Demencija nėra tik atminties praradimas
Kaip pasakojo Vilniaus universiteto docentė, knygos ,,Kaip veikia smegenys“ autorė, portalo neuropaskaitos.lt įkūrėja, neuropsichologijos m. dr. Ramunė Dirvanskienė, demencija – tai smegenų pažintinių funkcijų susilpnėjimas. Pokytis vyksta pamažu – nėra taip, kad žmogus vieną dieną atsikėlė ir staiga pajuto, kad turi problemų. Simptomai prasideda nuo vos pastebimų ir ilgainiui progresuoja.
60–65 metų asmeniui tikimybė susirgti demencija siekia 1–2 proc. Kas penkerius metus rizika dvigubėja ir 90-ties metų pasiekia apie 50 proc.
„Demencija yra labai plati sąvoka, nes yra daugybė jos rūšių. Dažnai demencija tapatinama su Alzheimerio liga, bet ji sudaro tik nuo trečdalio iki pusės visų demencijos atvejų. Apie penktadalį–šeštadalį atvejų priskiriama kraujagyslinei demencijai, atsirandančiai dėl kraujagyslių sistemos pažeidimų, dažniausiai – insultų. Kitos rūšys yra retesnės, bet jų tikrai yra daug – pavyzdžiui, lėtinio alkoholizmo sukelta demencija, demencija su Lewi kūneliais, Parkinsono liga, Hantingtono liga, išsėtinės sklerozės sukelta demencija ir pan.“, – vardijo pašnekovė.
Vienos demencijos rūšys gali prasidėti kalbos, kitos – motorikos, trečios – dėmesio, ketvirtos – elgesio problemomis. Demencija nelygu atminties praradimui, kaip dažnai manoma.
Pavyzdžiui, žmogus gali nesuprasti, kas jam sakoma, arba nesugeba rasti tinkamų žodžių, sujungti jų į sakinį. Taip pat gali būti elgesio pakitimai, kai žmogui tampa sunku pritaikyti elgesį socialinėms normoms ar slopinti impulsus.
Artimieji paprastai dėl to labai pyksta. Jie supranta, kad žmogui demencija, bet nesupranta, kodėl kaimynų senelis yra ramus ir turi tik atminties problemų, o mūsų senelis turi elgesio problemų. Sunku suprasti, kad ir šiuos pokyčius sukėlė liga.
Ar pats žmogus gali pastebėti simptomus
Taigi, priklausomai nuo demencijos rūšies, pasak neuropsichologės, galime patirti pokyčių, susijusių su dėmesiu, sprendimų priėmimu, informacijos apdorojimo greičiu, atmintimi – tiek trumpalaike, tiek ilgalaike, kalbos suvokimu arba raiška, taip pat gali būti elgesio, asmenybės pokyčiai. Visi jie priklauso nuo smegenyse atsiradusių pažeidimų.
Vienos demencijos yra labiau lokalizuotos smegenyse ir pasižymi aiškesniais, labiau apibrėžtais simptomais, pavyzdžiui, gali būti paveikta tik kalbos funkcija arba tik atmintis. Kitos demencijos labiau pasklidusios po smegenis ir jų simptomai nėra tokie konkretūs, gali būti paveikta daug funkcijų – atmintis, elgesys, dėmesys ir pan.
Ligai vystantis simptomų daugėja, jie progresuoja, darosi sunkesni. Kol kas demencija dar nėra išgydoma ir ligos proceso apgręžti atgal neįmanoma. Visi esami vaistai labiau skirti gyvenimui palengvinti ir simptomams apmalšinti.
Ar pats žmogus gali atpažinti pirmuosius demencijos simptomus, priklauso nuo to, kokia smegenų dalis pažeidžiama.
Jei tai prieškaktinė ar momens sritys, kurios atsakingos už savistabą, jutimus ir vykdomąsias funkcijas, tuomet tampa sunku pastebėti savo elgesio pokyčius ar elgesio neatitikimą pasikeitusiai aplinkai. Jeigu demencijos patologija prasideda nuo kitų smegenų dalių, pavyzdžiui, nuo pakaušio skilties, kuri atsakinga už regimosios informacijos apdorojimą, pirmi simptomai gali būti regimosios haliucinacijos arba tokie sutrikimai, dėl kurių sunku suvokti objektų gylį, judesį ar išsidėstymą. Tokius simptomus žmogus paprastai pastebi.
Kaip bendrauti su tokiu žmogumi
Artimiesiems dažnai kyla klausimas – kaip bendrauti su demenciją turinčiu žmogumi? Kaip reaguoti į jo pasikeitusį elgesį ar mąstymą?
„Man labai patinka palyginimas, kad demencija – tarsi upė, kuri pasiima žmogų ir jį neša. Artimieji dažnai bando upės srovę apgręžti, asmenį barti, mokyti, bet pamokymais ligos nesustabdysime. Susitaikykime, priimkime ją ir artimojo patiriamus sunkumus. Jeigu mes atsidurtume jo kailyje, pamatytume, kaip sunku yra pakeisti savo elgesį, kai pažeistos protinės funkcijos.
