Tiesa ta, kad žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose, yra priversti kvėpuoti užterštu oru, jie dažniau važinėja automobiliu ar viešuoju transportu, mažiau juda, taip pat dažniau patiria stresą, rečiau būna gamtoje. Žinoma, ilgą laiką gyvenant tokioje aplinkoje padidėja grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis.
Neigiamą aplinkos poveikį šiek tiek galima sumažinti pakeitus gyvenimo būdą. Labai svarbu nepraleisti progos kuo dažniau ištrūkti į gamtą, kiek įmanoma daugiau judėti ir būtinai rinktis sveiką ir kokybišką maistą.
Kokį maistą rinktis?
Viena svarbiausių taisyklių – gerkite kuo daugiau tyro vandens. Rytą pradėkite šilto vandens stikline. Vanduo valo organizmą – šalina iš ląstelių toksinus, stabdo senėjimą. Jei organizmui trūksta vandens, sutrinka natūralios funkcijos, pradeda varginti įvairūs negalavimai, sausėja oda, silpnėja raumenys.
Vanduo būtinas ląstelėse vykstančioms biocheminėms reakcijoms, kraujo ir sąnarių skysčio gamybai. Geriant daug vandens lengviau atsikratyti ir nereikalingų kilogramų.
Nors nemažai vandens gauname su maistu, to tikrai nepakanka. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama išgerti apie 2 litrus nevirinto, negazuoto vandens. Jei būnate patalpose, kur oras sausas, ar daug sportuojate, vandens galima išgerti dar daugiau.
Bent du kartus per savaitę skanaukite žuvies. Tai išties vertingas produktas. Žuvyje gausu lengvai pasisavinamų baltymų – statybinės mūsų kūno medžiagos, reikalingos, kad atsinaujintų oda, raumenys. Jei organizmas gauna nepakankamai baltymų, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Žuvyje esančios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir saugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kurios, beje, labai kamuoja didmiesčio gyventojus.
- Pipirus sutrinkite, česnakus susmulkinkite, nuo citrinos nutarkuokite žievelę, baziliką susmulkinkite.
- Visus ingredientus sumaišykite, supilkite alyvuogių aliejų ir citrinos sultis.
- Žuvį apipilkite gautu marinatu ir palikite bent valandai marinuotis.
- Užmarinuotą žuvį kepkite į kiekvienos žuvies vidų įdėkite po nedidelį gabalėlį sviesto (ją galite kepti kur norite, arba keptuvėje, arba orkaitėje ar ant laužo).
- Salsa verde padažui viską sutriname elektriniu trintuvu po truputį pildami aliejų, kol gausis tinkama konsistencija.
Receptas Lauros Kanevičiūtės, http://virtuvesuzrasai.blogspot.com
1. Žuvį gerai nuplaukite ir nusausinkite. Žuvies gabaliukus pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.
2. Kepsnelius apvoliokite miltuose, vėliau merkite į kiaušinio plakinį ir gausiai apvoliokite migdolų drožlėse.
3. Kiekvieną kepsnelio pusę kepkite, kol riešutai kaip reikiant apskrus.
4. Garnyrui tinka trintos daržovių sultinyje išvirtos bulvės, pagardintos trupučiu tarkuoto muskato.
- Žuvį nuplaukite, nusausinkite, sudėkite į plokščią lėkštę. Nedideliame indelyje sumaišykite kapotus česnakus, tarkuotus imbierus, petražoles, pipirus, riešutus, austrių padažą.
- Mišiniu įtrinkite žuvų gabalėlius ir bent 2 val. palikite, kad pasimarinuotų.
- Paruoštą žuvį suvyniokite į kepimo popierių ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min.
- Popierių praskleiskite ir dar kelias minutes pakepkite, kad žuvis apskrustų. Brokolius nuvalykite, išskirstykite žiedynėliais.
- Aitriąją papriką išvalykite sukapokite. Į garų puodą sudėkite brokolius, suberkite tarkuotas citrinos žieveles ir aitriąsias paprikas ir trumpai, kad brokoliai tik suminkštėtų, bet nepakeistų spalvos, pakaitinkite garuose.
- Galiausiai į brokolius įmaišykite ožkų pieno sviestą ir patiekite kaip garnyrą prie žuvies.
Kasdien valgykite produktų, kuriuose gausu ląstelienos. Keliaudama virškinimo traktu ląsteliena nuvalo žarnų sieneles, sugeria ir pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas. Dėl ląstelienos poveikio iš žarnyno į kraują patenka mažiau suvirškintų riebalų, todėl kraujyje mažėja cholesterolio, o kartu – pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Daug ląstelienos turintys produktai padeda greitai pasisotinti, bet nėra kaloringi, todėl jų rekomenduojama valgyti lieknėjant. Suaugęs žmogus per dieną turėtų suvalgyti apie 25 g ląstelienos. Į kasdienį racioną įtraukite šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos, nesmulkintų kruopų, rudųjų ryžių.
