Apie tai, kaip mūsų smegenis veikia nuolatinis naudojimasis išmaniuoju telefonu ir kaip sumažinti to potencialias rizikas sveikatai, 15min GYVENIMAS pakalbino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Neuromokslų instituto jaunesniąją mokslo darbuotoją, visuomenės sveikatos specialistę ir COST veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovę Lietuvoje Vilmą Liaugaudaitę.
Kas vyksta smegenyse naudojantis išmaniuoju?
V.Liaugaudaitės teigimu, mokslininkai neabejoja, kad nuolatinis išmaniųjų telefonų naudojimas keičia procesą, kaip smegenys apdoroja jutiminius patyrimus, tačiau kaip tai paveikia smegenis ilgalaikėje perspektyvoje, tyrimų vis dar trūksta.
Anot jos, šiandien atlikti tyrimai rodo, kad išmanieji telefonai dažnai trukdo sutelkti dėmesį į svarbius dalykus – vien žvilgsnis į telefono ekraną verčia susimąstyti apie žinučių tikrinimą, socialinius tinklus ar nuolatos atnaujinamos informacijos paiešką.
„Kaip žinome, mūsų smegenys tam tikru metu gali sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. Ir kiekvieną kartą, kai išmaniajame telefone išgirstame signalą, smegenys yra tarsi verčiamos „persijungti“ nuo tuo metu atliekamos veiklos į kitą. Kuo daugiau tokių priverstinių „persijungimų“ per dieną mes patiriame, tuo labiau nuvargsta mūsų smegenys“, – sakė LSMU Neuromokslų instituto mokslininkė.
Organizmas patiria stresą, neadekvatų esamai situacijai
Mokslininkė tikino, jog vidutiniškai išmaniuosius telefonus liečiame iki 200 kartų per dieną, o net 80 procentų naudotojų reguliariai tikrina elektroninį paštą ir asmenines paskyras socialiniuose tinkluose net ir tada, kai negaunami pranešimų signalai.
„Vykstant šiems procesams, mūsų smegenys nebegali atsipalaiduoti ir gyvena patirdamos nuolatinę įtampą. O kai laukiame pranešimų, mūsų širdies ritmas dažnėja, raumenys įsitempia, kyla nerimas; patiriame savotišką (tik galbūt kiek mažesnio intensyvumo) „kaukis arba bėk“ reakciją, kuri suaktyvina visą mūsų organizmą, kartu jį alina“, – nurodė ji.
Ir jei „kaukis arba bėk“ reakcija, V.Liaugaudaitės teigimu, evoliucijos metu buvo reikalinga, kad susidorotume su realiomis pavojų keliančiomis užduotimis, mobiliosios technologijos mus priverčia kur kas dažniau išgyventi šią reakciją, nors realaus pavojaus nėra.
„Mūsų organizmas nėra pratęs prie nuolatinių signalų, kuriais trikdoma įprastinė veikla ir psichologinė pusiausvyra. Galiausiai dėl nuolatinio naudojimosi išmaniaisiais telefonais patiriama streso būsena veda prie to, kad prefontalinė smegenų žievė, kuri atsakinga už pažintines funkcijas, dalyvaujanti planavimo ir sprendimo priėmimo procesuose, yra sutrikdoma, o ilgainiui mažėja jos aktyvumas“, – perspėjo ji.
Rizikos faktorius susidurti su miego sutrikimais
V.Liaugaudaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad išmanieji telefonai gali nemenkai trikdyti miego kokybę ir bendrąją savijautą.
„Išmanieji telefonai, kaip ir kiti elektronikos prietaisai, stimuliuoja mūsų smegenis. Jų skleidžiama šviesa aktyvuoja kortizolio gamybą, dėl ko stabdomas miego hormono melatonino išsiskyrimas. Tad dėl perteklinio, nuolatinio naudojimosi išmaniuoju telefonu gali sutrikti miego režimas, dėl ko smegenims tampa sunku tinkamai funkcionuoti“, – sakė ji.