Todėl tiek artimiesiems, tiek personalui reikia išlaikyti bendravimo orumą, pagarbą asmeniui. Vengti konfliktų ir streso, nes stresas sukelia ir papildomą žalą, gali sukelti papildomų simptomų. Rekomenduojama namuose išlaikyti stabilumą ir ramybę, nedaryti didelių remontų, nekeisti daiktų bei nusistovėjusios tvarkos.
Persikraustymas į slogos įstaigą dažnam yra didelis pokytis, sukeliantis stresą. Kenčiantiems nuo pažintinių sunkumų pokyčius priimti sunku, natūralu, kad norima priešintis. O kai priešinamės kartais pasielgiame ir agresyviai. Esu susidūrusi su artimųjų pasakojimais, jog slaugos namuose jų tėvui pasielgus agresyviai, personalas davė raminamųjų ir dėl to artimieji nuliūdo. Todėl visi būdai, užtikrinantys dienos ramybę, padeda tiek sergančiajam, tiek personalui, tiek artimiesiems. Leiskitės kartu nešami upe, nes ramiai plaukiant valtis mažiau siūbuoja“, – patarė R.Dirvanskienė.
„Bendravimas su demenciją turinčiu žmogumi turi savo ypatumų. Kita vertus, jam irgi reikia suteikti galimybę kuo ilgiau būti savarankiškam, reikalingam ir naudingam, bet tuo pačiu užtikrinti jo saugumą. Jeigu žmogus nori gaminti pietus šeimai, svarbu aplinką paruošti taip, kad jis galėtų tai daryti, leisti jam prisidėti prie buities.
Artimiesiems tenka pasukti galvą, kaip padaryti, tačiau viskas įmanoma. Vėlgi gali padėti upės metafora – mes prie upės prisitaikome, bandome tęsti gyvenimą, kad jis išliktų kuo pilnavertiškesnis. Artimieji dažnai atima iš žmogaus savarankiškumo galimybę, nes jiems taip galbūt paprasčiau ir atrodo saugiau, tačiau taip jie nugalina žmogų“, – toliau dėstė neuropsichologė.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo demencijos?
Rizika susirgti demencija priklauso nuo daug veiksnių. Yra kelios demencijos rūšys, kurios labiau paveldimos, tačiau apibendrinus genetika lemia tik apie 7 proc demencijos tikimybės, o apie 40 proc. sudaro veiksniai, kuriuos galime keisti, – gyvensena, protinės ir laisvalaikio veiklos, saugojimasis galvos smegenų traumų.
Mokslininkai teigia, kad demencijos prevencijai labai svarbi miego kokybė, glaudžiai susijusi su mūsų psichikos sveikata ir nerimo lygiu. Kita veiksnių grupė apima kraujotakos sistemą, todėl visi būdai, kaip pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą – tiek fizinis aktyvumas, tiek mityba, tiek žalingų įpročių vengimas – yra sveikintini.
Trečia apsauginių veiksnių grupė – tai, ką vadiname kognityviniu rezervu, t. y. per gyvenimą sukauptos patirtys, kurių dėka mes galime ilgiau išlaikyti smegenų funkcionalumą. Tai gali būti protiškai stimuliuojanti veikla, kelionės, užsienio kalbų mokymasis, aktyvi socialinė veikla. Visos veiklos, kuriose žmogus patiria ką nors nauja, mokosi pastebėti pokyčius aplinkoje bei prie jų prisitaikyti, yra naudingos.
Pasak mokslininkės, visa tai skatina didesnį smegenų neuroplastiškumą vyresniame amžiuje, kuria geresnes galimybes smegenyse susikurti naujiems ryšiams, o tai sukuria geresnes galimybes kompensuoti smegenų praradimus, kai jie jau pasireiškia.
Jeigu žmogus pastebi, kad jo atmintis ima prastėti, jis gali sugalvoti būdų, kaip kompensuoti savo simptomus. Tarkime, dažniau užsirašinėti ar susikurti kitokią strategiją, kad nepamirštų to, ką turi padaryti. Tokiu būdu žmogus sugeba ilgiau atlikti sudėtingas veiklas, nors jo atmintis ir prastėja.
„Kalbant apie demencijos prevenciją, šiuo metu didelis dėmesys kreipiamas ankstyvajam ugdymui, sveikai gyvensenai nuo pat vaikystės. Kuo anksčiau susirūpinsime demencijos prevencija, tuo geresnių rezultatų galime tikėtis. Žinoma, prevencija neužtikrina, kad demencijos bus išvengta, bet galima laimėti 5, 10 ar net 15 sveiko gyvenimo metų. Tai labai daug“, – teigė R.Dirvanskienė.
