Alzheimerio liga (AL) yra labiausiai paplitęs demencijos tipas – tai laipsniškas atminties ir kitų smegenų funkcijų praradimas. Ligos simptomai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui, mat tai apima pasikartojantį atminties praradimą, sunkumą užmegzti ir palaikyti pokalbius bei priimti sprendimus.
Mokslininkai dar iki galo nežino, kas sukelia Alzheimerio ligą, tačiau nustatė, kad įvairių veiksnių (nuo biologinių iki gyvenimo būdo) derinys gali padidinti riziką susirgti šia liga.
„Jau dešimtmečius žinojome, kad moteriška lytis su amžiumi yra pagrindinis Alzheimerio ligos rizikos veiksnys, – Health.com sakė Weill Cornell Medicine neurologijos ir radiologijos mokslų daktarė Lisa Mosconi. – Mokslininkai manė, kad taip yra dėl to, jog moterys gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau dabar manoma, kad hormonai vaidina svarbų vaidmenį. Mūsų tyrimai rodo, kad menopauzė yra svarbus rizikos veiksnys“.
Menopauzė – galimas Alzheimerio rizikos veiksnys
Menopauzė yra natūrali amžėjimo dalis maždaug pusei pasaulio gyventojų. Tai žymi moters vaisingumo pabaigą, nes kiaušidėse palaipsniui mažėja lytinių hormonų gamyba, o mėnesinės nutrūksta.
Menopauzės pereinamasis laikotarpis, arba perimenopauzė, dažnai prasideda maždaug 45–55 metų amžiaus ir gali trukti net 7–14 metų. Per šį laikotarpį kiaušidės palaipsniui mažina lytinių hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, gamybą. Tai tie patys hormonai, kurių kiekis išauga ir sumažėja menstruacinio ciklo metu. Kai moterys pasiekia menopauzę, praėjus maždaug metams po paskutinių menstruacijų, kiaušidės nustoja veikti.
Tačiau, keičiantis kiaušidėms menopauzės metu ir po jos, keičiasi ir smegenys.
„Daugelis menopauzės simptomų – karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nerimas, depresija, nemiga, smegenų rūkas, atminties sutrikimai – prasideda ne kiaušidėse, o smegenyse“, – sakė dr. L.Mosconi ir pridūrė, jog mokslininkai, deja, dar nežino, ar menopauzės simptomai gali padėti numatyti Alzheimerio ligą vėliau.
Tačiau mokslininkai tikrai žino, jog natūralus estrogeno ir progesterono kiekis organizme gali padėti apsaugoti smegenis. Mūsų smegenyse yra specifinių baltymų, kurie sąveikauja su šiais hormonais, o smegenys taip pat gamina savo estrogeną ir progesteroną – tik ne tiek, kiek gamina kiaušidės. Lytinių hormonų sumažėjimas menopauzės laikotarpiu gali sąlygoti pokyčius smegenyse.
Idealiu atveju, norint ištirti, ar menopauzė yra Alzheimerio ligos rizikos veiksnys, mokslininkai turėtų tirti tą pačią moterų grupę nuo 50 metų (vidutinė perimenopauzės pradžia) iki 70 metų pradžios (vidutinė Alzheimerio ligos pradžia), paaiškino dr. L.Mosconi, kuri taip pat yra ir Alzheimerio ligos prevencijos programos vadovė Niujorko presbiterijonų ligoninėje bei Weill Cornell medicinos centre. Toks ilgalaikis tyrimas dar tik planuojamas ateityje.
Smegenų pokyčiai menopauzės laikotarpiu
Šiuo metu keli mokslininkai tiria ankstyvos demencijos požymius moterų smegenyse, kurie gali pasirodyti kelerius metus anksčiau, nei atsiranda AL simptomai, pažymi L.Mosconi.
