„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai vienai baisiausių vėžio formų surado medžiagą, kuri efektyviai įtraukia imunoterapiją

Kasos vėžys – viena negailestingiausių diagnozių, kurias gali išgirsti žmogus. Jis dažniausiai nustatomas tuomet, kai jau yra stipriai pažengęs. Tik maždaug 8 % žmonių išgyvena bent 5 metus po kasos vėžio diagnozės. Tokį žemą išgyvenimo rodiklį nulemia ir mažas efektyvių gydymų pasirinkimas. Tačiau naujas mokslininkų pasiekimas imunoterapiją paverčia efektyvia, kovojant su kasos vėžiu.
Kasos vėžys
Kasos vėžys / 123RF.com nuotr.

Kasos vėžys gydomas chemoterapija ir radiacine terapija, tačiau šie gydymo būdai vis tiek nėra labai veiksmingi. Tuo tarpu imunoterapija, kuri sukėlė revoliuciją kitų rūšių vėžio gydyme, kasos vėžio praktiškai neveikia, nes šis geba sumažinti imuninės sistemos poveikį. Tačiau dabar JAV mokslininkai aptiko cheminę medžiagą, vadinamą ADH-503, kuri gali imunoterapiją paversti itin efektyviu kasos vėžio gydymo būdu.

Anksčiau buvo manoma, kad imunoterapija (imuninių ląstelių paskatinimas pulti vėžines ląsteles) puikiai tiks kasos vėžio gydymui. Šios terapijos esmė – T limfocitų reakcijos iššaukimas, juos paskatinant pulti vėžines ląsteles.

Laboratorijoje šis gydymas veikė puikiai, tačiau išbandžius jį realiomis sąlygomis paaiškėjo, kad jis padeda tik maždaug 5 % visų kasos vėžio pacientų. Tai tapo didžiu galvosūkiu, tačiau mokslininkai greitai surado kaltininką – auglius saugo mieloidinės ląstelės.

123RF.com nuotr./Kasa
123RF.com nuotr./Kasa

Mieloidinės ląstelės – tai kito tipo imuninės ląstelės, kurios yra randamos ir augliuose. Čia jos reguliuoja T ląstelių veiklą ir kasos vėžio atveju visiškai sužlugdo imunoterapijos veiksmingumą. Tiesa, ne visada – kai kurios mieloidinės ląstelės kaip tik paskatina T limfocitus pulti vėžines ląsteles.

Taigi mokslininkai suprato, kad prieš kasos vėžį nukreiptos imunoterapijos pagrindas turėtų būti ne tik T ląstelių pasiuntimas prieš auglį, bet ir mieloidinių ląstelių paskatinimas priimti T limfocitus ir padėti jiems atpažinti vėžines ląsteles. Ir štai čia padės anksčiau minėtas ADH-503.

ADH-503 sutrikdo mieloidinių ląstelių judėjimą. Kai mokslininkai suleido šios medžiagos kasos vėžiu sergančioms pelėms, mieloidinių ląstelių skaičius augliuose ir jų prieigose drastiškai sumažėjo. Negana to, likusios mieloidinės ląstelės nesipriešino T ląstelių poveikiui, o kaip tik jas skatino naikinti auglius. Mokslininkai pastebėjo, kad augliai augo lėčiau ar net ėmė nykti, ir pelės išgyveno ilgiau.

Tyrimo autoriai neabejoja, kad šis atradimas padės sukurti itin efektyvų kasos vėžio gydymo būdą. Eksperimentai parodė, kad pelėms skyrus ADH-503 pagerėjo ir chemoterapijos bei radiacinės terapijos efektyvumas. Tačiau, žinoma, ADH-503 veiksmingumą ir saugumą dar reikės patvirtinti tyrimais su žmonėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs