Knygoje aptariama ir rauginto maisto svarba gyvenant lietuviškame klimate, ir atgijusio pasaulinio susidomėjimo rauginiais priežastys. Apie rauginių naudą organizmui pasakoja sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.
– Ar raugintas maistas gali padėti sulieknėti? Galbūt norėdami sulieknėti turime imtis ekstremalių, vien rauginto maisto dietų?
– Pasiryžusiems laikytis ekstremalios rauginto maisto dietos atsilaikyti bus sunku. Ir tikrai nesveika – geriau užsirašyti pas gydytojus iš anksto, nes dietos pabaigoje pas juos apsilankyti tikrai gali tekti.
Iš tiesų, mitas, kad sulieknėsime valgydami vien raugintas daržoves, gali būti atėjęs iš visuotinai priimto supratimo, jog daržovės – sveika. Ir tai iš esmės tiesa, daržovėse tikrai mažai kalorijų ir daug naudingų medžiagų. O kai kuriose raugintose daržovėse tų gerųjų medžiagų net daugiau nei neapdorotose. Raugintuose produktuose gausu probiotikų ir prebiotikų, skatinančių gerųjų bakterijų gamybą, o JAV šiuo metu gyvuoja labai populiari teorija, jog nuo žarnyno mikrofloros priklauso ne tik mūsų svoris, bet net ir nuotaika.
Vis dėlto, jei lieknėdami norime ilgalaikio rezultato, turime galvoti apie mitybos visumą. Taip, rauginti pieno produktai yra vertingesni, nei saldaus pieno, o rauginta duona – sveikesnė nei mielinė. Tačiau didžiausią efektą tokių produktų vartojimas duos, jei jie bus ne ekstremalios dietos, o visavertės mitybos dalimi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ūkininkų Abukauskų patirtis: kaip raugti vaisius ir daržoves? Mitybos specialistės komentaras
– Kuo raugintas maistas gali pasitarnauti tiems, kuriems numesti svorio nėra aktualu?
– Rauginti pieno produktai gali būti labai vertingi sunkiai laktozę toleruojantiems žmonėms – tokius produktus gali būti lengviau virškinti. Raugintuose kopūstuose yra daug vitamino C, kuris reikalingas stiprinant organizmo imunitetą, o su natūraliu raugu kepta duona ilgiau skaidoma organizme nei mielinė, todėl pavalgę tokios duonos lėčiau išalkstame.
– Ar yra žmonių, kuriems reikėtų vengti rauginto maisto?
– Kenčiantys nuo padidėjusio kraujospūdžio raugintų daržovių turėtų vengti valgyti vakare – vien dėl to, kad jose daugiau druskos. Taip pat raugintą maistą gali sunkiau toleruoti žmonės, turintys virškinamojo trakto sutrikimų.
Kita vertus, kaip ir minėjau anksčiau, tokius raugintus pieno produktus kaip kefyrą ar varškę dažnai gali valgyti net laktozę mažiau toleruojantys žmonės. Rauginti produktai mitybai suteikia įvairovės – bent po šiek tiek jų verta suvalgyti kasdien.
– Lietuviškoje virtuvėje dažniausiai sutinkami patiekalai iš raugintų produktų – troškinti kopūstai su karka ar rūgpienis prie keptų bulvių – neatrodo labai sveiki. Kaip galima juos paversti sveikesniais receptais?
– Paversti tokius receptus sveikesniais – visai nesunku. Štai pavyzdžiui rauginti kopūstai sveikesni netroškinti. Ir bulvės nėra blogai – tik išsivirkime jas su lupenomis arba išsikepkime orkaitėje, žemesnėje temperatūroje, šalia pateikime raugintų kopūstų, pagardinkime šalto spaudimo saulėgrąžų ar sėmenų aliejumi, jei žiemą reikia natūralių antibiotikų – įpjaustykime svogūno. Gausime puikius, sveikus pietus, kuriuos dar ir greičiau pagaminsime.
– O kuo savo maistine verte skiriasi, pavyzdžiui, rauginti kopūstai, pirkti parduotuvėje, ir tie, kuriuos užraugiame namie patys?
– Svarbiausia skaityti produktų sudėtį. Gaminant raugintus produktus pramoniniu būdu dažniausiai stengiamasi procesus greitinti, todėl į juos pridedama cukraus, daugiau druskos, kartais net ir acto. Ieva savo knygoje daug pasakoja apie tai, koks gamtiškas yra tikrasis rauginimo procesas – jis priklauso ir nuo naudojamų produktų, ir nuo aplinkos, net nuo šeimininkės nuotaikos. Raugindami patys galime viską pasigaminti taip, kaip norime, todėl paprastai namuose rauginti produktai būna ne tik skanesni, bet ir vertingesni.
Daugiau idėjų, receptų ir patarimų, kaip ruošti sveiką raugintą maistą namuose rasite Ievos Šidlaitės knygoje „Natūralus rauginimas“.