Vienas iš Alzheimerio ligos požymių, kurio tyrėjai anksčiau ieškojo, buvo padidėjęs beta amiloidinių baltymų kiekis smegenų zonose, kontroliuojančiose atmintį. Mokslininkai manė, kad šie baltymai vaidina pagrindinį vaidmenį sergant AL, kaip teigė 2006 m. proveržio tyrimas, paskelbtas Nature. Tačiau tebevyksta tolesni tyrimai ir šiuo metu neaišku, ar beta amiloido baltymai turi įtakos Alzheimerio ligai.
Kiti Alzheimerio ligos požymiai gali būti sumažėjusi energijos gamyba bei pilkosios smegenų medžiagos praradimas (jos didžiausia koncentracija yra neuronuose).
Neurologė L.Mosconi ir kiti mokslininkai ieškojo šių požymių 40–60 metų žmonių smegenų vaizdiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, trejus metus trukusio tyrimo metu moterims, kurioms buvo perimenopauzė ar postmenopauzė, šių ankstyvųjų AL požymių pasireiškė daugiau, palyginti su to paties amžiaus vyrais.
Estrogenai ir smegenys
Lytinis hormonas estrogenas vaidina svarbų vaidmenį, apsaugant moters smegenis nuo demencijos. Pavyzdžiui, su estrogenais susiję baltymai smegenyse yra tose srityse, kurios apima mokymąsi ir atmintį (priekinėje žievėje, hipokampe ir migdoliniame kūne).
„Estrogenas, tiksliau – estradiolis (estrogeno rūšis) yra pagrindinis moterų smegenų reguliatorius, kuris stiprina imunitetą, reguliuoja smegenų energijos lygį ir skatina ląstelių augimą“, – paaiškino dr. L.Mosconi.
Estrogeno praradimas menopauzės metu gali padidinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijų riziką.
Estrogeno praradimas menopauzės metu gali padidinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijų riziką, sakė Christianas Pike’as, Pietų Kalifornijos universiteto gerontologijos profesorius, kurio moksliniai tyrimai specializuojasi Alzheimerio ligos lyčių skirtumų srityje. Ši teorija, kartais vadinama estrogenų hipoteze, dabar yra plačiau pripažinta tarp mokslininkų kaip galimas paaiškinimas, kodėl moterims gresia didesnė AL rizika.
Ankstyva menopauzė ir Alzheimerio ligos rizika
Nors vidutinis menopauzės pereinamojo laikotarpio amžius yra 51 metai, estrogenai iš kiaušidžių gali dingti kur kas anksčiau. Kai kurioms moterims perimenopauzė gali prasidėti ir 40 metų pradžioje arba viduryje (natūraliai arba po operacijos).
Gimdos ar kiaušidžių pašalinimo operacija dėl medicininių priežasčių gali sukelti chirurginę menopauzę, kuri prasideda iš karto, skirtingai nuo natūralios menopauzės, kuomet hormonų sumažėjimas vyksta palaipsniui. Keletas tyrimų parodė, kad moterys, kurioms po operacijos prasidėjo ankstyva menopauzė, turėjo padidėjusią demencijos riziką.
Remiantis daugiau nei 150 tūkst. Jungtinės Karalystės (JK) moterų duomenų tyrimu, tos moterys, kurioms menopauzė prasidėjo iki 45 metų, turėjo didesnę riziką susirgti demencija iki 65 metų amžiaus (tyrimas dar nėra recenzuotas).
Moterys, kurioms prasideda ankstyva menopauzė, jos simptomams lengvinti gali vartoti hormoninius vaistus, įskaitant estrogenus.
„Estrogenais pagrįstos hormonų terapijos naudojimas Alzheimerio ligai gydyti yra gana prieštaringa tema“, – sakė prof. Ch.Pike’as, kuris aiškina, kad gydymas estrogenais gali būti naudingas tik toms moterims, kurioms prasideda menopauzė, kad sumažintų demencijos riziką, tačiau moterims, kurios jau serga Alzheimerio liga, estrogenų vartojimas iš tikrųjų gali pabloginti šios ligos simptomus.
