2016 metų vasaros olimpinės žaidynės vyks Rio de Žaneire, Brazilijoje. Čia suplūs ne tik talentingiausi pasaulio sportininkai, bet ir įvairiausių sporto šakų aistruoliai. Todėl Zikos virusas, jo plitimo kelias ir keliamos grėsmės tampa dar aktualesnės.
Jau paveikė 1,5 mln. žmonių
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Zikos virusas pirmąkart buvo aptiktas beždžionės organizme Ugandoje 1947 metais. Taigi, virusas, bent jau mokslininkams, nėra naujas. Tačiau vakcina nuo jo iki šiol nesukurta. Kodėl?
„Per ankstesnius jo protrūkius retkarčiais pasireikšdavo nesunkūs susirgimai, nekėlę didesnių rūpesčių“, – paaiškina PSO vadovė Margaret Chan.
Tačiau šįkart virusas, įtariama, skatinantis vaisiaus smegenų vystymosi regresą, išplito staiga ir jau pasiekė labai pavojingas proporcijas.
Pirmieji Zikos viruso atvejai Brazilijoje užfiksuoti 2015 metų gegužės mėnesį. PSO duomenimis, iki šios dienos virusas jau paveikė 1,5 milijono žmonių. Šią savaitę juo užsikrėtęs asmuo užregistruotas ir Danijoje.
Žiniasklaida mirga nuo informacijos apie virusą, tačiau sunku atskirti, kur moksliškai pagrįsti faktai, kur prielaidos, o kur viso labo muilo burbulai.
15min šia tema pakalbino nepriklausomą tyrėją, molekulinį mikrobiologą 23 metų Povilą Kavaliauską, tyrinėjantį infekcines ligas.
– Kas atsitinka, kad pasaulyje staiga ima plisti menkai kam žinomi virusai?
– Dėl to, kad virusai prisikelia ir pradeda vienaip ar kitaip cirkuliuoti tam tikrose vietovėse, yra kaltas klimatas. Klimatui šiltėjant išauga tikimybė, kad rasis viena ar keliomis uodų generacijomis daugiau. Maliariniai uodai sparčiai dauginasi, o didesnis uodų kiekis nulemia didesnį sergamumą.
Zikos viruso atveju iki šiol nėra gerai žinoma, kas yra tas gamtinis rezervuaras, kuriame virusas daugybę tūkstančių metų evoliucionavo. Mokslininkai mano, kad tas rezervuaras yra primatai, greičiausiai beždžionės. Užkrėstų uodų populiacija vystėsi ir vieną dieną atklydo į miestus, kuriuos galiausiai kolonizavo.
– PSO skambina pavojaus varpais – dėl Zikos viruso buriama speciali grupė. Kodėl šis virusas dėmesio sulaukė tik dabar?
– Nes jo keliamas pavojus žmogui – palyginti menkas. Zikos virusą mokslininkai yra neblogai charakterizavę, savo šaldikliuose jį turi ne vieną dešimtmetį. Tai nėra kas nors tokio, ko nepažinotume.
80 proc. žmonių, kuriuos apkandžioja užkrėsti uodai ir į kurių organizmą patenka pakankamas viruso kiekis infekcijai sukelti, ta infekcija nesuserga. Likusiems išsivysto Zikos virusinė infekcija, tačiau sergama ypač lengva forma: simptomai primena peršalimą tik dar atsiranda bėrimas. Ir tik labai maža dalis žmonių patiria sunkias infekcijos komplikacijas, dėl kurių miršta. Virusas iki šiol nebuvo toks pavojingas, kad pasaulis į jį atkreiptų dėmesį.
– Tačiau jis tapo pavojingas. Skelbiama, kad ypač pasisaugoti turėtų nėščiosios ir nėštumą planuojančios moterys. Kiek laiko reikėtų saugotis?
– Zikos infekcijos simptomai išsilaiko maždaug iki 12-kos dienų. Dar savaitę po infekcijos virusas gali būti gyvybingas kraujyje. Dar po savaitės jis pranyksta, tačiau kurį laiką kraujyje randama antikūnių, kurie rodo, kad infekcija praėjo. Taigi, nėštumą galima planuoti praėjus savaitei po infekcijos pabaigos.
Žmogus gali virusu užsikrėsti ir antrą, trečią kartą, nes ilgalaikis imunitetas nesusidaro.
Žmogus gali virusu užsikrėsti ir antrą, trečią kartą, nes ilgalaikis imunitetas nesusidaro.
