„Tiek mūsų imunitetas gali paveikti miego kokybę, tiek miegas turi poveikį mūsų imuninės sistemos sveikatai. Sirgdami mes iš tiesų paprastai norime daugiau miegoti. Iš dalies tai susiję su tuo, kad imuninė sistema, esant mūsų kūne kokiai nors infekcijai, išskiria tam tikras molekules, kurios veikia mus migdančiai.
Dar viena įdomi interpretacija, kodėl sergant geriau daug miegoti, susijusi su evoliuciniu aspektu: kai ligonis guli lovoje, o ne vaikšto visur, jis neskleidžia infekcijos aplinkiniams“, – aiškino lektorė projekto #ŽiniosLietuvai rėmuose vykusioje paskaitoje.
Kaip miegas veikia atsparumą užkrečiamoms ligoms
Atliktas ne vienas tyrimas, kurio metu mokslininkai aiškinosi, kaip miegas, tiksliau jo stoka, veikia mūsų atsparumą užkrečiamoms ligoms.
Pavyzdžiui, buvo suformuotos dvi tiriamųjų grupės. Vienos jų nariai savaitę laiko kiekvieną naktį miegojo daugiau nei 7 valandas. Tai normali miego trukmė – vidutiniškai suaugusiam žmogui reikia 7–9 val. miego. Kita grupė miegojo ne daugiau kaip 5 valandas. Po savaitės abiejų grupių dalyviams į nosį buvo įpurkšta slogą sukeliančio viruso. Pirmoje grupėje sloga susirgo tik keletas asmenų, tačiau tarp miegojusiųjų mažiau nei 5 valandas sloguoti pradėjo dauguma.
Tyrimai buvo atliekami ir su kitais virusais bei skirtingais miego protokolais. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad savaitę miegodami mažiau nei 5 valandas riziką susirgti užkrečiamomis ligomis padidiname net 4 kartus. Kitas tyrimas tyrė šiek tiek ilgesnį miego laiką – jis parodė, kad dvi savaites kiekvieną naktį miegant mažiau nei 7 valandas (tačiau daugiau nei penkias), rizika susirgti padidėja 3 kartus.
Miego svarba imunitetui ir vakcinų efektyvumui
Norint suprasti miego ir vakcinų efektyvumo ryšį, pirmiausia reikia suprasti, kas vyksta organizme, kai į jį patenka ligos sukėlėjas, kitaip vadinamas patogenu.
Šių patogenų struktūra skiriasi nuo mūsų organizmo ląstelių struktūros, todėl mūsų imuninė sistema jas atpažįsta kaip svetimkūnius, kuriuos reikia pašalinti. Vakcinos gamybai taip pat naudojami patogenai, tačiau iš viruso ar bakterijos paimama tik tam tikra dalis, pavyzdžiui paviršinis baltymas, kitais atvejais patogenas inaktyvuojamas, t. y. padaromas neveiksmingu ir negalinčiu sukelti ligos.
Kai šios patogeno dalys vakcinavimo metu suleidžiamos į organizmą, kaip jau minėta, mūsų imuninė sistema jas atpažįsta kaip svetimkūnius ir pradeda gaminti tam tikrus baltymus, antikūnus, kurie, būdami „lipnūs“, jungiasi su šiuo patogenu, prilimpa prie viruso dalelių, izoliuoja jas nuo likusio organizmo, pritraukia dar ir kitas imunines ląsteles bei padeda šalinti virusą iš mūsų organizmo. Taigi vakcinos padeda mūsų imuninei sistemai pagaminti antikūnų, kurie vėliau mus apsaugos nuo ligos, jeigu organizmui teks susidurti su realiu virusu ar bakterija.
Kas vyksta su antikūnų gamyba, jeigu esame išsimiegoję arba neišsimiegoję? Tyrimai parodė, kad žmonių, kuriems trūksta miego, organizme po skiepo antikūnų prisigamino mažiau nei miegojusiųjų pakankamai. Tai reiškia, kad pirmieji gavo mažesnę apsaugą nuo patogeno.
