Nėra kito tiek fitokanabinoidų gaminančio augalo
Kauno technologijų universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius dr. Petras Rimantas Venskutonis teigia, jog kanapė yra visapusiškai naudingas augalas, kuris buvo naudojamas jau prieš 10 tūkst. metų.
„Kanapių sėklos yra sveikatai naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis; kitos dalys (lapai, žiedynai) pasižymi dideliu bioaktyviųjų junginių kiekiu. Nežinomas joks kitas augalas, kuris gamintų tiek daug specifinių junginių – fitokanabinoidų“, – sako KTU profesorius.
Tiesa, nors daug kalbama apie fitokanabinoidų naudą, dėl vieno iš jų – tetrahidrokanabinoilio (THC) – kanapė įgijo ir neigiamą šlovę, kadangi THC pasižymi ne tik skausmą mažinančiomis, atpalaiduojančiomis savybėmis, bet ir psichotropiniu poveikiu.
„Iš didelį THC kiekį turinčių kanapių lapų ir žiedų gaminama narkotinė medžiaga marihuana, tačiau šios kanapės turi ir medicininę paskirtį, – komentuoja P.R.Venskutonis. – Iki šiol yra išskirta daugiau kaip 110 skirtingų kanabinoidų: kanapė daugiausia sukaupia kanabidiolio ir kanabigerolio, kurie neturi psichotropinio poveikio, tačiau, daugelyje šalių atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai bei gydomosiomis savybėmis.“
Jis patikslina, jog, kaip ir dauguma kultivuojamų augalų, kanapė turi daug veislių: pavyzdžiui, pramonei auginamos pluoštinės kanapės sukaupia daug mažiau THC.
Nedidelis kiekis nekelia rizikos
Anot P.R.Venskutonio, įteisinus pluoštines kanapes, Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis kanapių sėklų produktų gamyba: „Šiuo metu daug susidomėjimo sulaukia kanapių sėklų aliejus.
Išspaudus aliejų, kanapių sėklose lieka daug vertingų baltymų, skaidulinių medžiagų – šios medžiagos gali būti išgaunamos ir panaudojamos žmonių mityboje.
Pavyzdžiui, ir mūsų šalyje plėtojama kanapių baltymų produktų gamyba; jie rekomenduojami sportininkams, senyvo amžiaus žmonėms ar įvairių maisto gaminių praturtinimui.“
Kita vertus, Lietuvoje yra draudžiama maisto pramonėje naudoti kitas kanapių dalis dėl jose sukaupiamo didesnio THC kiekio, o kanapių produktuose esantis junginio kiekis negali viršyti 0,2 proc. Mokslininko nuomone, tokie įstatymai apriboja gamybos bei rinkos plėtrą.
Jis teigia, jog derėtų remtis mokslinėmis rekomendacijomis: „Spaudžiant sėklų aliejų, į gamybos produktus neišvengiamai patenka šiek tiek THC.
Todėl siekiant nustatyti didžiausią leistiną jo koncentraciją maiste, Europoje buvo atlikta studija, kuri parodė, jog Šveicarijoje pluoštinių kanapių aliejuje leidžiama iki 20 mg/kg THC, Belgijoje iki 10 mg/kg THC kiekis laikomas saugus ir nesukeliantis jokio psichotropinio poveikio. Be to, tai atveria perspektyvas maisto papildų ar funkcionalaus maisto gamybai.“
KTU profesorius sako jaučiantis apmaudą, jog Lietuvoje yra žmonių, kurie siekia, kad THC kanapių produktuose nebūtų aptinkamas: „Tai uždaro vartus tikrai vertingos kultūros panaudojimui maisto tikslams.“
Mokslininkas – už liberalesnį požiūrį
Nematau jokių kliūčių, kurios trukdytų greitai ir efektyviai sutvarkyti įstatyminę bazę pramoninių kanapių atžvilgiu, nepadidinant rizikos žmonių sveikatai.
Mokslininkas tikina, kad daugėja tyrimų, įrodančių fitokanabinoidų naudą kovojant su įvairiomis ligomis. „Nors dar turi praeiti laiko, kol kanapių farmakologinis poveikis bus visiškai ištirtas, jau dabar yra pakankamai mokslinių įrodymų, jog fitokanabinoidai gali būti efektyvūs vaistai nuo kai kurių epilepsijos rūšių“, – pateikia pavyzdį P.R.Venskutonis.
Pasak jo, vis daugiau Vakarų valstybių įteisina kanapių veikliųjų medžiagų naudojimą vaistinių preparatų, kosmetikos ar maisto papildų gamyboje. Lietuvoje tam vis dar užkertamas kelias, tačiau ir mūsų šalyje jau yra įkurtos inovatyvios įmonės, kurios domisi kanapių produktų kūrimu, kartu su mokslo institucijomis atlieka mokslinius tyrimus šioje srityje.
