Tyrimas atskleidžia, kaip vyro ir moters ilgaamžiškumas gali pasikeisti, jeigu įprastą „vakarietišką mitybą“, kuri orientuota į raudoną mėsą ir perdirbtą maistą pakeistume – t. y. valgytume kur kas mažiau raudonos mėsos ir perdirbto maisto, o daugiau viso grūdo produktų, vaisių, daržovių, riešutų, rašoma cnn.com.
Remiantis žurnale PLOS Medicine paskelbtu tyrimu, jeigu moteris pradėtų maitintis sveikai jau nuo 20 metų, jos gyvenimo trukmė galėtų pailgėti net 10 metų, o vyro – 13 metų.
Tyrimas teigia, kad dėmesys sveikesnei mitybai gali prailginti ir vyresnių žmonių gyvenimą. Pradėjus sveikai maitintis sulaukus 60-ies galima prailginti gyvenimą 8 metais moterims ir 9 – vyrams. Augalinė mityba palanki net ir 80-mečiams, kurių gyvenimo trukmė gali pailgėti 3,5 metų.
„Suvokimas, kad gerindami mitybos kokybę galime užkirsti kelią lėtinėms ligoms ir sumažinti priešlaikinės mirties riziką bei taip prailginti gyvenimo trukmę, yra žinomas“, – teigia tyrime nedalyvavęs dr. Davidas Katzas.
„Tai, ką jie vadina „optimalia“ dieta, nėra visiškai optimali. Tai tiesiog daug geriau nei „tipiška“, – tyrimą komentavo D.Katzas, nepelno organizacijos True Health Initiative įkūrėjas. Anot jo, mityba gali būti dar labiau tobulinama, kad suteiktų daugiau naudos.
„Mano nuomone, jų patobulintoje dietoje vis dar leidžiamos didelės mėsos ir pieno produktų porcijos, o šie produktai neužima aukštų pozicijų“, – sakė specialistas.
Ilgesnio gyvenimo modelis
Siekdami sukurti, kaip pakitusi mitybą paveikia žmogų, mokslininkai iš Norvegijos pasinaudojo metaduomenimis ir duomenimis iš Global Burden of Disease tyrimo duomenų bazės, kurioje pateiktos 286 mirties priežastys, 369 ligos ir traumos bei 87 rizikos veiksniai 204-iose pasaulio šalyse ir teritorijose.
Didžiausias gyvenimo trukmės augimas, pasak tyrimo, buvo pastebėtas valgant ankštines daržoves (pupelės, žirniai, lęšiai), sveikus grūdus, riešutus (graikiniai, migdolai, pekano riešutai, pistacijos).
Gali atrodyti labai lengva į mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir grūdų, tačiau statistika rodo, kad amerikiečiams tai padaryti sunku. Kaip teigiama naujoje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų ataskaitoje, tik dalis amerikiečių valgo kasdien rekomenduojamas vaisių ir daržovių porcijas.
Tyrimas atskleidė, kad tik 12 proc. suaugusiųjų kasdien suvartoja nuo 1,5 iki 2 puodelių vaisių ir tik 10 proc. – 2–3 puodelius daržovių, įskaitant ir ankštines.
Apie 50 proc. suvartojamų grūdų turėtų būti nesmulkinti, tačiau 95 proc. amerikiečių šio tikslo nepasiekia. Daugiau kaip 50 proc. amerikiečių kasdien nesuvalgo 5 g riešutų ir sėklų. Riešutuose, sėklose, ankštinėse daržovėse ir nesmulkintuose grūduose yra ne tik baltymų, bet ir gerųjų riebalų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, kurie siejami su mažesne lėtinių ligų rizika.
Raudona ir perdirbta mėsa
Valgydami mažiau raudonos mėsos – tokios kaip kiauliena, dešrelės ir kiti rūkyti, vytinti mėsos delikatesai, galite prailginti gyvenimo trukmę. Raudona ir perdirbta mėsa yra siejama su rizika sveikatai, įskaitant žarnyno vėžį ir koronarinę širdies ligą.
„Yra rimtų įrodymų, kad perdirbta mėsa gali sukelti žarnyno vėžį – tiek, kad Pasaulio sveikatos organizacija ją klasifikuoja kaip kancerogeninę jau nuo 2015-ųjų“, – CNN sakė Oksfordo universiteto epidemiologas Timas Key.
Pasak ekspertų, pakeitę raudoną ir perdirbtą mėsą liesa vištiena, žuvimi ir augaliniais baltymais, galime greitai pagerinti savo mitybą. Augalinių baltymų yra gausu sojų pupelėse, avinžirniuose, lęšiuose ir kitose ankštinėse daržovėse, tofu, riešutuose, sėklose, viso grūdo kruopose, pavyzdžiui, bolivinėse balandose ir tempėje. Tokios daržovės kaip brokoliniai kopūstai taip pat turi baltymų.
2020 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 37 tūkst. amerikiečių, atskleidė, jog tiems, kurie valgė daugiausia augalinių baltymų, rizika mirti dėl bet kokios priežasties sumažėjo 27 proc., o dėl koronarinės širdies ligos – 29 proc., palyginti su tais, kurie valgė mažiausiai augalinių baltymų.
Tyrimo bendraautoris Frankas Hu ankstesniame interviu teigė, kad nauda didesnė pakeitus raudoną ir perdirbtą mėsą augaliniais baltymais.
Kaip pagerinti savo mitybą?
Vienas iš būdų į mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų ir mažiau vartoti raudonos mėsos yra Viduržemio jūros dieta, kuri jau penkerius metus išrenkama geriausia, remiantis U.S. News & World Report.
Antroje vietoje yra DASH, šifruojama kaip Dietary Approaches to Stop Hypertension ir fleksitarinė (kitaip – pusiau vegetarinė mityba) dietos, kurios orientuotos į įvairius vaisius, daržoves, ankštinius produktus, neskaldytus grūdus, riešutus ir sėklas.
Keisti mitybą niekada nėra vėlu, tačiau svarbiausia atrasti pusiausvyrą, todėl visada pravartu pasitarti su gydytojais specialistais.
