Pasak embriologės dr. Živilės Čerkienės, „Northway“ laboratorijoje taikomi visi pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai: pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, intracitoplazminė spermatozoido injekcija ir sudėtingesnis – fiziologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija. „Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, pasirenkamas tas būdas, kuris labiausiai gali padėti gydyti nevaisingumą. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje dažniausiai taikomas tada, kai nevaisingumą lemia moters sveikatos sutrikimai, o intracitoplazminė spermatozoido injekcija pasirenkama vyro nevaisingumo atveju“, – pasakoja dr. Ž.Čerkienė.
Anot embriologės, pirmąjį būdą galima vadinti klasika, jį sukūrė pagalbinio apvaisinimo metodų pradininkas prof. Robert Edwards, gavęs Nobelio premiją už šį išradimą. Jo pagalba gimė pirmas vaikas pasaulyje. „Vėliau metodai tobulėjo, norėjosi padėti tais atvejais, kai nustatomi pakitimai spermatozoiduose, kai jie negali natūraliai prisijungti prie kiaušialąstės dėl per mažo kiekio ar nepakankamo judrumo, kai tenka juos įvesti į kiaušialąstę, kad įvyktų apvaisinimas. Didžioji dalis šių procedūrų atliekama „Northway“ laboratorijoje. Intracitoplazminė spermatozoido injekcija taikoma vis dažniau, nes vyrų spermos kokybė nuolat prastėja“, – teigia dr. Ž.Čerkienė.
Ištobulėjo embrionų šaldymo metodas
Dr. Ž.Čerkienė prisimena, kaip pradžioje buvo dirbama su embrionų šaldymu. Buvo reikalingas specialus įrenginys, šaldymas trukdavo apie keturias valandas: „Sudėtingiausia buvo tai, kad reikėjo labai kontroliuoti skysčių kristalų susidarymą šaldymo metu, nes tai galėdavo suardyti ląsteles ar embrionus. Norint to išvengti buvo taikomi įvairūs metodai, bet nė vienas nebuvo tobulas. Svarbu paminėti ir tai, kad embrionų išgyvenimas po atšildymo buvo gerokai prastesnis, nei yra dabar.“
Juokaujama, kad greituoju būdu užšaldyti embrionus pabandė patys embriologai, norėdami palengvinti savo darbą ir tai sėkmingai pavyko.
„Greitasis šaldymas trunka keliolika minučių, nereikia specialios įrangos. Svarbiausia, šiuo metodu užšaldyti, o vėliau atšildyti embrionai duoda geriausius rezultatus. „Northway“ laboratorijoje ištobulintos metodikos dėka embrionų išgyvenimas siekia 100 procentų. Asmeniškai neprisimenu atvejo per pastaruosius trejus metus, kad būtų neišgyvenęs embrionas. Embrionas gali būti silpnesnis ar stipresnis, tačiau jam visiškai nepakenkia šaldymo procesas“, – tvirtina dr. Ž.Čerkienė.
Pusė pagalbinio apvaisinimo ciklų baigiasi embrionų užšaldymu
Pasak embriologės, greitasis užšaldymo metodas ypač aktualus dabar, kai daug pagalbinio apvaisinimo ciklų baigiasi visų embrionų šaldymų: „Pastaruoju metu tokia tendencija vyravo Europoje, palaipsniui įsitvirtina ir Lietuvoje. Mūsų klinikoje apie pusė pagalbinio apvaisinimo ciklų baigiasi ne embriono perkėlimu į gimdą, o embrionų šaldymu ir jų implantavimu kito moters ciklo metu. Manoma, kad embrioną reikia perkelti tada, kai yra geriausios sąlygos embrionui implantuotis. Tokiu būdu išvengiama ir su hiperstimuliacija susijusių rizikų.“
Jei anksčiau pacientai klausdavo, ar su šaldytais embrionais turi mažesnį šansą pastoti, tai dabar nekyla tokių klausimų, nes yra tiek pat šansų, o kai kuriais atvejais net ir didesnė tikimybė pastoti. „Taip ir turėtų būti, nes embrionas implantuojamas kito ciklo metu, kai moteris yra pailsėjusi, gimdos gleivinė pasiruošusi priimti embrioną, todėl kai kuriais atvejais implantacija vyksta geriau. Kad ir koks stiprus būtų embrionas, jį įkelti į gimdą reikia tada, kai yra geriausias implantacinis periodas. Mūsų pacientams kartais siūlome atlikti papildomą gimdos gleivinės receptyvumo testą, kad būtų nustatytas geriausias laikas atlikti šią procedūrą“, – pasakoja dr. Ž.Čerkienė.