„Būtų apmaudu, jei Lietuvoje įsivyrautų ultrakonservatyvus požiūris: tai stabdo progresyvias, perspektyvias verslo sritis. Nematau jokių kliūčių, kurios trukdytų greitai ir efektyviai sutvarkyti įstatyminę bazę pramoninių kanapių atžvilgiu, nepadidinant rizikos žmonių sveikatai“, – teigia P.R.Venskutonis, ironizuodamas, jog jei iki šiol nebūtume turėję kavos pupelių, turbūt dabar užtruktų dešimtmečius, kol jas būtų leidžiama vartoti.
Maistui leidžiama naudoti tik sėklas
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotojos Audronės Astrauskienės, Lietuvos teisės aktai numato, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali būti vartojamos tik medicinos ir mokslo tiriamiesiems tikslams.
Šiuo metu kanapės ir jų dalys (Cannabis plant) bei THC įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, pagal kurį jas draudžiama naudoti net medicinos tikslams, tuo labiau maisto pramonėje.
Kadangi narkotinė psichotropinė medžiaga THC yra draudžiama, maisto produktų, kuriuose yra šios medžiagos, gamyba ir platinimas yra griežtai uždrausti.
Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas leidžia gaminti tik šiuos pluoštinių kanapių produktus: kanapes (žaliavines ar mirkytas) ir jų šiaudelius, sėjai skirtas pluoštinių kanapių sėklas ir sėjai neskirtas pluoštinių kanapių kanapių sėklas (naudojamas įvairių produktų gamyboje).
Jau dabar yra pakankamai mokslinių įrodymų, jog fitokanabinoidai gali būti efektyvūs vaistai nuo kai kurių epilepsijos rūšių
„Lietuvoje yra uždrausta naudoti bet kokias narkotines ir psichotropines medžiagas ir bet kokį jų kiekį maisto produktuose (ar tai būtų THC, kurį sukaupia kanapės augalas, ar kitas narkotikas). Kanapių sėklos nekaupia THC, todėl būtent tik sėklas ir yra leidžiama vartoti. Lietuvoje leidžiama auginti tik kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalus, kurių išdžiovintoje medžiagoje THC yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.
Kadangi mes kalbame apie narkotinę medžiagą, tai saugaus kiekio THC nėra, kaip nėra saugaus kiekio amfetamino ar metamfetamino. Nemanau, kad galime kalbėti apie galimybę naudoti narkotines ir psichotropines medžiagos maisto pramonėje“, – antrino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Kokių vertingų medžiagų turi kanapės
Tuo tarpu agronomas Saulius Budrevičius įsitikinęs, kad susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis sparčiai auga visame pasaulyje. Europoje 2016 m. šio augalo plotai siekė 33 000 ha, Lietuvoje – apie 2479 ha. Didžiausi plotai sutelkti Klaipėdos, Šiaulių bei Vilniaus apskrityse. Iš Lietuvos didžioji dalis kanapių produktų yra eksportuojami į Olandiją, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę.
Šis augalas ypatingas tuo, jog visos jo dalys gali būti panaudojamos ir perdirbamos, o po derliaus nuėmimo dirvoje likusios kanapių šaknys maitina dirvožemį.
Kanapių panaudojimo sritys labai įvairios: sėklos naudojamos maistui, pašarams, spaudžiamas itin didelę maistinę vertę turintis aliejus, gaminami augalinės kilmės baltymai; pluoštas yra tinkamas popieriui, audiniams, automobilių gamybai, statybai. Kanapgrūdžiams, pluoštui, lapams auginamos skirtingos kanapių veislės.
„Kanapių sėklų aliejuje yra idealus omega 3 ir omega 6 riebiųjų rūgščių santykis. Jis dažnai ne tik vartojamas, bet ir naudojamas gaminant odos ir plaukų priežiūros produktus (kremus, balzamus, muilus ir kt.). Iš kanapių sėklų žmogaus organizmas įsisavina baltymus, vitaminus A, E, D ir didžiąją dalį B grupės vitaminų. Taip pat jose gausu natrio, kalcio, maistinių skaidulų ir geležies.
Kanapių proteinas (baltymai) ypač populiarėja tarp sportininkų ir sveikos gyvensenos propaguotojų, yra nepakeičiamas baltymų šaltinis veganams ir žaliavalgiams. Kanapių miltai yra dar vienas puikus energijos šaltinis. Jie naudojami kartu su kitais miltais norint pagerinti kepinių maistinę vertę, suteikti lengvą riešutų skonį. Šie miltai turi mažai cukraus, daug baltymų ir skaidulinių medžiagų, neturi sočiųjų riebalų“, – vardijo pašnekovas, apgailestaudamas, kad Lietuvoje pluoštinių kanapių augintojams vis dar tenka susidurti su neigiamu požiūriu.