Virusas pavojingas nėščioms moterims bet kuriame nėštumo trimestre. Nėštumas – tokia būklė, kai atsiranda imunosupresija, kitaip tariant, imunitetas būna nusilpęs, todėl organizmas tampa imlus beveik visoms infekcinėms ligoms. Todėl PSO ir visi medikai rekomenduoja nėščiosioms atsisakyti kelionių į regionus, kur virusas yra endeminis.
Bet kuriame nėštumo trimestre moteriai susirgus Zikos viruso infekcija kyla didelė, nors ir ne 100 proc., tikimybė, kad vaisiui bus pakenkta.
Jei infekcija užsikrečiama ankstyvajame nėštumo trimestre, kai vaisiaus gyvybinės funkcijos dar tik formuojasi, greičiausiai įvyktų savaiminis vaisiaus pasišalinimas. Jei stebime infekciją, kai vaisius pilnai susiformavęs, didelė tikimybė, kad jis gims mikrocefališkas.
Naujagimiai, kuriems pasireiškusi mikrocefalija, negyvena labai ilgai, daugiausiai 10–15 metų.
– Tačiau mokslininkai dar nėra visiškai įsitikinę, kad būtent Zikos virusas lemia apsigimimus, kai vaisiaus galvos vystymasis nenormaliai sulėtėja.
– Priežastinis ryšys tarp užsikrėtimo Zikos virusu ir apsigimimų bei neurologinių sindromų dar nenustatytas, bet esama rimtų įtarimų.
Zikos virusas gali pereiti placentos barjerą, kuris saugo vaisių. Kai jis pereina placentos barjerą, per kraujotaką patenka į vaisiaus vandenis, o tada užkrečia vaisiaus ląsteles.
Virusas ypatingas tuo, kad jam labai patinka nervinis audinys, būtent jis pažeidžiamas pirmiausia. Todėl smegenyse įvyksta infekcija, virusas pradeda daugintis, vaisiaus smegenys nustoja vystytis ir atsiranda mikrocefalija.
Tačiau tai, kaip minėjau, įtarimai, prielaidos. Kol kas mokslas neturi įrodymais pagrįstų žinių, kad būtent Zikos virusas, veikdamas per specifinius molekulinius kelius, sukelia mikrocefaliją.
– Iš pradžių kalbėta, kad virusas plinta tik per uodus ir žmogaus žmogui nėra perduodamas. Dabar jau pasigirsta, kad juo galima užsikrėsti per skysčius, tarkime, lytiniu keliu. Kaip yra iš tikrųjų?
– Vakar peržiūrėjau naujausią medicininę literatūrą, pasidomėjau, ką pastaruoju metu publikavo mokslininkai.
Prestižiniame ir viename geriausiai reitinguojamų mokslo žurnalų „The Lancet“ rašoma apie tai, kad Zikos virusas sukelia viremiją – pradeda cirkuliuoti žmogaus, kuris serga, kraujyje.
Vadinasi, infekcija gali būti perduodama per kūno skysčius: persodinant sergančio donoro organus recipientui, perpilant kraują, galimai lytinio akto metu.
– Įsivaizduokime nėščią moterį. Jos vyras grįžta iš olimpiados Brazilijoje. Nors to nežino, nes nejaučia simptomų, jis yra Zikos viruso nešiotojas. Vadinasi, yra teorinė galimybė, kad poros lytinių santykių metu nėščioji galėtų būti užkrėsta, be to, kiltų grėsmė ir vaisiui?
Infekcija gali būti perduodama per kūno skysčius: persodinant sergančio donoro organus recipientui, perpilant kraują, lytinio akto metu.
– Taip, teoriškai tai įmanoma, todėl kelias savaites vertėtų pasisaugoti.
– Ar būtų galimybė užčiuopti vaisiaus apsigimimą iki jam gimstant?
– Moteriai įtariant Zikos viruso infekciją, jai būtų atliekamas ultragarsas, siekiant nustatyti vaisiaus kaukolės defektus, kaukolės pamato pakitimus. Jei būtų pastebėta kaukolės defektų, būtų imamas ir tiriamas vaisiaus vandenų mėginys. Jame radus Zikos infekcijos virusą gydytojas ir nėščioji turėtų aptarti tolesnę nėštumo eigą.
– Ir vis dėlto jūs sakote, kad pasisaugoti reikia, tačiau panikuoti – ne.