Pagerėjo embrionų vystymasis ir apvaisinimo rezultatai
Embrionas gali pilnavertiškai vystytis ir geriausi rezultatai bus tik tuomet, kai sudaromos optimaliausios ir visiškai kontroliuojamos sąlygos. Anot embriologės, kai buvo kuriamos pagalbinio apvaisinimo laboratorijos, didelis dėmesys buvo skiriamas optimalios aplinkos sukūrimui: „Mokslininkai suprato, kad laboratorijoje reikia atkartoti tas sąlygas, kurios susidaro vykstant savaiminiam apvaisinimui gimdoje.“
Dr. Ž.Čerkienei darbo pradžioje prieš daugiau kaip 20 metų teko dirbti su inkubatoriais, kuriuose buvo nustatyta 37 laipsnių temperatūra ir CO2 dujų 6 proc. rėžimas: „Vėliau atlikus papildomus natūralaus apvaisinimo metu susidarančių sąlygų tyrimus, pastebėta, kad reprodukcinėje sistemoje yra kita dujų sudėtis. Dabar mūsų embrionai auginami inkubatoriuje, kuriame yra žemo deguonies ir trijų dujų mišinio aplinka. Tai davė rezultatus – ypač pagerėjo embrionų vystymasis ir apvaisinimo rezultatai.“
Išmanusis inkubatorius suteikė naujų galimybių
Pastebėta ir tai, kad embrioną reikia nuolat laikyti optimalioje aplinkoje – tam tikrame temperatūros ir dujų režime. „Tik išradus išmanųjį inkubatorių, kuris leido monitoriuje nuotoliniu būdu stebėti embriono vystymąsi, atsirado galimybė neišimti embriono iš jo natūralios aplinkos, nepertraukti optimalaus vystymosi. Nuotoliniu būdu galima nuspręsti ir tai, kurie embrionai iš kelių ar keliolikos yra geriausi, atrinkti tą, kuris bus perkeltas į gimdą. „Northway“ klinikos laboratorija viena pirmųjų pradėjo taikyti šį metodą“, – teigia dr. Ž.Čerkienė.
Išmanieji inkubatoriai papildė galimybę ne tik stebėti, bet ir analizuoti embrionus. „Įdiegėme algoritmus, kurie leidžia gana tiksliai paskaičiuoti embriono implantavimo galimybes. Tai reiškia, kad per tam tikrus embriono vystymosi etapus dirbtinio intelekto dėka pavyksta išaiškinti ir atrinkti embrioną, kurio implantavimas sėkmingai baigsis nėštumu. Tai gana svarbus proveržis suvokiant ir palaikant embriono vystymąsi, – pasakoja embriologė ir priduria, kad tai sudėtinga pagalbinio apvaisinimo laboratorijos sistema, reikalingas nuolatinis parametrų sekimas. – Jeigu laboratorijos darbas atliekamas optimaliai, pasiekiama geriausių rezultatų.“
Laboratorijoje embrionai auginami iki blastocistos stadijos
Laboratorijoje embrionai nuo apvaisinimo momento auginami penkias dienas, kai kuriais atvejais reikia papildomos dienos, jei embrionas vystosi ne taip sparčiai. Dr. Ž.Čerkienė pasakoja, kad pirmiausia laboratorijoje įvyksta apvaisinimas, antrąją diena embriologas įvertina rezultatus – ne visos kiaušialąstės apsivaisina dėl įvairių priežasčių. Toliau embrionas vystosi penkias, kartais šešias dienas, kol pasiekia blastocistos stadiją, turi per 100 ląstelių ir gali būti perkeltas į gimdą. „Embrionas dažnai auginamas iki blastocistos stadijos, kad būtų galima patikrinti, ar jis gali tapti vaisiumi. Kartais dėl įvairių priežasčių embriono vystymasis sustoja. Bandome ieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko, gali būti pasirenkami papildomi metodai ir testai“, – teigia embriologė.
Naujas neinvazinis genetinis tyrimas padeda išvengti persileidimų ir apsigimimų
Dalis vystymosi sutrikimų gali būti susiję su genetiniais veiksniais, todėl „Northway“ klinikoje atliekamas neinvazinis ikiimplantacinių embrionų genetinis tyrimas. „Tai gana naujas metodas, ypatingas tuo, kad nereikia lazeriu paimti embriono biopsijos, tiriama embriono aplinka: 6-ą vystymosi dieną surenkama embriono auginimo terpė. Anksčiau genetiniai tyrimai taip pat buvo atliekami, tačiau embrionas buvo išimamas iš inkubatoriaus, kad būtų paimtos kelios jo ląstelės. Tokios manipuliacijos trikdydavo embrioną, jis atsidurdavo sau nenatūralioje aplinkoje, prisidėdavo ir rizikos, susijusios su lazerio naudojimu atliekant biopsiją“, – teigia dr. Ž.Čerkienė.
