Šių metų rugsėjį „SB draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog net 61% Lietuvos gyventojų teigia, kad nerimo lygis išaugo dėl koronaviruso pandemijos. Anot „Nerimo klinikos“ psichologės psichoterapeutės Darjos Norbutės, stiprus ir ilgalaikis nerimas, gali paveikti imuninę sistemą, tuo pačiu ir bendrą organizmo gerovę.
„Dažnas, patiriantis panikos priepuolius, griebiasi raminamųjų vaistų. Deja, jie yra veiksmingi tik tam kartui ir ilgalaikėje perspektyvoje, per dažnai vartojami, gali padaryti ir žalos. Psichologiniai pagalbos sau metodai gali padėti nusiraminti taip pat efektyviai, kaip ir vaistai, be to, jie padeda geriau pažinti savo būseną, suprasti kas su manimi vyksta bei kaip aš galiu tai valdyti pats. Būtent todėl ir kilo idėja sukurti mobiliąją programėlę RAMU“, – pasakoja psichologė.
Panikos ataka: kas tai?
Panikos priepuolis – tai būsena, kuri užvaldo staiga ir sukelia žmogui daugybę tiek fizinių, tiek emocinių nepatogumų, o kartais net nesuvaldomą mirties baimę.
„Panikos priepuolis dažnai ištinka tarsi „iš niekur“ ir juntamas kaip gąsdinančių kūno pojūčių kratinys: padažnėja pulsas, trūksta oro, svaigsta galva, padidėja prakaitavimas, pasitaiko ir stiprūs skausmai krūtinės srityje, drebulys ar guzo gerklėje pojūtis. Šiuos fizinius simptomus dažnai lydi klaidingos žmogaus interpretacijos – bijoma numirti ar išprotėti. Iš tiesų, šie kūno pojūčiai nėra mums grėsmingi, tai yra normalus organizmo atsakas į stresą. Dauguma šių fizinių pojūčiai kyla dėl streso metu išsiskyrusių hormonų bei deguonies pertekliaus kraujyje”, – pasakoja psichologė.
Atsitikus tokiems priepuoliams, sunku suvokti, jog visa tai, kas vyksta su kūnu, – normalus organizmo atsakas į patirtą stresą tik ne laiku. Dar sunkiau tuo metu suvokti, kad pats žmogus gali šią būseną valdyti. Bejėgiškumo jausmas dažnai priverčia griebtis raminamųjų ar net pradėti vengti veiklų ir vietų, kurios susiejamos su įvykusiu panikos priepuoliu.
Programėlė gimė iš būtinybės
Apie meditacijai skirtas mobiliąsias programėles tikriausiai, girdėjo daugelis, tačiau specialiai panikos atakoms kurtų programėlių nei Lietuvoje, nei pasaulyje dar nebuvo. Todėl, kaip teigia „Nerimo klinikos“ psichologė, programėlės idėja kilo iš būtinybės.
„Nerimas ir panikos atakos yra gana dažna problema, su tuo susiduriame ir dirbdamos su klientais. Nors pats terminas panikos ataka, tikriausiai, girdėtas daugumai, tačiau priepuoliui ištikus, ne visada lengva jį atpažinti. Dažnai žmonės dėl kūno simptomų pirmiausiai kreipiasi į gydytojus ir tik po to ateina pas mus – psichikos sveikatos specialistus. Žmogui, kurį ištiko panikos ataka, norisi kuo greičiau priepuolį sustabdyti, nurimti. Norėjome sukurti priemonę, kuri būtų efektyvi, paremta psichologinias metodais ir būtų šalia, kai to labiausiai reikia. Taigi, gimė mintis – sukurti mobiliąją programėlę, kur „greitoji pagalba“ būtų pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu“, – pasakoja psichologė.
Programėlėje yra kelios funkcijos:
- Kvėpuok. Tai kelių intervalų kvėpavimo pratimai, kurių metu malonus ir ramus balsas, papasakos, ką reikia daryti ir kokiu ritmu kvėpuoti.
- Atsipalaiduok. Relaksacijos pratimai, padėsiantys nusiraminti ir atgauti jėgas patyrus nerimą.
- Būk dabar. Buvimo čia ir dabar pratimai, kurie padeda nurimti ir išlaikyti aiškų situacijos vaizdą.
- Papasakok. Dažnai atrodo, jog panikos ataka ištinka netikėtai. Tačiau tiesa ta, jog panikos ataka yra kūno reakcija į vidinius ar išoriniu veiksnius. Šis pratimas padeda išanalizuoti situacijas ir geriau suprasti, iš kur kyla panikos ataka.
- SOS. Specialus pagalbos mygtukas, kurį reikia paspausti ištikus staigiai panikos atakai ir nebežinant, ko griebtis. Paspaudus mygtuką, pasigirsta balsas, kuris vedą žmogų nusiraminimo link.
Prie žinutės skleidimo prisideda ir „SB draudimas“
„Nerimo klinikos“ idėja patraukė ir socialiai atsakingo verslo dėmesį, todėl prie RAMU programėlės komunikacijos prisidėjo gyvybės draudimo bendrovė „SB draudimas“. Bendrovės vadovas Saulius Jokubaitis teigia, jog šis projektas ne tik sveikintina iniciatyva, bet ir puiki idėja padėti nebūtinai tik tiems, kuriuos kankina panikos priepuoliai.
„Neseniai atlikome visuomenės tyrimą, kuris nustatė Lietuvos gyventojų nerimo indeksą pandemijos laikotarpiu ir rezultatai išties nustebino. Net 93 proc. žmonių jaučia nerimą dėl savo ar savo artimųjų sveikatos, o 61 proc. žmonių apskritai jaučia padidėjusį nerimą šiuo laikotarpiu.
Net 93 proc. žmonių jaučia nerimą dėl savo ar savo artimųjų sveikatos, o 61 proc. žmonių apskritai jaučia padidėjusį nerimą šiuo laikotarpiu.
O „Nerimo klinikos“ programėlės idėja mums pasirodė aktuali ne tik tiems, kurie patiria rimtas panikos atakas, bet ir apskritai visiems žmonėms, kuriems trūksta ramybės, kurie šiuo sudėtingu laikotarpiu baiminasi dėl savo ir artimųjų ateities. Kiekvienam kartais vertėtų išmokti atsipalaiduoti, negyventi ateityje, o pabūti čia ir dabar, nustumti šalin tą nuolat kankinantį nerimą“, – sako „SB draudimo“ vadovas.
Buvimas tokių iniciatyvų dalimi, kaip teigia S. Jokubaitis, yra kiekvieno atsakingo verslo užduotis. O naujas „SB draudimo“ šūkis – „Gyvenimui be baimės“, tik parodo, jog pagrindinis bendrovės tikslas – padėti žmonėms sukurti finansiškai saugią ateitį, gyventi ramiau ir išvengti streso, kuris gali sukelti ne tik emocinių, bet ir rimtų fizinių sutrikimų.
*American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (5th ed.). Washington, DC: Publisher.
