Ilgus metus trukusi kova su varginančiu nugaros skausmu vos nesužlugdė jo, kaip gydytojo, karjeros. Tirdamas skausmo pobūdį ir istoriją šiandien profesorius remiasi savo, kaip gydytojo ir paciento, patirtimi bei ragina laikytis holistinio, tarpdisciplininio požiūrio. Manodaktaras.lt dalinasi dr. H.Warraicho interviu CNN (sutrumpintas variantas).
– Kur mes labiausiai klystame, kalbėdami apie skausmą ir norėdami jį suprasti?
– Beveik viskas, ką žinome apie skausmą ir kaip jį gydome, nėra visiškai teisinga. Tiek pacientai, tiek gydytojai buvo mokomi, kad lėtinis skausmas iš esmės yra ūmus skausmas, kuris užsitęsė ir trunka ilgą laiką. Tačiau ūmus skausmas perduodamas aukštyn stuburo smegenimis į galvos smegenis, o lėtinis skausmas dažnai gali nusileisti iš galvos smegenų į kūną, dažnai be jokio papildomo trigerio.
Klaidinga nuomonė, kad tai, kas tinka gydant ūmų skausmą, bus veiksminga ir lėtinio skausmo gydymui.
Klaidinga nuomonė, kad tai, kas tinka gydant ūmų skausmą, bus veiksminga ir lėtinio skausmo gydymui – iš dalies tai paskatino opioidų epidemiją ir neleido žmonėms gydytis tomis priemonėmis, kurios galėjo suteikti daugiau palengvėjimo. Vakarų medicina ilgą laiką bandė suvaldyti skausmą atsižvelgdama tik į fizinius pojūčius. Tačiau skausmas nėra vien fizinis.
– Tad kas yra skausmas, jei ne fizinis pojūtis kūne?
– Mokslas siūlo štai tokį apibrėžimą, kurį daugelis pacientų priima kaip tiesą: skausmas yra fizinio pojūčio, emocinės traumos ir atminties derinys. Smegenų vaizdinė analizė atskleidė, kad emocinės smegenys kur kas labiau dalyvauja patiriant lėtinį skausmą nei ūminį skausmą. Nervų sistemai lėtinis skausmas dažniausiai yra panašus į emociją, kurią jaučiame kurioje nors savo kūno dalyje.
Laikydami skausmą tik fiziniu reiškiniu, apribojame gydymą tabletėmis ir procedūromis, neleidžiame žmonėms gauti psichikos sveikatos intervencijų, kurios tikriausiai yra tokios pat veiksmingos, jei ne veiksmingesnės. Idealus skausmo valdymo metodas yra tarpdisciplininis.
– Ką tai reiškia?
– Pagrindinė skausmo funkcija yra nukreipti visas organizmo jėgas ir dėmesį į jį sukeliant baimę, kad jūsų kūnui iškilusi grėsmė. Pavyzdžiui, kai turėjau stiprų nugaros skausmą, nerimavau, kad mankšta gali mane paralyžiuoti arba stuburas gali pertrūkti per pusę. Alternatyvūs būdai padeda mums permąstyti, ką ir kaip mes galvojame apie skausmą.
Tarpdisciplininis požiūris suteikia pacientams galimybę naudotis įvairiomis galimybėmis, įskaitant kognityvinę terapiją, priėmimo ir įsipareigojimo terapiją (tai naujas požiūris į psichoterapiją, kylantis iš tradicinės elgesio terapijos ir kognityvinės elgesio terapijos), pratimus, fizinę reabilitaciją ir net hipnozę. Ypač efektyvi yra skausmo reprocesoriaus terapija, sukurta specialiai žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo, ji padeda numalšinti skausmo baimės faktorių.
Įrodymai, patvirtinantys tokio alternatyvaus gydymo veiksmingumą, dažnai yra labiau įtikinami nei daugelio įprastų procedūrų ir receptų, kuriuos paprastai teikiame savo pacientams, atveju.
Pacientai patys turi suvokti, kaip glaudžiai su skausmu susiję tokie dalykai kaip psichinė sveikata, depresija, nerimas ar ankstesnės traumos. Pripažinimas, kad skausmą iš tikrųjų sustiprina psichologiniai veiksniai, nepadaro jį mažiau tikrovišką.
– Savo knygoje „The Song of Our Scars: The Untold Story of Pain” rašote, kad smegenyse nėra specialaus skausmo centro, tačiau taip pat paaiškinate, kad lėtinis skausmas gali pertvarkyti nervų sistemą. Kaip tai vyksta?
– Vienas iš procesų, leidžiančių skausmui pereiti nuo ūmaus iki lėtinio, yra centrinio jautrumo išsivystymas. Kai mums skauda, mūsų kūnas tampa dar jautresnis. Kadangi mes norime kuo greičiau skausmą malšinti, šis procesas iš tikrųjų gali sukelti nerimą ir diskomfortą tose kūno srityse, kur anksčiau neskaudėjo.
Skausmo valdymo diferencijavimas yra gyvybiškai svarbus, nes laikui bėgant gali pasikeisti veiksmingi gydymo būdai.
– Kokią įtaką mūsų asmeninės patirtys turi mūsų skausmo suvokimui?
– Kontekstas ir aplinkybės vaidina svarbų vaidmenį suvokiant skausmą. Pavyzdžiui, skausmas dėl lūžusio šonkaulio, kuris ilgainiui užgyja, yra kitoks nei skausmas dėl metastazavusio plaučių vėžio.