Mokslininkė patikslino, jog miegojimas šalia ar po pagalve pasidėjus išmanųjį telefoną gali sukelti miego sutrikimų, o išmaniųjų telefonų naudojimas prieš miegą yra pripažintas kaip vienas svarbiausių dirgiklių, trikdančių miego kokybę.
„Ir nors išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių reklamose ar produktų aprašymuose dažnai pabrėžiama, kad įrenginys „idealus skaityti naktį“, nereikėtų tuo tikėti. Bet kokių informacinių technologijų naudojimas vėlyvu, nakties metu žmogui yra žalingas“, – pridūrė V.Liaugaudaitė.
Mokslininkai perspėja ir mažamečių vaikų tėvus
Pasiteiravus, kaip reikėtų riboti naudojimąsi išmaniuoju telefonu, kad išvengtume žalos sveikatai, mokslininkė nurodė, kad tai labai priklauso nuo individualaus asmens amžiaus, savybių, gyvenimo aplinkybių.
„Tačiau vieno tyrimo metu nustatyta, kad ilgiau kaip keturias valandas per dieną išmaniuosius telefonus naudoję asmenys (18–25 m.) turėjo daugiau psichosocialinių ir sveikatos problemų, dažniau patyrė nerimo simptomus ar įtampą, susijusią su telefonu naudojimu, palyginti su tais, kurie išmaniaisiais telefonais naudojosi mažiau kaip keturias valandas per dieną“, – pateikė pavyzdį ji.
Kalbant apie vaikus, anot V.Liaugaudaitės, mokslininkai vieningai sutaria, kad kuo jaunesniame amžiuje vaikas pradeda naudotis išmaniuoju telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu, tuo jam yra padaroma didesnė žala – pradedant nuo pažintinės ir emocinės raidos, baigiant bendrais sveikatos rodikliais.
Ji patikslino, jog Amerikos pediatrų akademija (APA) nurodo, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus reikėtų vengti leisti naudotis išmaniaisiais prietaisais, o 2–5 metų amžiaus vaikams taikyti griežtus laiko apribojimus (iki 1 val. per dieną), o jei įmanoma – visiškai riboti.
„Mokslininkai ypač atkreipia dėmesį į problemą, kai išmanieji prietaisai naudojami kaip įrankis vaiko nuraminimui, bei perspėja, kad tokiais atvejais vaikas gali taip ir neišmokti kitų emocijų reguliavimo būdų“, – teigė LSMU mokslininkė.
Išmaniųjų telefonų naudojimas prieš miegą yra pripažintas kaip vienas svarbiausių dirgiklių, trikdančių miego kokybę.
Priklausomybė nuo telefono – kas gali padėti išvengti?
Galiausiai V.Liaugaudaitė pabrėžė, jog išmaniosios technologijos turi labai didelį patrauklumo užtaisą ir joms nelengva atsispirti, todėl turime būti sąmoningi ir suprasti, kad gyvas santykis su aplinka ir kitais žmonėmis yra daug svarbesnis už veiklą, kuri vyksta išmaniajame telefone.
Ji nurodė, jog ypač svarbu rūpintis savimi, kad išvengtume priklausomybės nuo išmaniojo telefono.
„Geras psichologinis klimatas artimoje aplinkoje, stiprūs tarpasmeniniai ryšiai, gyvas kontaktas ir bendra veikla susitikus gyvai (o ne virtualioje aplinkoje) gali padėti išvengti išmaniųjų telefonų keliamos žalos ir apsaugoti nuo priklausomybės.
Turime palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, užsiimti savirealizacija, formuoti tinkamas vidines nuostatas ir rūpintis psichologine savijauta, kad netaptume priklausomi nuo išmaniųjų technologijų, nes to rizika tikrai yra“, – tikino V.Liaugaudaitė.