Neinvazinis genetinis tyrimas nustato, ar embrionas – būsimas vaisius – turi taisyklingą 46-ių chromosomų rinkinį. Anot embriologės, jei yra nukrypimų ir toks embrionas būtų perkeltas į gimdą, gali lemti ankstyvą persileidimą arba naujagimis turės įgimtus genetinius defektus: „Ankstyva embriono diagnostika padeda išvengti persileidimų ir apsigimimų. Mūsų klinikoje taikomas šis metodas, kuris patikrina embriono genetinę informaciją. Kitais būdais tai nuspėti sunku, nes kartais morfologiškai stiprūs embrionai nekoreliuoja su nėštumu ir viena iš priežasčių yra genetiniai defektai.“
Naujas metodas vyresnėms moterims, norinčioms susilaukti vaikų
Moters amžius labai svarbus pagalbinio apvaisinimo rezultatams, kaip vienoje konferencijoje buvo išvardinti trys pagrindiniai veiksniai, lemiantys pagalbinio apvaisinimo sėkmę – tai moters amžius, amžius ir dar kartą amžius, tačiau visame pasaulyje pastebima atidėtos motinystės tendencija.
Anot dr. Ž.Čerkienės, daugėja vyresnio amžiaus pacienčių, kurios nori susilaukti vaikų. Vaisingumo specialistai šiuo atveju neretai susiduria su mažu kiaušialąsčių kiekiu, nepakankamos kokybės embrionais, todėl taikoma nauja metodika: moters kiaušialąsčių brandinimo perkėlimas į optimalias laboratorijos sąlygas.
„Vyresnio amžiaus moterų reprodukcinės sistemos aplinka nėra tokia palanki bręsti kiaušialąstėms dėl įvairių priežasčių – hormoninių pokyčių ir su senėjimu susijusiais procesais. Iš moterų paimamos nebrandžios kiaušialąstės ir papildomai brandinamos laboratorijoje idealiomis sąlygomis, todėl pavyksta gauti geresnius rezultatus. Mes šį metodą pradėjome taikyti tik šiais metais, turime kelis bandymus. Manome, kad idėja – kiaušialąsčių brandinimą perkelti į laboratoriją ir sudaryti optimalias sąlygas, turėtų būti sėkminga ateityje vyresnio amžiaus moterų grupėje“, – teigia embriologė dr. Ž.Čerkienė.
Kiti būdai padėti moterims – siūlymas užšaldyti kiaušialąstes, jei šiuo metu neplanuoja turėti vaikų. „Suprantant tai, kad senėjimo procesai neišvengiami, galima tikėtis puikiausių rezultatų, jei moteris užsišaldo kiaušialąstes iki 30 metų ir vėliau jas atšildžius sukuriami embrionai. Jei į kliniką kreipiasi 40-metė ar vyresnė, sėkmės procentai žymiai mažesni, jei nėra užšaldyto rezervo“, – tvirtina embriologė.
Po nesėkmingų bandymų pastoti suteikiama nauja galimybė
„Į „Northway“ kliniką dažnai kreipiasi pacientai, kurie mėgina susilaukti vaikų nebe pirmą kartą. Kai įvyksta ankstyvi persileidimai, prieš tai buvusios procedūros nesibaigė sėkmingu gimdymu, pacientėms tai labai skausminga. Viena – nepastoti, bet jei pastoji, patiki stebuklu, tačiau tai žlunga – visai kas kita. Bandome siūlyti įvairius būdus, kad suteiktume naują galimybę. Vienas iš tokių metodų – kiaušialąsčių aktyvacija, kuri taikoma tuomet, kai buvo prasti rezultatai po pagalbinio apvaisinimo. Taip pat siūlome embriono implantaciją skatinančius metodus, vadinamuosius embriono „klijais“, kurie gali apsaugoti nuo ankstyvų persileidimų“, – pasakoja dr. Ž.Čerkienė.
Kitas sudėtingesnis metodas taikomas vyrams, jei nurandama ejakuliacijos metu spermatozoidų – mikrochirurginiu būdu išgaunami spermatozoidai iš sėklidžių. „Sėkmė priklauso nuo to, ar spermatozoidai yra judrūs – taip būna dėl judėjimo sutrikimų arba todėl, kad ląstelės negyvybingos. Jei visi iš sėklidžių išgauti spermatozoidai yra nejudrūs, taikome papildomą metodą – spermatozoidų judrumo atstatymą“, – tvirtina embriologė.
Individualus pagalbinio apvaisinimo gydymo požiūris
Dr. Ž.Čerkienė pripažįsta, kad tenka dirbti ir su tikrai sunkiais atvejais: „Mūsų klinikoje tendencija yra tokia, kad visos naujovės ir gydymo būdai vis labiau taikomi individualiai, reikia atsižvelgti į labai daug niuansų. Kiekvienu konkrečiu atveju galvojame, ką pacientui galime pasiūlyti, ar tai optimaliausias būdas. Išanalizuojame kiekvieną atvejį ir pasiūlome geriausią sprendimą – tai suteikia galimybę pasiekti geriausią rezultatą.“
Pasak embriologės, mažėja pacientų, kurie pageidauja į gimdą perkelti du embrionus (pagal Lietuvos įstatymus leidžiama iki trijų, tačiau to labai seniai nedaroma dėl daugiavaisiaus nėštumo rizikos): „Tikime, kad kiekvieno apvaisinimo – nesvarbu, vykstančio savaime ar su pagalba, tikslas – vienas sveikas naujagimis. To siekiame ir mes.“
