– Per karščius, prakaituodami netenkame skysčių ir mineralų. Kaip šį trūkumą turėtume užpildyti?
– Iš tiesų karštą vasaros dieną prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir mineralų – daug natrio, kalio ir magnio. Natrio (tai yra valgomosios druskos sudedamoji dalis) lengvai galime gauti su druska, sūriu maistu ar tiesiog pasūdytu vandeniu, o kalbant apie magnį ir ypač kalį situacija yra sudėtingesnė, nes šių mineralų net ir mineraliniame vandenyje būna labai nedaug.
Tačiau visų mums reikalingų mineralų, o ypač kalio, daug yra vandeningose daržovėse ir vaisiuose. Tad, jei norite organizmą aprūpinti ne tik vandeniu, bet ir jam reikalingais mineralais, karštą dieną idealu valgyti kuo daugiau vandeningų daržovių, vaisių ir uogų.
Jei tokios galimybės neturite, kuo puikiausiai tiks mineralinis vanduo, rinkitės mažiau gazuotą. Jei mineralinio vandens nėra, galima šiek tiek pasūdyti paprastą geriamąjį vandenį – taip bent jau kompensuosite natrio netekimą prakaituojant.
Beje, dažniausiai, jei nedirbate sunkaus fizinio darbo, pakaks ir paprasto vandens.
Prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir mineralų – daug natrio, kalio ir magnio.
– Kiek vandens turėtume išgerti per dieną, esant tokiems dideliems karščiams? Ir koks kiekis jo ar apskritai skysčių galėtų būti žalingas?
– Vieno atsakymo, kokį kiekį vandens turėtume išgerti karštą dieną, nėra ir negali būti. Viskas priklauso nuo to, kiek intensyviai judame ir prakaituojame, ką valgome.
Jei suvalgėte nemažą arbūzą, vandens galite ir negerti (šypsosi), jo gausite pakankamai, taip pat ir mineralų. Karštą dieną intentensyviai dirbant gali prireikti ir 5 litrų vandens.
Svarbu žinoti, kad didesnis kiekis išgerto vandens savaime daugiau mineralų nepašalina, žinoma, jei inkstai sveiki.
Didelė klaida negerti pakankamai paprasto vandens dėl baimės netekti mineralų, nes tokiu atveju kur kas didesnė tikimybė, kad patirsite šilumos smūgį ar dar blogiau – infarktą, insultą ar kitus kraujotakos sutrikimus dėl sutirštėjusio kraujo.
Bendra taisyklė ta, kad karštą dieną turime gauti tiek vandens, jog būtų poreikis nueiti į tualetą. Tai reiškia, kad organizmui pakanka vandens ne tik vėsintis (prakaituoti), bet dar lieka jo ir pašalinti per inkstus.
Be abejonės, reikia gerti vandenį ir tada, kai troškina ar pradedame jausti vangumą, silpnumą, mieguistumą, galvos svaigimą, skausmą – karštą dieną tai yra rimti vandens trūkumo požymiai.
– Kas geriausiai padeda atsigaivinti?
– Visų pirma – paprastas, švarus, gėlas vanduo. Taip pat mineralinis vanduo (mažiau gazuotas), vandeningos daržovės ir vaisiai, jose esantį vandenį dėl turimų mineralų organizmas gerai įsisavina.
– Vasarą žmonės renkasi vėsius gaiviuosius gėrimus, mėgindami atsigaivinti. Ar jie tikrai atgaivina ir ar tai geras pasirinkimas?
– Mintis gerti vėsius gėrimus nėra bloga, šaltas vanduo, kol sušildomas, iš organizmo paima dalį šilumos. Tačiau, jei tie gaivieji gėrimai yra su cukrumi, kurio dažniausiai mūsų mityboje ir taip yra gerokai per daug, ar su tokiais stimuliatoriais kaip kofeinas, taurinas, tai gali sukelti ne tik papildomą troškulį, bet ir svorio augimą, galvos skausmus ar kitus nemalonius efektus.
Tad, nors dažnai dėl gaiviųjų gėrimų greitai atsirandantis troškulys mums nieko gera nežada, jis labai naudingas patiems gaiviųjų gėrimų gamintojams didinti pardavimus (šypsosi). Turime rinktis tai, kas mums svarbiau.
Gaivieji gėrimai su cukrumi gali sukelti ne tik papildomą troškulį, bet ir svorio augimą, galvos skausmus.
– Ar esant tokiems karščiams verta gerti sultis ir kokias rinktis?
– Sultis galima gerti, ypač, jei tai agurkų, kopūstų ar pomidorų sultys – tai puikus pasirinkimas, nes jose nemažai reikalingų mineralų ir beveik nėra cukraus. Atrodo ne itin skanu? Tuomet nuliūdinsiu, saldžių sulčių: apelsinų, obuolių, bananų, vynuogių ir net morkų, daug gerti nerekomenduočiau, jose labai daug cukraus.