– Keliaujant į endemines vietas pirmiausia reikia pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis: vartoti preparatus, kurie atbaido uodus. Jie kainuoja nepigiai, tačiau yra efektyvūs. Iš esmės manau, kad lietuviams tikrai nėra pagrindo nerimauti.
Išgyvename dar vieną karštinę: buvo Ebola, dabar – Zika. Baigsime kalbėti apie ją, išgirsime apie Dengės karštinės virusą, Čikungunijos virusą ar pan.
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė:
* Dėl informacijos apie Zikos virusinės infekcijos tyrimus rekomenduojame kreiptis į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistus.
* Informacijas teikimas apie užkrečiamąsias ligas tarp sveikatos priežiūros institucijų yra reglamentuotas teisės aktais. Zikos virusinė infekcija yra nauja infekcija ir šiuo metu ji nėra įtraukta į privalomai asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose registruojamų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Tačiau apie naujus Lietuvai nebūdingus susirgimus institucijos paprastai informuoja viena kitą.
* Lietuvoje sąlygų Zikos viruso plitimui nėra, tačiau kaip ir kitose ES šalyse įvežtiniai atvejai galimi.
* Kokiose šalyse plinta virusas Amerikoje galite rasti šiuo adresu (iki 2016 m. sausio 19 d. vietinės kilmės Zika virusinės infekcijos atvejai buvo užregistruoti 27 šalyse):
http://ecdc.europa.eu/en/healthtopics/zika_virus_infection/zika-outbreak/Pages/Zika-information-travellers.aspx
* Infekciją platinantys Aedes albopictus uodai yra aptinkami ir kai kuriuose Europos regione, intensyviausiai Viduržemio jūros regione. Užsikrėtimo atvejai nuo įvežtinių atvejų ES taip pat galimi. Tačiau pabrėžtina, kad ES žiemą Zikos viruso plitimo tikimybė yra labai maža, nes klimatinės sąlygos nėra palankios pernešėjų aktyvumui. Šių uodų veisimuisi palankus tropinis ir subtropinis klimatas.
Paveiktose teritorijose asmenims su Zikos virusine infekcija kraujo donorystė atidedama 28 d. po ligos simptomų išnykimo.
* Galimas ryšys tarp Zikos virusinės infekcijos nėštumo metu ir vaisiaus mikrocefalijos yra tiriamas nuo 2015 m. spalio, kai Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie neįprastą mikrocefalijos skaičiaus padidėjimą šiaurės rytų valstijose. Taip pat tiriamas Zikos virusinės infekcijos ryšys su kitais neurologiniais sutrikimais, pvz., Guillain-Barre sindromu ir kt.
* Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja atidėti nėščiųjų keliones į šalis, kuriose plinta virusas. Jeigu vis dėlto nėščioji vyksta į šalis, kuriuose plinta Zika virusinė infekcija, būtina saugotis uodų įgėlimų (naudoti repelentus, dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, naudoti tinklelius ant durų, langų, pirmenybę teikti kambariams su oro kondicionieriais ir kt.). Svarbu žinoti, kad Zika virusinę infekciją platinantys uodai yra aktyvūs ir dienos metu (didžiausias jų aktyvumas anksti ryte ir vėlai vakare).
* Vidutinis inkubacinis ligos periodas yra 3–12 d. po uodo įkandimo. Keletas užsikrėtimo Zikos virusine infekcija atvejų lytiniu keliu taip pat buvo užregistruota, tačiau tai nėra pagrindinis viruso plitimo kelias. ECDC duomenimis, Zika virusas buvo išskirtas iš spermos praėjus daugiau nei dviems savaitėms po pasveikimo. ECDC rekomendacijose yra nurodyta, kad šalyse, kuriose yra spermos bankai, yra tikslinga atidėti spermos donorystę 28 d. po grįžimo iš teritorijos, kur plinta Zikos virusas.
* Per transfuzijas Zikos virusinės infekcijos perdavimo atvejų nebuvo registruota, tačiau perdavimas yra tikėtinas per vireminių, simptominių gyventojų ar keliautojų, grįžusių iš paveiktų teritorijų, kraują. ES kraujo institucijos gali apsvarstyti laikiną kraujo donorystės atidėjimą iš asmenų, grįžusių iš paveiktų teritorijų (14 d. kaip ir prie dengė karštligės). Paveiktose teritorijose asmenims su Zikos virusine infekcija kraujo donorystė atidedama 28 d. po ligos simptomų išnykimo.
