Avižos suteikia sotumo jausmą, šalina kenksmingas medžiagas, slopina uždegimus, mažina krešulių susidarymo riziką ir cholesterolio sintezę. Taip pat skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne, stiprina imunitetą ir reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Visas šias funkcijas atlieka augalas, prieš 3 tūkst. metų laikytas paprasčiausia piktžole.
Avižas valgyti gali ir dauguma žmonių, netoleruojančių gliuteno. Tiesa, tokiu atveju V.Kurpienė pirmiausia pataria pasitikrinti, kaip į avižas reaguoja organizmas, ir vartojamą kiekį suderinti su gydytoju.
„Avižose yra baltymas, panašus į gliuteną, todėl pirmiausia reikėtų jas išbandyti. Jeigu organizmas labai jautrus, o gliuteno netoleravimas (celiakija) yra sunkios formos, tuomet avižų geriau vengti. Tačiau jei ši liga yra lengvesnės formos, avižas valgyti galima. O visiems kitiems avižas įtraukti į meniu tiesiog būtina“, – sako mitybos specialistė.
– Kaip dažnai reikėtų valgyti avižas?
– Avižos turi salsvą skonį, todėl tai vienos mėgstamiausių grūdų. Ir gerai, nes tai vertingas produktas ir jas valgyti reikia gana dažnai. Žinoma, įvairovė mityboje labai svarbu ir jas reikia derinti su kitais grūdais. Tiems, kurie to dar nepadarė, rekomenduoju avižas įtraukti į savo valgiaraštį ir valgyti bent kelis kartus per savaitę.
– Tačiau ir avižų produktų įvairovė yra labai didelė: kruopos, dribsniai, košių mišiniai. Ką rinktis?
– Kuo mažiau apdorotas produktas yra naudingiausias. Šiuo atveju – visas grūdas. Jame tebėra visas naudingųjų medžiagų kompleksas. Tik reikia atsirinkti tinkamai, nes yra keletas avižų rūšių ir maloniausiai valgomos yra belukštės avižos. Jei įsigijote tokias, kur kas antrame kąsnyje reikia išrinkinėti nevalgomus lukštus, kitą kartą rinkitės kito gamintojo produktą.
Kartais girdžiu sakant, kad avižos karčios. Taip nutinka, kai jos džiovinamos netinkamai ar yra pasenusios. Taip, grūdai irgi sensta. Avižos apkarsta greičiau nei kiti grūdai, nes jose yra ypač naudingų nesočiųjų riebalinių rūgščių, teigiamai veikiančių mūsų organizmą, saugančių nuo uždegimų ir širdies kraujagyslių ligų.
Avižos pačios savaime yra šiek tiek saldžios, tokiais natūraliais priedais patiekalą galime dar labiau pasaldinti.
Kartais galima naudoti ir avižinius dribsnius, pavyzdžiui, sveikesniems desertams, kitų patiekalų surišimui ar blynų kepimui. Pati iš jų kepu sausainius. Avižiniai miltai, nors kalorijų turi panašiai, bet maistingumo prasme yra naudingesni nei įprasti balti kvietiniai miltai.
Avižinių dribsnių košė labai tinka mažiems vaikams arba intensyviai sportuojantiems žmonėms, kuriems reikia daugiau kalorijų, daugiau vertingo maisto.
– Ar tikrai avižos padeda sulieknėti?
– Jei valgysime avižas ir įdėsime 100 g sviesto, tikrai ne. Tačiau avižos turi daug tirpių ir netirpių skaidulų. Jos ilgam suteikia sotumo jausmą, vadinasi, išvengiame užkandžiavimo. Taip netiesiogiai prisidedama ir prie lieknėjimo.
– Ar avižų produktai su priedais ir saldikliais išlaiko bent dalį naudingųjų savybių?
– Naudingųjų savybių iš jų niekas neišima, tačiau, pasaldinus košę ir iš jos padarius desertą, sotumo jausmas būna mažesnis, o organizmas prasčiau pasisavina grūduose esančias medžiagas, be to, gauname mažai vertingų cukrų.
Saldinti nerekomenduoju, tačiau labai tinka, pavyzdžiui, košes pagardinti kokoso aliejumi ar pienu. Jis suteikia švelnų saldumo skonį, bet cukraus ten nėra. Taip pat galima pridėti sutarkuoto ir lengvai pakepinto moliūgo, cinamono ar kokoso drožlių. O gal ir visko kartu.
Kas pasakytų, kad kokoso aliejus yra saldus? Jis toks nėra, tačiau kai atsiduria komplekte su avižomis ir moliūgu – išgaunamas labai geras skonis. Dar vienas puikus derinys – avižos ir natūralus žemės riešutų sviestas.
Avižos pačios savaime yra šiek tiek saldžios, tokiais natūraliais priedais patiekalą galime dar labiau pasaldinti. Nenaudojant jokių džiovintų vaisių ar panašių dalykų galime pasiekti sveikesnį sotumo jausmą.
