Mitybos specialistė, tinklaraščio sulieknek.lt autorė, Vaida Kurpienė teigia, kad ledai ledams nelygu, taigi ir jų maistinė vertė stipriai skiriasi.
Jei ledai natūralūs, pavyzdžiui, pagaminti namuose, tai tikrai sveikas desertas. Bet kokiu atveju, kaip ir visiems kitiems desertams, būtinas saikas, nes ledai net ir karštą vasarą neturėtų būti kasdienio raciono dalis. Be to, jei tą dieną valgote ledus, antroje dienos pusėje turėtumėte sumažinti kito maisto kiekį. Kitu atveju, vasaros pabaigoje jūsų talija jums nepadėkos.
Pramoniniu būdu pagamintų ir gaminamų namuose ledų sudėtis visai kitokia. Visuomet reikia žiūrėti ne tai, kas didelėmis raidėmis, o tai, kas mažomis pažymėta. Pasigaminti namuose ledams jokių ypatingų prietaisų nereikia, pavyzdžiui, grietininiai: grietinėlė, kiaušinio tryniai, pienas, vanilinis cukrus, druska. Sveikiausias ledų variantas – natūralus sorbetas (Lietuvoje dažniausiai vadinami šerbetu): kiviai, medus, žaliosios citrinos ar citrinų sultys, tarkuota citrinos žievelė.
Naminių ledų receptų variantai:
Bananiniai ledai su kakava ir levandomis
Sudedamosios dalys:
- 2 šaldyti bananai;
- 1 sauja juodųjų serbentų, gali būti šaldyti be cukraus;
- 1 valg. š. kakavos, natūralios, tamsiosios;
- levandų žiedai (papuošti, nebūtina).
Gaminimas:
1. Bananus nulupame ir supjaustome riekelėmis. 10 valandų ar daugiau laikome šaldymo kameroje.
2. Gamindami ledus pirmiausia trintuvu sutriname vieną bananą, įdedame serbentus, vėl patriname ir atidedame.
3. Sutriname antrą bananą ir sumaišome su kakava.
4. Į lėkštę įdedame abiejų rūšių ledų, papuošiame levandų žiedais.
Bananai su mangais
Sudedamosios dalys:
- 60 g banano;
- 60 g prinokusio mango;
- 45 g natūralaus ekologiško jogurto;
- cinamonas, vanilė (nebūtina).
Gaminimas:
1. Nuplauname ir nulupame vaisius.
2. Supjaustome vaisius gabalėliais.
3. Sutriname vaisius trintuvu ar plaktuvu.
4. Į tyrę įberiame cinamono, galima įberti mažą žiupsnelį vanilės.
5. Viską gerai sumaišome ir supilame į šaldyti skirtą dėžutę ar indą.
6. Įkišame į šaldiklį ir pamaišome kas valandą, kol sušąla, t. y. 3 ar 4 valandas.
Jei ledus laikėte šaldiklyje per naktį ar ilgiau, prieš valgydami valandą palaikykite šaldytuve.
Dvi neigiamos tendencijos
Pirma tendencija, o gal jau ir taisyklė, kad pienas keičiamas į pieno miltelius. Antra – pieno riebalai keičiami pigesniais menkaverčiais augaliniais riebalais. Pridedant pastarųjų, keičiasi valgomųjų ledų struktūra ir skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį pramonininkai prideda papildomų maisto priedų.
Verta žinoti, kad maisto pramonėje naudojami hidrogenizuoti aliejai, o juose yra pakitusių riebalų (transriebalų), veikiančių kaip kancerogenas, didinančių blogojo (MTL) cholesterolio ir mažinančių gerojo (DTL) cholesterolio lygį.
Kaip pasirinkti ledus?
Visuomet skaitykime ne tai, kas etiketėje užrašyta didelėmis raidėmis, bet kas parašyta mažytėmis raidelėmis.
1. Svarbu žinoti, kad etiketėje visuomet pirmiausia paminima didžiausia sudedamoji dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas. Pavyzdžiui, jei tai grietininiai ledai, tai pirmas negali būti minimas vanduo.
2. Patartina rinktis kuo mažiau sudedamųjų dalių turinčius ledus. Atminkite, kad pramoniniu būdu pagaminti ledų be priedų neįmanoma. Kai kurie jų, pavyzdžiui, natūralus stabilizatorius pektinas, nėra kenksmingi, bet dar yra sintetiniai emulgatoriai, kvapikliai, dažikliai, rūgštikliai. Kai kurie net ir natūralūs maisto priedai nėra sveiki.