Tyrimai buvo atliekami su skirtingomis vakcinomis ir skirtingais miego režimais. Pavyzdžiui, tyrimas su gripo vakcina parodė, kad 6 dienas miegodami mažiau nei 4 valandas per naktį sumažiname vakcinos poveikį perpus.
Kitas tyrimas buvo atliktas su hepatito B vakcina. Jis parodė, kad 7 dienas miegodami mažiau nei 6 valandas net 11,5 karto padidiname riziką likti neapsaugotiems nuo hepatito B.
Buvo pastebėta, kad žmonių, kurie vakciną gavo ryte, organizme buvo aptikta daugiau antikūnų.
Taip pat svarbu žinoti, kad miego stoka naktį po vakcinacijos taip pat sumažina susidarančių apsauginių ląstelių ir molekulių skaičių. Tai akivaizdžiai parodė tyrimas, kurio metu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė po skiepo miegojo normaliai, kita – labai mažai arba visai nemiegojo. Pasirodė, kad sumažėjo tiek imuninių T ląstelių, kurios padeda gaminti „lipniausią“ antikūną, tiek vadinamųjų interferono gama molekulių, kurios svarbios slopinant viruso dauginimąsi, nes suaktyvina imuninę sistemą.
Naktį po vakcinacijos neišsimiegojus buvo gerokai mažesnis tiek T ląstelių, tiek interferonų gama skaičius. Šis efektas buvo stebimas praėjus net aštuonioms savaitėms po vakcinacijos. Taigi prieš einant skiepytis ir po skiepo reikėtų pasistengti gerai išsimiegoti.
Taip pat buvo tikrinama, kada geriau vakcinuotis – ryte ar vakare, kadangi žmogaus organizmą veikia ir cirkadiniai ritmai. Buvo pastebėta, kad žmonių, kurie vakciną gavo ryte, palyginti su tais, kurie ją gavo po pietų, organizme buvo aptikta daugiau antikūnų.
Miegas ir gynybinės imuninės ląstelės
Be jau minėtų ląstelių, mūsų imuninė sistema turi dar vienas svarbias apsaugines ląsteles, kurios dažnai vadinamos ląstelėmis–žudikėmis. Jos specializuojasi naikinti virusu jau užkrėstas ląsteles. Kitaip tariant, jos įsijungia į kovą, kai viruso nepavyksta izoliuoti antikūnams ir jis vis dėlto patenka į ląstelę, pradeda joje daugintis ir plisti į kitas ląsteles. Būtent todėl svarbu kuo greičiau užkrėstą ląstelę pašalinti.
Mokslininkai tyrė, kai šių ląstelių skaičių paveikia miegas. Vienas tyrimas parodė, kad užtenka vieną naktį pamiegoti tik 4 valandas, ir ląstelių–žudikių aptinkama iki 70 proc. mažiau. Tai nustatytas maksimalus sumažėjimas, o vidutiniškai jų sumažėjo apie 50–60 proc. Be to, net ir tos ląstelės, kurios buvo likusios, buvo mažiau aktyvios, todėl blogiau atliko savo funkciją.
Būtent todėl patariama po bemiegės nakties kitą dieną saugoti save nuo galimo susidūrimo su virusu (gal įmanoma niekur neiti iš namų, nevaikščioti po parduotuves, po vietas, kur daug žmonių), kadangi didėja tikimybė užsikrėsti.
Miegas ir imuninės sistemos atsakas
Mūsų imuninės sistemos veiklai svarbus dar vienas jos komponentas – citokinai. Tai mūsų organizme esančios molekulės, kurios, galima sakyti, informuoja imuninės sistemos ląsteles, ką joms daryti: kokia yra mūsų organizmo būsena, ar viskas gerai, ar reikia kažką taisyti. Citokinus gali išskirti tiek imuninės sistemos ląstelės, tiek kitos mūsų organizmo ląstelės, pavyzdžiui, odos ar raumenų ląstelės. Jei atsiranda žaizda, odos ląstelėse pradedami gaminti citokinai, dėl to prasideda gijimo procesas.