Skausmas įsirašo kaip tam tikras įvykis mūsų biografijose, paveiktas socialinių ir kultūrinių jėgų. Deja, kančia gimdo kančią. Iš išsamių tyrimų žinome, kad nemaloni vaikystės patirtis ar kiti ūmūs stresoriai padidina didesnio skausmo riziką. Jei žmogus augo smurtinėje aplinkoje ar patyrė patyčias mokykloje, užaugęs gali tapti itin jautrus įvairioms traumoms.
Skausmas įsirašo kaip tam tikras įvykis mūsų biografijose, paveiktas socialinių ir kultūrinių jėgų.
Kiti tyrimai parodė, kad žmonės, susidūrę su rasine diskriminacija, yra jautresni skausmui. Nepaisant šios realybės, tyrimai atskleidžia, kad gydytojai iš tikrųjų rečiau skiria juodaodžiams vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, remdamiesi prieš šimtus metų paplitusia klaidinga nuomone, kad jų oda yra storesnė arba neva jie turi mažiau jautrias nervų galūnes.
Kadangi skausmas yra itin subjektyvus, priimdami medicininius sprendimus, mes labiau linkę pasinaudoti savo išankstiniais nusistatymais ir šališkumu, kurie dažnai gali būti nesąmoningi.
– Kokį ilgalaikį poveikį žmogui turi lėtinis skausmas?
– Lėtinis skausmas sutrikdo asmens tapatybę ir kasdienį jo gyvenimą. Žmogus, patiriantis lėtinį skausmą, ima jausti, kad jo kūnas yra priešas. Lėtinis skausmas tarsi įkalina žmogų, ilgainiui tampa sunku planuoti ateitį, gyvenimas tarsi susitraukia.
– Kokių patarimų turite tiems, kurie kenčia nuo lėtinio skausmo?
– Pirma, nėra stebuklingos piliulės, t.y. niekada nebus vienos tabletės, procedūros, terapijos ar pratimo, kuris pašalins jūsų skausmą. Raginu skausmą patiriančius pacientus, jų globėjus ir gydytojus būti atviriems visoms įmanomoms galimybėms. Atminkite, kad tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam.
Norėčiau, kad kas nors man būtų davęs patarimą anuomet, kai mano skausmas pasiekę piką, neapleisti veiklos, kuri teikia džiaugsmą. Bandymas sumažinti skausmą gali labai susiaurinti jūsų pasaulį.
Kuo labiau rūpinatės skausmu ir bandote jį pašalinti, tuo jis stipresnis. Jei leisite skausmui užvaldyti jūsų gyvenimą, jūsų kančia tik paaštrės. Todėl nesutelkite viso savo dėmesio į skausmą (nors pradžioje, žinoma, tai gali būti sunku), o susikoncentruokite į tai, ką mėgstate, kas jums teikia malonumą gyvenime. Šis metodas padės atsieti baimę nuo skausmo.
– Kaip šiuolaikinė medicina gali suvaldyti skausmą?
– Skirtingai nuo vėžio ar širdies ligų, kur mes padarėme didžiulę pažangą, lėtinio skausmo problema iš tikrųjų auga. Šiandien nuo jo kenčia daugiau žmonių, nei bet kada anksčiau. Galiu paliudyti, jog daugeliui žmonių mūsų gydymas padarė daugiau žalos nei naudos.
– Tai rimtas pareiškimas. Kodėl taip sakote?
– Norėčiau, kad tai būtų hiperbolė. Nesvarbu, ar kalbame su pacientais, ar analizuojame mokslinius tyrimus, matome, kad JAV sveikatos sistema įvairiais būdais žlugdo lėtinį skausmą kenčiančius žmones.
Kalbant apie opioidus, neturėdami jokių duomenų, patvirtinančių jų veiksmingumą, dažnai farmacijos kompanijų prašymu pradėjome duoti opioidus žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo. Mes leidome melui įsiskverbti į mūsų medicininį išsilavinimą, tai sukėlė krizę, kai Jungtinėse Valstijose buvo išrašyta 30 proc. ar daugiau visų pasaulio opioidų, nors, rodos, amerikiečiai nepatiria daugiau skausmo nei kitų šalių žmonės.
Tyrimas, kuriame dalyvavo kenčiantys nuo vidutinio ar stipraus nugaros ir sąnarių skausmo, parodė, kad asmenys, vartoję opioidus lėtiniam skausmui malšinti, laikui bėgant patyrė stipresnį skausmą nei tie, kuriems buvo skiriami ne tokie stiprūs skausmą malšinantys vaistai, pvz., ibuprofenas.
– Kokį vaidmenį tame atlieka JAV sveikatos draudimo sistema?
– Tai yra priežastis, kodėl skausmo valdymas yra toks prastas. Draudimo bendrovės riboja prieigą prie mankštos, terapijos ir tarpdisciplininės priežiūros.
Lėtinį skausmą patiriantys pacientai nori sulaukti daugiau empatijos, gerumo ir skiriamo jiems laiko iš gydytojų. Tačiau mes sukūrėme sveikatos sistemą, sukurtą tik pelnui ir efektyvumui. Ligoninės uždirba daugiau pinigų iš procedūrų, o receptų išrašymas yra daug greitesnis veiksmas, nei dėmesingas gydymas.
– Ar galite suteikti nors kokią viltį žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo?
– Aš pradėjau rašyti savo knygą būdamas beviltiškoje situacijoje, tačiau dabar esu įsitikinęs, kad galime padaryti daug daugiau. Gydytojai ir slaugytojai gali pasiūlyti savo pacientams daugiau empatijos ir gerumo. Mokslininkai pritaria, kad daugeliui pacientų toks dėmesingumas yra esminė terapija, padedanti jiems įveikti skausmą. Juk žinome, kad placebo efektas sudaro tris ketvirtadalius iš esmės visų skausmą malšinančių vaistų veiksmingumo.