JK maisto ir vaistų administracija netgi įspėja, kad 65 metų ir vyresnės moterys, vartojančios hormonų terapiją, gali padidinti demencijos riziką. Taigi, siekiama atlikti daugiau klinikinių tyrimų, norint ištirti, kaip hormonų terapija veikia smegenis, taip pat sukurti saugesnes hormonų formules, sakė neurologė dr. L.Mosconi.
Lyties skirtumai ir Alzheimerio liga
O kaip su vyrais, juk jų organizmas taip pat gamina estrogenus, nors ir daug mažesniais kiekiais nei moterų? Abiem lytims estrogenai yra susiję su kaulų sveikata, ląstelių gamyba, vaisingumu ir kepenų bei smegenų funkcijomis. Tačiau vyrai nepatiria ryškaus estrogenų kiekio sumažėjimo.
Priešingai, vyrai išgyvena andropauzę (apie 40 m.), kai sėklidės palaipsniui gamina mažiau testosterono – pagrindinio vyrų lytinio hormono (moterų organizmas taip pat gamina testosteroną, bet mažiau). Šis testosterono praradimas dėl andropauzės yra siejamas su padidėjusia vyrų Alzheimerio ligos rizika.
Lytiniai skirtumai gali padėti tyrėjams nustatyti, kokie smegenų pokyčiai būdingi tik menopauzei ar tik andropauzei, lyginant to paties amžiaus moteris ir vyrus.
Kaip sumažinti Alzheimerio ligos riziką
Alzheimerio liga kol kas nėra išgydoma ir, deja, nėra žinomos strategijos, kaip užkirsti kelią šio tipo demencijai. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad menopauzės laikotarpis moterims padidina aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, diabeto ir galvos traumų riziką (tai vienok yra ir Alzheimerio ligos rizikos veiksniai).
Mokslininkai rekomenduoja laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris gali padėti sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga:
Sveika mityba: vaisių, daržovių vartojimas ir ribotas baltymų bei nesmulkintų grūdų kiekis.
Reguliari mankšta: bent 150 minučių vidutinio intensyvumo pratimų (pvz,. greitas vaikščiojimas) kiekvieną savaitę gali padėti išlaikyti optimalų kūno svorį. Fiziniai pratimai gali padėti sumažinti AL ir kitų demencijų riziką.
Pakankamas miegas: suaugusiesiems patariama miegoti bent 7 valandas per parą. Beje, labai svarbus kokybiškas miegas.
Streso mažinimas: skirkite laiko atsipalaidavimui ir darykite tai, kas jums patinka. Menopauzė kai kurioms moterims gali sukelti didelį stresą ir nerimą, o tai kenkia ir fizinei, ir psichinei sveikatai.
Aplinkos toksinų vengimas: sumažinkite kenksmingų toksinų, pvz., oro taršos, poveikį, kuris yra susijęs su prastėjančiomis kognityvinėmis funkcijomis.
Socialinių ryšių palaikymas: net ir senstant nelikite socialiai izoliuoti, nes tai gali būti susiję su padidėjusia demencijos rizika. Bendravimas su artimaisiais ar kaimynais daro teigiamą įtaką sveikatai.
Proto aktyvumas: jei jūsų smegenys bus aktyvios ir kuo ilgiau įdarbintos, galite sumažinti demencijos riziką.
Profilaktinis sveikatos pasitikrinimas: išgyvenant menopauzę patariama reguliariai apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą, kad aptartumėte, kaip geriau valdyti menopauzės simptomus.
„Šiuo metu veiksmingiausias būdas sumažinti Alzheimerio ligos riziką ir padidinti smegenų atsparumą – visapusiškai stiprinti savo bendrą sveikatą“, – pabrėžė prof. Ch.Pike’as.