Citokinai skirstomi į dvi grupes. Prouždegiminiai citokinai signalizuoja imuninei sistemai, jog yra pavojus ir laikas pradėti apsauginį imuninį atsaką. Tokiu būdu į pavojaus vietą pritraukiama daugiau imuninių ląstelių.
Kita grupė – antiuždegiminiai citokinai. Jie signalizuoja, kad pavojus praėjo, todėl reikia nutraukti imuninį atsaką. Tai svarbu padaryti laiku, kad nesivystytų lėtinis uždegimas.
Citokinų išsiskyrimas organizme priklauso ir nuo paros meto, t. y. cirkadinių ritmų. Pavyzdžiui, vakare ir nakties pradžioje labiau išskiriami prouždegiminiai citokinai, paryčiais ir ryte – antiuždegiminiai citokinai. Taip vyksta, jeigu mes normaliai miegame, bet jeigu yra miego stoka, ji išbalansuoja citokinų ritmus, sutrikdydama tinkamą imuninės sistemos atsaką. Tokiu atveju mūsų imuninė sistema gauna prieštaringus miksuotus signalus ir gali ne taip efektyviai sureaguoti atsiradus infekcijai.
Miegas ir imuninės sistemos atmintis
Vieną kartą susidūrusi su patogenu, mūsų imuninė sistema gali tą virusą ar bakteriją prisiminti. Taip susiformuoja specifinis imunitetas būtent tam patogenui, t. y. šiam vėl patekus į organizmą jis greitai ir efektyviai neutralizuojamas, nes imuninė sistema jį iš karto atpažįsta. Taip veikia ir vakcinos.
Pasirodo, miegas stiprina mūsų imuninę atmintį. Savaime aišku, kad miego stoka tuomet susijusi su susilpnėjusia imunine atmintimi: neišsimiegojus imuninė sistema nepajėgi taip greitai ir efektyviai susitvarkyti su antrą kartą sutiktu patogenu.
„Tik nesupraskite klaidingai. Aš netvirtinu, kad gerai ir pakankamai miegodami galite nebesiplauti rankų, nedėvėti kaukių ar nesilaikyti saugaus atstumo, nes jūsų imunitetas yra nuostabus. Saugotis būtina. Taip pat nesakau, kad pakankama miego trukmė atstos vakciną.
Kita vertus, neturiu tikslo gąsdinti, kad būtina kasnakt miegoti po 7–9 valandas, nes neišsimiegojus vos vieną naktį susilpnės imunitetas. Imuninei sistemai, kaip ir mūsų bendrai sveikatai, kenksmingiausias yra lėtinis miego nepakankamumas, kai miegame mažiau nei 6 valandas savaitėmis, mėnesiais ar metais, o ne vienkartinė miego stoka, kai neišsimiegame vieną ar dvi naktis.
Tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikėtų rūpintis savo miegu ir jo kokybe, nes miegas visapusiškai svarbus mūsų sveikatai. Pandemijos metu verta jam skirti dar daugiau dėmesio, nes miegas svarbus ir mūsų imunitetui. Tačiau jeigu turite miego sutrikimų ar šiomis dienomis neturite galimybių išsimiegoti (naktinis darbas, kūdikis ar kiti žmonės, kuriais reikia pasirūpinti ir naktį), svarbiausia – nesijaudinti. Yra įvairiausių būdų, kaip bent jau šiek tiek pagerinti miego kokybę.
Pavyzdžiui, neišsimiegojus kitą dieną rekomenduojamas trumpas popiečio miegas (iki 30 min.) Daug tyrimų rodo, kad jis pagerina mūsų atmintį ir dėmesį. Dar nėra daug tyrimų, parodančių, kaip jis atstato mūsų imuninę sistemą, bet pirminiai duomenys rodo, kad jis gali iš dalies atstatyti apsauginių ląstelių ir molekulių skaičių“, – apibendrino L.Bojarskaitė.
