Ši tema nėra plačiai nagrinėta, tačiau teigiamas mitybos pokyčių poveikis yra pastebimas analizuojant daugelį atliktų tyrimų. Kokį poveikį tinkama mityba turi bronchinės astmos ligos eigai, pasakoja kilo.lt mitybos specialistė Ieva Savicka.
2015 m. GINA (angl. Global Initiative for Asthma) organizacijos duomenimis, pasaulyje bronchine astma sirgo apie 300 mln. žmonių. Vakarų Europoje sergančiųjų skaičius palengva mažėja, tačiau Rytų Europoje, tarp kurių ir Lietuva, sergančiųjų skaičius nepaliaujamai kyla. Tinkama mityba gali būti tiek prevencija šiai ligai, tiek veiksnys, kuris padeda valdyti šią ligą.
Nutukimas
Nutukimas yra vienas iš astmos atsiradimo rizikos veiksnių bei sietinas su ligos sunkumu.
2016 m. GINA organizacijos atlikto tyrimo duomenimis teigiama, kad pakanka vos 5% kūno svorio sumažinimo, kad jau būtų jaučiamas teigiamas poveikis kontroliuojant ligą.
Harvardo universiteto mokslininkai išskiria dvi priežastis, kodėl nutukimas sietinas su astma. Pirmoji priežastis yra nutukimo sukeliamas paviršutiniškas kvėpavimas, antroji – riebalinio audinio išskiriamas hormonas leptinas, kuris skatina plaučių uždegiminį procesą.
Skrandžio ligos
Tikriausiai ne kartą teko pajusti tą nemalonų rėmens keliamą pojūti. Visa tai nutinka dėl prasto viršutinio skrandžio rauko darbo, kuomet rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę. Šis veiksnys būtų vadinamas gastroezofaginiu refliuksu. Pastarasis labai glaudžiai susijęs su bronchine astma, nes į stemplę patekęs rūgštus skrandžio turinys taip pat gali didinti ir plaučiuose vykstantį uždegimą ir sunkinti ligos eigą.
2015 metais Šidzuokos bendrojoje ligoninėje (Japonija) buvo atliktas tyrimas ir pastebėta, kad asmenys, kurie sirgo bronchine astma ir turėjo gastroezofaginį refliuksą, dažniau skundėsi prasta savijauta ir dažniau jautė ligos priepuolius. Pats refliuksas yra labai priklausomas nuo mitybos ir, laikantis rekomendacijų, tikėtina, kad pagerinsite ir savo ligos eigą.
Sotieji riebalai ir transriebalai
Sotieji ir transriebalai yra priskiriami prie uždegimą kurstančių produktų, todėl jų vartojimas siejamas su astmos ligos prasta kontrole. Remiantis 2010 m. Australijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, atrasta sąsaja tarp riebaus maisto vartojimo ir plaučių funkcijos pablogėjimo. Nemaži kiekiai sočiųjų ir transriebalų rūgščių yra randama greitame maiste, ir ISAAC atlikto tyrimo duomenys parodė, kad paaugliams, vartojusiems tris ar daugiau greito maisto porcijų per savaitę, buvo 39 proc. didesnė tikimybė susirgti bronchine astma.
Norint sumažinti ligos atsiradimo riziką ar siekiant ligos gerinimo, rekomenduojama vengti riebios mėsos, riebių pieno produktų. Maistą reikėtų vengti kepti ar gruzdinti riebaluose. Rekomenduojama vengti margarino ar apskritai viso greito maisto, kuriame randami ypač dideli kiekiai transriebalų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Transriebalai: kokių produktų sudėtyje jų yra ir kaip atskirti „riebalus žudikus“ etiketėje?
Pagrindinės rekomendacijos:
- Siekite optimalios kūno masės;
- Venkite sočiųjų riebalų ir transriebalų. Mitybą geriau praturtinkite geraisiais riebalais, kurių gausu riebiose žuvyse, augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose ar avokade. Anot Timočio Mikleburgo (2013 m. tyrimas), praturtinus kasdienį racioną geraisiais omega-3 riebalais, plaučių funkcionalumą galima pagerinti net iki 59 proc.;
- Kasdienį racioną praturtinkite pakankamu kiekiu daržovių, vaisių, uogų ir riešutų. Juose yra gausu antioksidantų, kurie yra susiję su uždegimo malšinimu. Apskritai, praturtinus mitybą antioksidantų turinčiais produktais, galima sumažinti lėtinių ligų atsiradimo riziką bei pagerinti bendrą savijautą. Antioksidantų turinčių produktų trejetukas: gervuogės, žemės riešutai, braškės (duomenys iš A. Dasguptos knygos „Antioxidant ir Food, Vitamins and Supplement“, 2014);
- Nesislėpkite nuo saulės ir valgykite daugiau vitamino D turinčių produktų. 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis išsiaiškinta, kad padidinus vitamino D gavimą, galima pasiekti žymaus plaučių funkcijos pagerėjimo. Vitamino D šaltiniai gali būti gyvūniniai (lašiša, kardžuvė, tunas, kiaušiniai, sviestas, kepenys, ikrai, pienas) ir augaliniai (tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, brokoliniai kopūstai, grybai, avižos) produktai. Visgi vertėtų pabrėžti tai, kad iš gyvūninių produktų vitaminas D pasisavinamas geriau.
- Jei skundžiatės rėmeniu, stenkitės nevartoti alkoholio, šokolado, citrusinių vaisių, kavos, prieskoningų patiekalų, riebaus maisto. Padidinkite baltyminio (mėsa, žuvis, paukštiena, liesi pieno produktai ir kt.) ir kompleksinių angliavandenių (grūdai, kruopos) kupino maisto suvartojimą.
- Nepamirškite fizinio krūvio. Reguliarus fizinis krūvis mažina nutukimo riziką. Manoma, kad jis gali būti kaip vienas komponentų, galinčių efektyviai padėti gerinti astmos valdymą.
