„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai atrado naujus antibiotikus, kurie galėtų įveikti mirtinas infekcijas

JAV mokslininkų pastangos ieškant naujo būdo mirtinoms infekcijoms gydyti pagaliau davė rezultatų. Buvo atliekami tyrimai, kurių metu buvo bandoma įveikti ypač atsparią Acinetobacter baumannii (Crab) bakteriją. Naujai atrastas junginys, zosurabalpinas, labai gerai veikė mėgintuvėliuose ir bandymuose su pelėmis, BBC radijo laidai „Today“ teigė Pasaulinės antibiotikų tyrimų ir plėtros partnerystės mokslinė direktorė profesorė Laura Piddock, pabrėždama, kad šis tyrimas suteikia „neabejotiną viltį“ kitoms sunkiai gydomoms infekcijoms.
Antibiotikai ir bakterijos
Antibiotikai ir bakterijos / Shutterstock nuotr.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.

Mikrobiologijos ekspertė naujos klasės antibiotikų, kuriais būtų galima gydyti mirtinas ligoninių infekcijas, atradimą pavadino „labai įdomiu“.

Acinetobacter baumannii (Crab) bakterija Pasaulio sveikatos organizacijos priskiriama prie „pirmojo prioriteto kritinių patogenų“, gali sukelti labai sunkias invazines kraujo ir krūtinės ląstos infekcijas sunkiai sergantiems pacientams. Ji atspari daugeliui žinomų antibiotikų. Apie 40-60 proc. užsikrėtusiųjų miršta.

Pagrindinė priežastis, kodėl taip sunku rasti naujų vaistų, kurie ją neutralizuotų, yra sudėtinga bakterijos sandara – ją supanti ir nuo atakų sauganti dviguba membrana.

„Dėl tokios konfigūracijos labai sunku į ją patekti vaistams ir priversti juos išlikti viduje“, – sakė profesorė Laura Piddock BBC naujienų tarnybai.

Tačiau zosurabalpinas, atrastas ištyrus apie 45 000 mažų molekulių, turinčių potencialių antibiotikų savybių, sunaikina bakterijos gebėjimą sėkmingai surinkti šią pagrindinę apsauginę membraną.

Pirmieji tyrimai su žmonėmis

„Šis atradimas įdomus tuo, kad naujasis vaistas suardo vieną iš „statybinių blokų“, sudarančių išorinę bakterinės ląstelės dalį“, – sakė profesorė.

Atliekant laboratorinius eksperimentus, junginys sustabdė svarbiausio statybinio bloko – lipopolisacharido – pernešimą į išorinę ląstelės dalį, neleisdamas tinkamai susiformuoti apsauginei membranai ir galiausiai sukeldamas ląstelės mirtį.

Prof. Laura Piddock teigė, kad „įdomu“, jog mokslininkai jau atliko keletą pirmųjų su žmonėmis tyrimų – su palyginti nedideliu skaičiumi sveikų žmonių – ir dabar yra pasirengę atlikti išsamius klinikinius tyrimus su infekcija sergančiais žmonėmis.

Tačiau, pasak profesorės, mes dar labai toli nuo to, kad šis metodas būtų naudojamas ligoninėse.

Prof. Laura Piddock sakė: „Visapusiški klinikiniai tyrimai užtrunka daug laiko, kelerius metus. Ir iš tiesų, jie kainuoja milijonus. Ir net jei bandymas bus sėkmingas, vaistas turi būti patvirtintas naudojimui ir prieinamas tiems, kuriems jo reikia, o tai yra visame pasaulyje, ne tik keliose šalyse, kurios gali sau tai leisti."

Profesorės teigimu, čia ir yra didžioji problema – antibiotikų gamybos ekonomika. Tačiau, nepaisant didelių kliūčių, yra „neabejotinos vilties“.

„Tai tikrai įdomu – tai ne tik naudinga kovojant su šios rūšies bakterijoms, bet ir gali būti panaudota kitoms“, – pridūrė profesorė Laura Piddock.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų