, kad kaukes šiuo metu dėvėtų visi. Tyrimai rodo, kad kaukės gali sumažinti viruso patekimą į aplinką, jeigu sergantysis kosti ar čiaudo, net iki 90 proc. Kitas tyrimas parodė, kad kaukės net iki 56 proc. apsaugo nuo kvėpavimo takais plintančių virusų.
Taisyklingas kaukės dėvėjimas
- Kaukę reikia užsidėti kruopščiai, kad visiškai dengtų burną ir nosį;
- Dėvint kaukę, negalima jos liesti rankomis;
- Nusiimant kaukę, negalima liesti rankomis pačios kaukės, tik raištelius;
- Nusiėmus kaukę arba ją palietus, reikia nusiplauti rankas;
- Vienkartinės veido kaukės keičiamos kai sudrėksta, bet ne rečiau kaip kas 4 valandas;
- Vienkartinių kaukių pakartotinai naudoti negalima, panaudotas po kiekvieno naudojimo reikia išmesti.