Jei per dieną išgersime du litrus apelsinų sulčių, gliukozės, fruktozės, sacharozės pavidalu nepastebimai gausime 200–250 gr. cukraus. Na, pamėginkite suvalgyti stiklinę gryno cukraus, nemanau, kad dėl to jūsų savijauta labai pagerės, tikėtina, ir troškulys atsiras (šypsosi).
Kiek cukraus yra sultyse, galite pamatyti ant pakelio, jis dažniausiai slepiasi po žodeliu „angliavandeniai“. Šiuo atveju natūralūs vaisiai yra kur kas saugesni, nes cukraus įsisavinimą iš jų lėtina laikas, kurį turime skirti kramtymui, ir vaisiuose esanti ląsteliena. Tačiau sultys neturėtų būti pagrindinis vandens šaltinis jūsų organizmui.
– Vasarą populiariu gėrimu tampa ir šalta kava su ledu. Žinome, kad ji taip pat išvaro skysčius, tad kiek jos rekomenduojama išgerti per dieną?
– Užduosiu paprastą klausimą: ar žinote kokias nors kavoje esančias organizmui naudingas maisto medžiagas? Galiu patikinti, kad vitaminų, mineralų joje yra labai mažai, na, norint gauti dienos normą reikėtų išgerti nuo 20 iki 100 puodelių kavos per parą, priklausomai nuo to, apie kokias maistines medžiagas kalbame.
Užtat kavoje dažniausiai yra nemažai cukraus, kartais ir riebalų, kurių daugeliui mūsų nelabai reikia. Taip pat ir kofeino, kuris stimuliuoja organizmą, paslepia nuovargį ir išsekimą, daliai žmonių skatina šlapinimąsi. Tai pasakytina tiek apie savo gamintą kavą, tiek ir apie kavos gėrimus.
Apibendrinant – kava tikrai nėra kokia nors blogybė, ją galima gerti, jei tai teikia malonumą ir gyvenimo džiaugsmą, bet nebūkime reklamos aukomis ir nemanykime, kad kava mūsų organizmui yra reikalinga ar tai geras vandens šaltinis karštą vasaros dieną.
Organizmui reikia ne kavos, o vandens, be cukraus, be kofeino ir kitų priedų. Jei esate sveiki, gerai jaučiatės, puodelis ar keli kavos per dieną jums nepakenks, bet grynai iš organizmo poreikių pusės – kuo mažiau kavos, tuo dažniausiai bus geriau.
– Per karščius žmonės mėgsta vėsintis ir šaltu alumi. Kaip alus veikia mūsų organizmą ir koks jo kiekis nebūtų žalingas?
– Būsiu nepopuliarus ir pasakysiu, kad nėra nežalingo alkoholinių gėrimų kiekio ir žala kyla augant alkoholio kiekiui. Kaip daugelis alaus mėgėjų žino, alus skatina vandens šalinimą per inkstus – kitaip sakant, dažnesnį šlapinimąsi. Aluje esantis alkoholis skatina laikiną kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujo suskystėjimą, tai skatina vandens netekimą per prakaitavimą. Kai kepenys alkoholį suskaido, kraujagyslės susitraukia, kraujas laikinai sutirštėja, tad auga insultų, infarktų, kraujagyslių trombozių rizika.
Aluje esantis alkoholis skatina laikiną kraujagyslių išsiplėtimą ir kraujo suskystėjimą, tai skatina vandens netekimą per prakaitavimą.
Žinoma, sveikam žmogui nuo skardinės alaus per dieną, nepamirštant gerti ir paprasto vandens, nieko bloga nenutiks, tačiau alus kaip pagrindinis vandens šaltinis yra labai prasta mintis.
Beje, vyrams alus kelia ir kitų problemų. Dėl jame esančių į moterų estrogeną panašių fitohormonų, vyrams alus mažina testosterono kiekį ir skatina pilvo bei moteriškos krūtinės augimą. Na, prisiminkite, kaip dažniausiai atrodo rimti alaus mėgėjai. Ar jums to reikia, spręsti jums.
– Sakoma, kad norint išties atsigaivinti geriau rinktis šiltus gėrimus nei šaltus. Ar tai tiesa?
– Tai priklauso nuo žmogaus. Šalti gėrimai absorbuoja šilumą iš žmogaus organizmo, tai leidžia kiek labiau atsivėsinti, tad yra neblogai. Daliai žmonių nuo šaltų gėrimų gali skaudėti gerklę ar spazmuoti skrandį, tad jiems labiau tinka šiltesni gėrimai. Šiuo atveju turite rinktis pagal savo pojūčius ir poreikius, vieno teisingo atsakymo nėra.