Bet kokiu atveju, ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Nebūtina mokytis viso priedų sąrašo. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, prie ledų šaldymo lentynos pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Pasirinkite geriau mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu ir natūraliais ingredientais.
3. Jei jau renkatės valgomuosius ledus su uogiene, paskaitykite, kas užrašyta, vardijant sudedamąsias dalis. Jei išvardyta visa uogienės sudėtis – tuomet gerai, jei ne – tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra didžiulis kiekis cukraus, mažai uogų ir pačioje uogienėje didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų ir kitų maisto priedų. Dar geriau, jei leduose įdėtos uogos, o ne uogienė. Na, bet tai retas atvejis.
4. Jei mėgstate vaisinius ledus, taip pat būtina skaityti jų sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi jums vėl pagelbės atsirinkti tik sudedamųjų dalių sąrašo skaitymas. Būtina, kad vienos pirmųjų sudedamųjų dalių būtų paminėtos sultys, o dar geriau – vaisių tyrė.
5. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonio, visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos... Kitu atveju būtų taip ir parašyta – „su braškėmis“.
6. Jei renkatės ledus su glaistu, pasiskaitykite, iš ko tas glaistas pagamintas. Labai retai tai yra šokoladas ar kakavos sviestas. Dažniausiai tai cukrūs ir augaliniai riebalai, turintys jau minėtųjų sočiųjų ir transriebalinių rūgščių.
7. Renkantis ledus svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiomis ligomis serga žmogus. Jei padidėjęs cholesterolio lygis, sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų rinktis liesesnius, pavyzdžiui, pieniškus ar sorbetą, ir turinčius mažesnį kiekį cukraus.
Jei kankina alergijos, įvairios odos ligos, būtina vengti leduose esančių dažiklių ir kitų maisto priedų, kurie veikia organizmą kaip pseudoalergenai, t. y. patys nealergizuoja, bet paaštrina visas esamas alergijas. Alergiški žmonės turėtų atidžiai skaityti net ir pačių paprasčiausių valgomųjų ledų, pavyzdžiui, grietininių ledų be priedų, etiketes. Net ir tokiuose leduose gali būti riešutų ar kviečių pėdsakų.
Apibendrinant, jei norite sveikesnio pasirinkimo – būtina skaityti etiketes, ypač tai, kas parašyta mažomis raidėmis.
Ar pieno milteliai yra blogai? O gal tai tiesiog pienas miltelių pavidalu?
Visais atvejais produktas yra tuo sveikesnis ir mitybinė vertė didesnė, kuo jis mažiau apdorotas.
Kad galėtumėte geriau suprasti, galime palyginti šviežiai spaustas sultis ir „natūralias“ sultis, pagamintas iš vaisių koncentrato ir parduodamas tetrapakuose. Jose vandens kiekis toks pat, kaip ir natūraliose, bet maistinė vertė ir skonis skiriasi iš esmės.
Vykstant pieno miltelių gamybos procesui dalis pieno baltymo suyra, taigi teigti, kad pieno milteliai yra tas pats, kas pienas, ar grietinėlės milteliai yra lygiaverčiai grietinėlei, negalima.
Ar tai, kad leduose yra mažiau pieno baltymų ir riebalų, lemia jų kokybę? Kaip tai veikia žmogaus sveikatą?
Mažesnis sočiųjų riebalų kiekis yra geriau, bet tai, kad pieno riebalai keičiami menkaverčiais augaliniais hidrogenizuotais aliejais, teigiamo poveikio sveikatai tikrai nedaro. Šie pridėti augaliniai riebalai nėra nesočiųjų riebalinių rūgščių šaltinis, kaip kai kurie įsivaizduoja. Atvirkščiai, jie dėl turimų transriebalų (pakitusių riebalų) ne tik didina blogojo cholesterolio kiekį, bet ir mažina gerojo cholesterolio lygį.
Be to, pridedant augalinių riebalų, keičiasi valgomųjų ledų struktūra ir skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį, pramonininkai prideda daugiau maisto priedų nei į natūralesnius ledus.
Ar tiesa, kad pirkėjai dažniausiai ledus renkasi pagal skonį, o ne pagal sudėtį?
Labai dažnai atsižvelgiama į kainą. Jei jums rūpi jūsų sveikata, rekomenduočiau nusipirkti mažesnį kiekį valgomųjų ledų, bet natūralesnės sudėties.
