Pridėtinio cukraus atsisakymas
Daug mokslininkų kalba apie pridėtinio cukraus daromą žalą žmogaus organizmui, sukeliamas lėtines ligas ir ilgalaikius padarinius, todėl populiarėja tendencija prieš renkantis maisto produktus atidžiau įvertinti jų sudėtį, o namuose esančias cukrines palikti tuščias.
Didelį pridėtinio cukraus kiekį galima aptikti net ir iš pažiūros nesaldžiuose produktuose. Jis dedamas ne tik į saldėsius, bet ir į produktus, kuriuos valgydami net neįtariame, kad jie gali būti papildomai pasaldinti. Pridėtinio cukraus gausu įvairiuose gaiviuosiuose gėrimuose, padažuose, duonoje, jogurtuose, konservuotose daržovėse ir kituose iš pažiūros nekaltuose produktuose.
Didelį pridėtinio cukraus kiekį galima aptikti net ir iš pažiūros nesaldžiuose produktuose.
„Kiekvienam žmogui turėtų rūpėti suvalgomų sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus kiekis. Tai yra priedai, kuriuos būtina riboti, jeigu bėgant metams norima išlikti sveikam. Taip pat reikėtų nepamiršti atsižvelgti ir į suvartojamą druskos kiekį. Kartu su pridėtiniu cukrumi šie dalykai sveikatai yra tikrai nepalankūs“, – pataria mitybos specialistas A.Sujeta.
Vis dėlto nepatariama nukrypti į kraštutinumus. Vengti maisto, kuriame yra natūralaus cukraus, ne tik nerekomenduojama – tai gali neigiamai atsiliepti sveikatai.
„Visiškai atsikratyti cukraus būtų žalinga sveikatai, nes vartodami tokius produktus, kurių sudėtyje natūraliai randame cukraus, gauname reikalingų vitaminų, skaidulų ir kitų naudingų medžiagų. Tačiau pabrėžiu, kad pridėtinio cukraus vengti labai teisinga – jo atsisakymas yra visiškai pateisinamas ir reikalingas“, – sako A.Sujeta.
Maistas be dirbtinių priedų
Kita tendencija, šiuo metu populiarėjanti Lietuvoje, – organinis, natūraliai užaugintas maistas. Priežasčių rinktis natūralų maistą ilgai ieškoti nereikia – organinis maistas turi daugiau sveikatai naudingų medžiagų ir neturi sveikatai nepalankių komponentų, kurie gali sukelti neigiamų organizmo reakcijų.
„Vykdoma vis daugiau tyrimų, kurie atskleidžia, kad maistas su dirbtiniais priedais sukelia alergines reakcijas, nutukimą, astmą, širdies ir kitas ligas. Todėl natūralu, kad žmonės atsigręžia į sveikatai palankius produktus, šiuo atveju – organinį maistą, kuriame daug mažiau organizmui žalingų medžiagų bei daug daugiau vitaminų ir mineralų“, – teigia mitybos specialistas.
Maistas su probiotikais ir prebiotikais
Tyrimai įrodo, kad probiotikai susiję su teigiama imuniteto, virškinimo sistemos veikla, lėtinių ligų progresavimo stabdymu, organizmui reikalingų medžiagų įsisavinimu ir kitų organizmo funkcijų gerinimu. Taigi žmonės vis aktyviau stengiasi į savo maisto racioną įtraukti tokių produktų, kuriuose būtų apstu gerųjų bakterijų – fermentuotų pieno produktų, raugintų daržovių ir netgi fermentuotų gėrimų.
Vis dėlto sveikos mitybos specialistai primena, kad derėtų dėmesį atkreipti ir į prebiotikus – medžiagas, kurios reikalingos probiotikų dauginimuisi. Jie žarnyne sukuria palankią ir ilgalaikę terpę gerosioms bakterijoms. Prebiotikų gausa pasižymi svogūnai, avižos, porai, obuoliai, kukurūzai, graikiniai riešutai, raudonieji lęšiai ir netgi juodasis šokoladas.
Protarpiškai badauti galima ir keletą dienų per savaitę, o kitas – maitintis įprastai.
Protarpinis badavimas
Toks sparčiai populiarėjantis periodiškas kalorijų apribojimas yra gana saugus būdas mesti svorį ar palaikyti sveikatos būklę. Dažniausiai nevalgoma yra po 12, 14 ar 16 valandų – atsisakoma pusryčių arba vakarienės. Protarpiškai badauti galima ir keletą dienų per savaitę, o kitas – maitintis įprastai. Badavimo laikotarpiu ne tik „dega“ riebalai, bet ir suaktyvėja imuninės sistemos veikla, sparčiau atsinaujina ląstelės.
Anot specialistų, lengviau atsisakyti pusryčių nei vakarienės. Jei turite tradiciją vakarieniauti su šeima, jos nelaužykite, verčiau tuščiu skrandžiu išskubėkite į darbą. Vis dėlto tokios dietos laikytis nerekomenduojama nėščiosioms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu, skydliaukės, širdies kraujagyslių ir kitomis ligomis.
Mėsos atsisakymas ir pakaitalų ieškojimas
Nenuostabu, kad vis daugiau žmonių atsisako gyvulinės kilmės produktų – parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau mėsos ir pieno produktų pakaitalų. Vis dėlto sveikos gyvensenos specialistas primena, kad iškeitus gyvulinės kilmės produktus į augalinės tinkamai subalansuoti mitybą gali prireikti daugiau pastangų.
Augalinės kilmės baltymus organizmas įsisavina daug sunkiau, todėl ir suvalgyti jų reikės daugiau.
„Mėsos produktų atsisakymas reikalauja juos pakeisti į ką nors kita. Gyvulinės kilmės maistas – vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Pakeičiant mėsą į augalinės kilmės produktus, svarbiausia suvokti, kad reikės daug labiau pasistengti, jog gautum visą organizmui reikalingą baltymų kiekį.
Augalinės kilmės baltymus organizmas įsisavina daug sunkiau, todėl ir suvalgyti jų reikės daugiau. Taip pat atsisakius mėsos patariama vartoti ir įvairių maisto papildų, vitaminų, kurie padėtų palaikyti normalią organizmo veiklą“, – perspėja A.Sujeta.
Anot specialisto, ir augalinis pienas dažnai neturi tiek daug gerų savybių, kaip gali atrodyti. Naudojant tokį pieną reikėtų atkreipti dėmesį, kiek procentų sudaro riešutai ar kitos medžiagos, iš kurių jis yra pagamintas. Didžiausias pliusas – augalinis pienas yra kur kas mažiau kaloringas nei įprastas pienas.
Poveikio iš karto galime ir nepajusti
Anot mitybos specialisto, žmogaus kūnas – neįtikimai kompleksiškas. Jeigu nesirūpiname savo mityba šiandien, neigiamų padarinių iš karto nepajusime, tačiau netinkamos mitybos poveikis gali pasireikšti po kurio laiko.
„Jauno amžiaus žmonių organizmai puikiai veikia, tad nenuostabu, kad net ir prastai maitinantis šalutinis poveikis nėra jaučiamas. Tokios mitybos padariniai pasireiškia po kelerių metų ar netgi dar vėliau. Jeigu manote, kad jaučiatės gerai valgydami bet ką, pabandykite subalansuoti mitybą – pasijusite dar geriau. Anksčiau ar vėliau dėl netinkamos mitybos organizmo mechanizmas pradeda byrėti“, – sako mitybos specialistas.
