Dokumente mokslininkai palygino visą informaciją, sukauptą nuo 2007 iki 2011 metų apie apsinuodijimo maistu protrūkius Europoje, kilusius dėl negyvūninio ir gyvūninio maisto produktų vartojimo.
Rizikos vertinimo išvadose pabrėžiama, kad nors per 90% visų apsinuodijimų maistu protrūkių Europoje kyla dėl gyvūninės kilmės maisto, tačiau pastaraisiais metais pastebimai išaugo ir dėl negyvūninio maisto kilusių apsinuodijimo maistu protrūkių.
Mokslininkai pažymi, kad dėl negyvūninio maisto kilę apsinuodijimo protrūkiai buvo gerokai didesni vertinant pagal susirgusių žmonių skaičių, tačiau vis dėlto jų pasekmės nebuvo tokios skaudžios (vertinant hospitalizuotų ir mirusių žmonių skaičių) nei apsinuodijimų gyvūniniu maistu protrūkių metu.
Analizuodami sukauptą informaciją, mokslininkai išskyrė dažniausiai apsinuodijimus sukeliančius mikroorganizmus (bakterijas, virusus ar parazitus) ir dažniausiai užteršiamus maisto produktus.
Tyrimo išvadose teigiama, kad stebimuoju 4 metų laikotarpiu daugiausia apsinuodijimų maistu sukėlė Salmonella grupės bakterijos užteršusios įvairias lapines salotas, svogūnines ir stiebines daržoves (pavyzdžiui, šparagus, česnakus, svogūnus ir pan.), taip pat pomidorus, moliūgus ir kt. daržoves, kurios dažnai vartojamos termiškai neapdorotos.
Į kitą didelę grupę išskirti E.coli bakterijų sukelti apsinuodijimai maistu, kilę dėl užterštų salotų, grūdų, sėklų ar jų daigų.
„Tai pirmasis toks išsamus ir visapusiškas rizikos vertinimas, kuriame ne tik išanalizuotos pastarųjų metų apsinuodijimų maistu Europoje protrūkių priežastys, bet ir išskirti rizikingų maisto produktų ir patogeninių mikroorganizmų deriniai.
Ši informacija naudinga ne tik harmonizuojant augalinio maisto taršos stebėsenos programas, bet ir šviečiant maisto tvarkytojus ir vartotojus apie maisto ruošimo higienos svarbą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje 99% apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl gyvūninės kilmės maisto produktų, tačiau dažniausiai tai smulkūs apsinuodijimo maistu atvejai, kai suserga nuo 2 iki 5 žmonių, keletą metų iš eilės mažėja ir bendras protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, skaičius. Mirtinų apsinuodijimo maistu atvejų Lietuvoje nėra pasitaikę.