Melioną išskobkite - bus dubenėlis. Jo minkštimą bei kitus vaisius susmulkinkite, sutraiškykite riešutus, supilkite citrinos sultis, įberkite smulkinto imbiero bei sumaišykite su medumi.
Skanaus!
Receptą atsiuntė Regina Račkauskienė
1. Kambario temperatūros mieles ištrinkite su druska ir cukrumi, supilkite kūno temperatūros kefyrą arba rūgpienį.
2. Įmaišykite sėmenis ir saulėgrąžas, aliejų ir rupius miltus. Išminkykite vientisą tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pusvalandžiui, kad pakiltų.
3. Tešlą padalykite per pusę, sukrėskite į dvi pusantro litro talpos keksų formas ir apibarstykite pasirinktomis sėklomis.
4. Įdėkite į šaltą orkaitę ir nustatę 175 laipsnius kepkite 40–60 minučių. Jei duonos pluta pernelyg paruduos, uždenkite folija. Ar iškepė, patikrinkite degtuku.
 |
| Knyga „Kasdienė ir šventinė duona“ |
Receptas iš knygos „Kasdienė ir šventinė duona“, kulinarė Asta Žvikevičienė
- Iš arbūzų pašalinkite sėklas ir supjaustykite kubeliais. Mėlynes perrinkite ir nuplaukite. Bananą nulupkite, supjaustykite. Viską sudėkite į indą ir sutrinkite iki vientisos masės.
- Jeigu kokteilis išėjo per daug tirštas, tuomet praskieskite vandeniu. Pagardinkite moliūgų sėklomis, riešutais. Jeigu trūksta saldumo, paskaninkite medumi.
Didžiausią porcijos dalį tegul sudaro žali maisto produktai. Gyvenant užterštoje aplinkoje, mažai judant, dirbant protinį darbą, su maistu turite gauti itin daug energijos. Jos galite gauti iš neužterštų žalių produktų – vartokite kuo daugiau žalių ar apdorotų labai žemoje temperatūroje.
Žinome, kad termiškai apdorojant maisto produktus, keičiasi jų maistinė vertė. Verdant, kepant, troškinant dauguma organizmui reikalingų maistinių medžiagų suyra. Žali maisto produktai lengviau virškinami ir suteikia daugiau energijos nei virtas ar keptas maistas, veikliosios medžiagos stiprina natūralų mūsų organizmo atsparumą ligoms.
Taip pat skaitykite: Jei vartojate per mažai skaidulų, rizikuojate priaugti svorio
Be to, juose kur kas mažiau organizmui kenksmingų pesticidų ir nitratų. Termiškai apdorojant daržoves nuodų koncentracija didėja.
Ką reikėtų riboti?
Vartokite mažiau lengvai pasisavinamų angliavandenių. Po truputį mažinkite cukraus, saldumynų. Besaikis cukraus vartojimas sutrikdo virškinimo trakto veiklą. Su saldumynais gautas kalorijų perteklius kaupiasi riebaliniame audinyje. Didėja antsvorio, vėliau – nutukimo ir su šia bėda susijusių širdies, kraujagyslių, inkstų ir kepenų ligų grėsmė.
Ribokite gyvūninės kilmės riebalų vartojimą. Žinoma, kad riebalai teikia energijos, dalyvauja medžiagų apykaitos procese, būtini centrinės nervų sistemos veiklai.
Per parą suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 75–95 g riebalų. Tačiau reikėtų žinoti, kad naudingesni – augalinės kilmės riebalai. Todėl gyvūninės kilmės riebalus (sviestą, grietinę, taukus) dažniau keiskite augaliniais (alyvuogių, sėmenų, saulėgrąžų aliejumi).
Ribokite mėsiškus patiekalus. Tai sunkiai virškinamas maistas, todėl pasistenkite kasdien jo nevalgyti. Prieš ruošdami mėsą būtinai nupjaustykite riebalus. Nekepkite jos riebaluose, geriau virkite, troškinkite. Jei be mėsos negalite išsiversti nė dienos, geriau rinkitės ne riebią kiaulieną, o liesesnę jautieną, kalakutieną, vištieną. Per dieną suvalgykite ne daugiau kaip 80 g paruoštos mėsos.
Berkite mažiau druskos. Jei kasdien esate įpratę valgyti gausiai sūdytą maistą, kyla grėsmė susirgti hipertenzija. Per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei arbatinį šaukštelį druskos, įskaitant gaunamą su maisto produktais: mėsos gaminiais, sūriais, duona... Sveikesnė – nevalyta druska. Ruošdami patiekalus vietoj druskos vartokite prieskonines žoleles.
Nepirkite maisto produktų su konservantais. Pirkdami maisto produktus, atidžiai išstudijuokite etiketėje surašytas sudedamąsias gaminio dalis. Venkite modifikuotų produktų, taip pat tokių, kuriuose yra konservantų, antioksidantų, dažiklių ir kitų organizmui kenksmingų medžiagų. Nevartokite pusgaminių ir greitai paruošiamo maisto. Geriau apsipirkite dažniau, rinkitės trumpiau galiojančius produktus.
