Švedijos, Suomijos, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkų komanda išanalizavo didžiulį kiekį duomenų – į tyrimą įtraukti duomenys apie 10 754 Jungtinės Karalystės ir 14 803 JAV gyventojus, kurie buvo bent 50 metų amžiaus (daugelis buvo vyresni). Mokslininkai dalyvius stebėjo šiek tiek daugiau nei 10 metų - nuo 2002 iki 2013-ųjų. Jie norėjo išsiaiškinti, ar egzistuoja ryšys tarp socioekonominės padėties ir sveikatos vėlesnėse gyvenimo stadijose. Ir, pasirodo, toks ryšys yra tikras.
Visi tyrimo dalyviai pagal bendras namų ūkio pajamas buvo sugrupuoti į tris lygias grupes. Tuomet tyrėjai palygino jų sveiko gyvenimo trukmę ir suprato, kad didžiausias bendras skirtumas tarp tų, kurie anksti praranda galimybę pasirūpinti savimi, ir tų, kurie sveiki išlieka ilgiau, yra turtas.
Turtingas penkiasdešimtmetis vyras gali pagrįstai tikėtis išlaikyti sveikatą dar bent 31 metus. Tuo tarpu to paties amžiaus vyras iš neturtingiausios grupės tikriausiai išliks sveikas tik 22–23 metus. Turtingiausios penkiasdešimtmetės moterys įprastai išlaiko sveikatą dar 33 metus, neturtingiausios – apie 24.
Visi nori gyventi ilgiau, tačiau viskas pasikeičia, kai senatvėje stipriai suprastėja gyvenimo kokybė.
Labai svarbu pabrėžti, kad šis tyrimas neatkreipė dėmesio į gyvenimo trukmę. Ji tikriausiai būtų labai panaši. Juk visi nori gyventi ilgiau, tačiau viskas pasikeičia, kai senatvėje stipriai suprastėja gyvenimo kokybė. Galiausiai žmogus tampa neįgaliu, priklausomu nuo aplinkinių priežiūros.
Mokslininkai pabrėžia, kad nors svarbu ilginti gyvenimo trukmę, taip pat svarbu ilginti ir sveiko gyvenimo laiką – pastarasis tikslas turėtų būti laikomas prioritetiniu.
Kodėl egzistuoja toks didelis skirtumas tarp turtingiausių ir vargingiausių žmonių sveikatos senatvėje? Tai greičiausiai nulėmė daug įvairių faktorių. Sveika mityba įprastai yra brangesnė. Turtingesni žmonės taip pat dažniau rūpinasi savo išvaizda, todėl sportuoja. Galiausiai, jiems prieinamos aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugos.
